Smagi pramoga – kelionė drezina: kokiu greičiu važiuosi, priklausys tik nuo tavo rankų stiprumo

„Kas tokia?“ – šis klausimas bent jau tyliai galvoje nuskamba visiems, kurie pirmą kartą išgirsta keisto prietaiso pavadinimą „drezina“.

Geležinkeliečiams ir geležinkelio technikos entuziastams šis žodis neskamba kaip burtažodis. Savaeigį arba rankomis varomą geležinkelio vežimėlį, skirtą važiuoti bėgiais ir nedideliais atstumais pervežti geležinkeliečius jie matę ir išbandę ne kartą.

Kaimyninėje Estijoje jau nevienerius metus organizuojamos ir drezinų varžybos.

Lietuvoje to nėra, nes čia trūksta uždarų ir nenaudojamų geležinkelio ruožų.

Vis dėlto entuziastai puoselėja slaptą viltį, jog drezinų „judėjimas“ atgims ir jomis galės pasivažinėti netradicinių pramogų Lietuvoje ieškantys turistai – užsieniečiai ir patys lietuviai.

Būrelis jų išmėginti tokią pramogą galėjo rugsėjo 20 dieną Kaune, Šančiuose, vykusioje šventėje.

Pasivažinėjimą drezina jiems dovanojo kelionių organizatorius Udrius Armalis, kuris jau daug metų „serga“ geležinkeliu – domisi viskuo, kas su juo susiję. Nieko keisto, jog prieš keletą metų jis įsigijo estišką dreziną.

„Estijoje jau eilę metų organizuojamas drezinų ralis, kuriame dalyvauja 12-13 komandų. Per porą dienų drezinomis jie nuvažiuoja apie 100 km. Pernai ten dalyvavau kaip žiūrovas, tad turėjau progą pamatyti, kaip viskas vyksta: dalyviai ne tik važiuoja bėgiais, tačiau ir turi įveikti įvairias užduotis.

Būna tikrai linksma. Kiek žinau, prieš kelet metų ten dalyvavo ir Lietuvos geležinkeliečių komanda“, – sakė U.Armalis.

Kas ta drezina? Anot pašnekovo, tai geležinkeliečių darbo priemonė – lengvas vežimėlis, skirtas patogiai pasiekti vieną ar kitą geležinkelio vietą.

Didžioji dalis šiuolaikinių drezinų turi variklius, rankinės (tokią turi ir U.Armalis – aut. past.) paprastai naudojamos pramogoms. Į kauniečio dreziną telpa 6-7 žmonės. Su drezinomis greit nepalakstysi: didžiausias greitis, kurį yra pasiekęs U.Armalis su savo „vagonėliu“, buvo 29 km/val.

„Vidutinis rankinių drezinų greitis 9 km/val. Su varikliu galima pasiekti iki 45 km/val.“, – aiškino geležinkelio technikos gerbėjas.

Anot jo, lietuviams tokie dalykai nelabai įdomūs. Tiesa, entuziastų yra – jie susibūrę į grupes, kurios ir vyksta į tokius renginius, kaip drezinų ralis Estijoje, taip pat puoselėja viltį kuo kažką panašaus suorganizuoti ir Lietuvoje.

U.Armalis neabejoja, jog pramoginės kelionės drezina domintų užsieniečius.

„Prieš 6 metus kelionę drezina darėme vokiečiams Latvijoje. Ten yra daugiau nenaudojamų geležinkelio ruožų – jais ir keliavome. Iš esmės paruošėme specialią programą, kurios metu drezina per dvi dienas įveikėme 80 km“, – sakė pašnekovas.

Šiuo metu Lietuvoje yra kelios drezinos, kurias būtų galima „įdarbinti“ turizmo tikslams. Tačiau trūksta geležinkelio ruožų, kuriais būtų galima saugiai važiuoti.

„Visi ruožai pas mus nuolat naudojami, tad važiuojant drezina kažkurią vietą tuo metu tektų specialiai uždaryti“, – sakė U.Armalis.

Vis dėlto šventė Šančiuose, buvusio „Drobės“ fabriko teritorijoje, kurioje eina krovinių pervežimui naudojamas geležinkelio ruožas, įrodė, jog tereikia noro ir kelionė drezina įvyksta.

„Aš manau, kad Kaune tikrai galėtų atsirasti toks turistinis maršrutas. Pavyzdžiui, nuo Kauno geležinkelio stoties iki „Šančių rampos“, kuri kauniečiams puikiai žinoma, tęsiasi maždaug 5 km ruožas, kuriuo ir būtų galima važinėti drezina.

Kelionė pirmyn ir atgal truktų maždaug 45 min. Tačiau greta to būtų galima pasiūlyti ir kitų įvairių pramogų“, – teigė U.Armalis.

Dar vienas ruožas, kurį būtų galima išnaudoti tokiam turistiniam maršrutui, yra Aleksote, netoli S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo. „Tai vienintelis  ruožas Baltijos šalyse, kur geležinkelis kerta pakilimo taką“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Turistai drezina galėtų riedėti ir Šančiuose, jau minėtoje buvusio „Drobės“ fabriko teritorijoje.

U.Armalis įsitikinęs: pasaulyje populiarus ir turistams patrauklus geležinkelio turizmas Lietuvoje per mažai išnaudojamas.

„Pas mus užsieniečiams įprasta siūlyti aplankyti 5 objektus.

Tačiau aš tikiu, kad situacija keisis. Tad laikas dėlioti įdomesnius maršrutus“, – sakė pašnekovas.

Panašaus tipo drezinas yra įsigijęs „Siaurojo geležinkelio klubas“ – jas ketinama „paleisti“ nebenaudojamoms siaurojo geležinkelio ruožams atgaivinti.

Na, o Šančiuose vykęs pasivažinėjimas drezina buvo ne tik Šančinių šventės dalis, bet ir U.Armalio vadovaujamos kelionių agentūros „Superkeliones.lt“, šiemet mininčios 14 metų sukaktį, dovana kauniečiams.

Jo metu išbandyti mažai žinomą įrenginį ryžosi ir Kaune viešėję žurnalistas Edvardas Žičkus bei dainininkė Ingrida Kazlauskaitė.