11 sausio, 2020

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose elgtis, pasakoja gerai žinomas laidų apie skaitmenines technologijas vedėjas bei projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų ambasadorius Lukas Keraitis.

Vyresni atranda socialinius tinklus

Remiantis praėjusių metų rugsėjo „NapoleonCat“ duomenimis, populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo „Facebook“ anketas turi 1,755 mln. šalies gyventojų, t. y. 61,6 proc. visų gyventojų. Didžiausią „Facebook“ auditorijos dalį – 26,8 proc. sudaro 25-24 m. amžiaus vartotojai. 11 proc. socialinio tinklo auditorijos sudaro 55–64 m. amžiaus žmonės, o 5,4 proc. – 65 m. amžiaus vartotojai.

Antrame pagal populiarumą socialiniame tinkle Lietuvoje „Instagram“ anketas turi 600 tūkst. lietuvių. Šiame tinkle taip pat dominuoja 18–23 ir 25–34 m. vartotojai. 55–64 m. amžiaus grupę sudaro 1,9 proc. vartotojų, o vyresni nei 65 m. – tik 1,1 proc.

Ši statistika parodo, kad Lietuvoje tarp vyresnio amžiaus žmonių populiaresnis yra „Facebook“, o gausiausia vyresnio amžiaus socialinių tinklų vartotojų grupė yra 55–64 m.

Padėti perprasti ir įgyti įgūdžių bendrauti socialiniuose tinkluose 2019 m. bibliotekose vyresnio amžiaus žmones mokė beveik 1000 e. skautų visoje Lietuvoje.                                                                      

Pirmieji žingsniai socialiniuose tinkluose

E. skautų ambasadorius L. Keraitis pastebi, kad socialiniai tinklai keičiasi kasdien, todėl senjorams padėti žengti pirmuosius žingsnius geriausia su draugu, giminaičiu ar užsukant į biblioteką. „Svarbu nepamiršti, kad čia susipina privatus ir viešas bendravimas. Čia galite parašyti žinutę draugui, kurios niekas kitas nematys, tačiau taip pat galite padaryti įrašą, kurį gali matyti visas pasaulis“, – sako Lukas.

Vyresnio amžiaus žmonėms, apsisprendusiems tapti virtualios bendruomenės dalimi, noro veikti socialiniuose tinkluose netrūksta, tačiau norint sklandžiai „startuoti“ socialiniuose tinkluose svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinius techninius aspektus, kad dėl nežinojimo netektų raudonuoti.

„Todėl ir svarbu pradedant naudotis socialiniu tinklu turėti patarėjų. Bet kas esantis ten bent kelias savaites gali padėti naujam vartotojui greičiau įsilieti. Paskirkite šiek tiek laiko socialinio tinklo tyrinėjimui – peržvelkite savo profilio nustatymus, meniu skilties galimybes. Geriau būti smalsiam ir kartą suklysti, nei bijoti ir vėliau klysti nuolat. Vieną kartą paspaudus ne ten nieko bloga nenutiks. Tad drąsiai tyrinėkite“, – pasakoja pašnekovas.

Virtuali bendravimo kultūra

Socialiniuose tinkluose bendravimo kultūrą kuriame mes patys. Paskelbta žinia sklinda akimirksniu. Todėl svarbu bendrauti laikantis „internetinės higienos“ taisyklių, kurias turi žinoti ne tik senjorai.

„Pirmiausia svarbu suvokti, kad nors kiekvienas socialinio tinklo draugas yra pasiekiamas kelių klavišų spustelėjimu tai nereiškia, kad turėtumėte trukdyti jį vos pasitaikius progai. Kai atsirado socialiniai tinklai, visi dalinomės vaizdo įrašais su graudinančiai dainuojančiu benamiu ar nuotraukomis su mielais kačiukais. Tačiau po kurio laiko supratome, kad toks dėmesį patraukiantis turinys tik švaisto visų mūsų laiką. Tad net jei pamatėte ašarą išspaudžiantį vaizdo įrašą, neskubėkite visiems jo siųsti“, – sako L. Keraitis.

Pasak pašnekovo, geriau – mažiau, bet kokybiškai, nei daug ir tuščiai praleisto laiko. Kaip mityboje, taip ir socialiniuose tinkluose – ši taisyklė puikiai tinka. L. Keraitis į žinutes stengiasi atrašyti 1-2 kartus per dieną ir nebūti nuolat trukdomas telefono pypsėjimo. „Turiu draugų, kurie, valandėlę neatsakę į vyresnio amžiaus tėvų žinutę socialiniuose tinkluose, sulaukia skambučio“, – dalijasi e. skautų ambasadorius.

Ne laiku ir ne vietoje

Luko teigimu, komentarų skiltis – vienas iš svarbesnių aspektų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. „Čia reikia šiek tiek taktiškumo. Žinau, kad ne mane vieną prajuokina panašūs komentarai: „Šaunuolis, kada grįši, mirė teta Marytė, nupirk pomidorų“. Viename sakinyje į krūvą sumestos skirtingos mintys, supainiotas privatus ir viešas bendravimas. Juk kasdieniniame gyvenime taip nekalbėtumėte“, – pabrėžia L. Keraitis.

Supažindinami savo artimuosius su galimybe viešai išreikšti savo nuomonę, papasakokime ir apie technines taisykles, kaip skelbti įrašą, kad jis atsirastų ant asmeninės paskyros „sienos“, o ne po kitų žmonių nuotraukomis.

„Atsižvelkite į kontekstą. Juk į namus užėjusiems ir batų nusiauti nespėjusiems svečiams nepuolat pasakoti dešimtmečio senumo istorijos. Viskam yra savas laikas – turėkite tai omenyje bendraudami socialiniuose tinkluose. Jei anūkas „Facebook“ įraše dalinasi kelionės įspūdžiais, komentare po nuotrauka nepulkite pasakoti apie naują kaimynės šuniuką. O jei nesate tikri, ar jūsų žodžius mato visi, ar tik žmogus, kuriam norite juos skirti, tuomet įsivaizduokite, kad kalbate viešumoje. Jei neištartumėte to garsiai – kam tai rašyti?“, – atkreipia dėmesį Lukas.

Eterio teršėjai ir pikti komentatoriai

Visoje virtualioje erdvėje, ne tik socialiniuose tinkluose gausu konteksto nejaučiančių, nepasitenkinimą reiškiančių ir įžeidinėjančių komentatorių.

„Niurzgos – jų nemėgsta niekas. O jei jie ir agresyvūs – nėra nieko bloga tokį vartotoją užblokuoti. Pirmiausia man dėl tokių vartotojų liūdna. Kaip dažnai jie imasi vertinti nepažįstamų žmonių gyvenimus ir kišti savo nuomonę. Socialiniai tinklai iš esmės yra įvairumui skirta vieta, kurioje galime išvysti skirtingas pasaulio spalvas. Sakinys „aš ne rasistas, bet…“ arba „aš esu tolerantiškas, bet…“ niekada nesibaigia gerai. Komplimentų negailėkite, kritikuokite argumentuotai padėję emocijas į stalčių, o jei kyla noras šlykštėtis ar pasiųsti, paspauskite „X“ viršutiniame dešiniajame kompiuterio ekrano kampe“, – apie piktybiškus komentatorius kalba Lukas.


15 liepos, 2025

Skriaudžiai tapo viena iš 2026 metų Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių. Tai – ne tik simbolinis įvertinimas, bet ir realus kvietimas […]

15 liepos, 2025

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija bei Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, skelbia džiugią naujieną […]

13 liepos, 2025

Pasaulinę lietuvių filmo „Svečias” premjerą prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje vainikavo įspūdingas įvertinimas – Vytautas Katkus pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. […]

7 liepos, 2025

Prie Druskininkuose atidengtos skulptūros poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui visą savaitgalį būriavosi žmonės. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas […]

Muziejininkė, Žeimelio bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė / Daivos Červokienės nuotr.
4 liepos, 2025

ŽEIMELIS. 525-ąsias įkūrimo metines minintis Šiaurės Lietuvos miestelis šiemet yra viena iš šalies mažosios kultūros sostinių. Šv. apaštalų Petro ir […]

3 liepos, 2025

Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12–18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais. Projekto „Receptas kultūrai“ dalyviai […]

1 liepos, 2025

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. „Kultūros centrai yra […]

27 birželio, 2025

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyvai „Klaipėdiečio tribūna” sukanka 20 metų. Tai unikali atvira erdvė gyventojams, kviečianti prieš kiekvieną miesto tarybos […]

„FIXUS Mobilis“ nuotr.
27 birželio, 2025

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
26 birželio, 2025

2025 m. birželio 13–23 d. Šiauliuose, Talkšos ežero pakrantėje, įvyko išskirtinis, originalumu ir autentika alsuojantis kūrybinis vyksmas didelio formato šamotinių […]

23 birželio, 2025

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. […]

21 birželio, 2025

Į Dainų šventės renginių programą Seimas oficialiai įtraukė Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kurioje dalyvauja užsienio lietuvių bendruomenės ir jų vaikų, […]

18 birželio, 2025

Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje birželio 17-ąją šiltai sutikta buvusi ilgametė ,,Šaltinėlio“ mokyklos direktorė, pedagogė, dainų ansamblio ,,Atgaiva“ narė  Alytė […]

Didvyžių parapijos žmonių grupė gegužines gieda prie Valaičių sodybą Žynių kaime menančio kryžiaus / Birutės Nenėnienės nuotr.
18 birželio, 2025

Vėsoką gegužės pavakarę, horizonte telkiantis lietaus debesims, per žydinčių rapsų ir bekylančių žiemkenčių laukus prie Žynių kaimo kryžiaus nuskambėjo Didvyžių […]

12 birželio, 2025

Šiandien Europos Komisija ir „Europa Nostra“ paskelbė 2025 metų Europos paveldo apdovanojimų laimėtojus. Juos išrinko nepriklausoma 11 ekspertų komisija, įvertinusi […]

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokinių programėlė / Danutės Krikščiūnienės nuotr.
6 birželio, 2025

Gegužės 30 dieną Talkonyse (Pasvalio r.), kunigo kankinio Alfonso Lipniūno gimtinėje, surengta, tradicinė šventiška Mojava. Šiose gegužinėse pamaldose svečiavosi Panevėžio […]

30 gegužės, 2025

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, prasidėjęs dar 1965 metais, šiemet jau 61-ąjį kartą pražysta eilėmis. Lietuvoje šį iškilų kultūrinį įvykį […]

30 gegužės, 2025

Panevėžio rajono savivaldybės skiriama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija šiemet atiteko rašytojui Alvydui Šlepikui už 2023 metais išleistą knygą „Namas anapus […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Rimas Tuminas, L. Lavastes nuotr.
27 gegužės, 2025

Nuo pat Vilniaus mažojo teatro atidarymo lankytojų akį traukia fojė sienos nišoje kabantis varpas. Jis išlietas ir nišoje įkurdintas teatro […]

Regionų naujienos