sausio 11, 2020
Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose elgtis, pasakoja gerai žinomas laidų apie skaitmenines technologijas vedėjas bei projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų ambasadorius Lukas Keraitis.

Vyresni atranda socialinius tinklus

Remiantis praėjusių metų rugsėjo „NapoleonCat“ duomenimis, populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo „Facebook“ anketas turi 1,755 mln. šalies gyventojų, t. y. 61,6 proc. visų gyventojų. Didžiausią „Facebook“ auditorijos dalį – 26,8 proc. sudaro 25-24 m. amžiaus vartotojai. 11 proc. socialinio tinklo auditorijos sudaro 55–64 m. amžiaus žmonės, o 5,4 proc. – 65 m. amžiaus vartotojai.

Antrame pagal populiarumą socialiniame tinkle Lietuvoje „Instagram“ anketas turi 600 tūkst. lietuvių. Šiame tinkle taip pat dominuoja 18–23 ir 25–34 m. vartotojai. 55–64 m. amžiaus grupę sudaro 1,9 proc. vartotojų, o vyresni nei 65 m. – tik 1,1 proc.

Ši statistika parodo, kad Lietuvoje tarp vyresnio amžiaus žmonių populiaresnis yra „Facebook“, o gausiausia vyresnio amžiaus socialinių tinklų vartotojų grupė yra 55–64 m.

Padėti perprasti ir įgyti įgūdžių bendrauti socialiniuose tinkluose 2019 m. bibliotekose vyresnio amžiaus žmones mokė beveik 1000 e. skautų visoje Lietuvoje.                                                                      

Pirmieji žingsniai socialiniuose tinkluose

E. skautų ambasadorius L. Keraitis pastebi, kad socialiniai tinklai keičiasi kasdien, todėl senjorams padėti žengti pirmuosius žingsnius geriausia su draugu, giminaičiu ar užsukant į biblioteką. „Svarbu nepamiršti, kad čia susipina privatus ir viešas bendravimas. Čia galite parašyti žinutę draugui, kurios niekas kitas nematys, tačiau taip pat galite padaryti įrašą, kurį gali matyti visas pasaulis“, – sako Lukas.

Vyresnio amžiaus žmonėms, apsisprendusiems tapti virtualios bendruomenės dalimi, noro veikti socialiniuose tinkluose netrūksta, tačiau norint sklandžiai „startuoti“ socialiniuose tinkluose svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinius techninius aspektus, kad dėl nežinojimo netektų raudonuoti.

„Todėl ir svarbu pradedant naudotis socialiniu tinklu turėti patarėjų. Bet kas esantis ten bent kelias savaites gali padėti naujam vartotojui greičiau įsilieti. Paskirkite šiek tiek laiko socialinio tinklo tyrinėjimui – peržvelkite savo profilio nustatymus, meniu skilties galimybes. Geriau būti smalsiam ir kartą suklysti, nei bijoti ir vėliau klysti nuolat. Vieną kartą paspaudus ne ten nieko bloga nenutiks. Tad drąsiai tyrinėkite“, – pasakoja pašnekovas.

Virtuali bendravimo kultūra

Socialiniuose tinkluose bendravimo kultūrą kuriame mes patys. Paskelbta žinia sklinda akimirksniu. Todėl svarbu bendrauti laikantis „internetinės higienos“ taisyklių, kurias turi žinoti ne tik senjorai.

„Pirmiausia svarbu suvokti, kad nors kiekvienas socialinio tinklo draugas yra pasiekiamas kelių klavišų spustelėjimu tai nereiškia, kad turėtumėte trukdyti jį vos pasitaikius progai. Kai atsirado socialiniai tinklai, visi dalinomės vaizdo įrašais su graudinančiai dainuojančiu benamiu ar nuotraukomis su mielais kačiukais. Tačiau po kurio laiko supratome, kad toks dėmesį patraukiantis turinys tik švaisto visų mūsų laiką. Tad net jei pamatėte ašarą išspaudžiantį vaizdo įrašą, neskubėkite visiems jo siųsti“, – sako L. Keraitis.

Pasak pašnekovo, geriau – mažiau, bet kokybiškai, nei daug ir tuščiai praleisto laiko. Kaip mityboje, taip ir socialiniuose tinkluose – ši taisyklė puikiai tinka. L. Keraitis į žinutes stengiasi atrašyti 1-2 kartus per dieną ir nebūti nuolat trukdomas telefono pypsėjimo. „Turiu draugų, kurie, valandėlę neatsakę į vyresnio amžiaus tėvų žinutę socialiniuose tinkluose, sulaukia skambučio“, – dalijasi e. skautų ambasadorius.

Ne laiku ir ne vietoje

Luko teigimu, komentarų skiltis – vienas iš svarbesnių aspektų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. „Čia reikia šiek tiek taktiškumo. Žinau, kad ne mane vieną prajuokina panašūs komentarai: „Šaunuolis, kada grįši, mirė teta Marytė, nupirk pomidorų“. Viename sakinyje į krūvą sumestos skirtingos mintys, supainiotas privatus ir viešas bendravimas. Juk kasdieniniame gyvenime taip nekalbėtumėte“, – pabrėžia L. Keraitis.

Supažindinami savo artimuosius su galimybe viešai išreikšti savo nuomonę, papasakokime ir apie technines taisykles, kaip skelbti įrašą, kad jis atsirastų ant asmeninės paskyros „sienos“, o ne po kitų žmonių nuotraukomis.

„Atsižvelkite į kontekstą. Juk į namus užėjusiems ir batų nusiauti nespėjusiems svečiams nepuolat pasakoti dešimtmečio senumo istorijos. Viskam yra savas laikas – turėkite tai omenyje bendraudami socialiniuose tinkluose. Jei anūkas „Facebook“ įraše dalinasi kelionės įspūdžiais, komentare po nuotrauka nepulkite pasakoti apie naują kaimynės šuniuką. O jei nesate tikri, ar jūsų žodžius mato visi, ar tik žmogus, kuriam norite juos skirti, tuomet įsivaizduokite, kad kalbate viešumoje. Jei neištartumėte to garsiai – kam tai rašyti?“, – atkreipia dėmesį Lukas.

Eterio teršėjai ir pikti komentatoriai

Visoje virtualioje erdvėje, ne tik socialiniuose tinkluose gausu konteksto nejaučiančių, nepasitenkinimą reiškiančių ir įžeidinėjančių komentatorių.

„Niurzgos – jų nemėgsta niekas. O jei jie ir agresyvūs – nėra nieko bloga tokį vartotoją užblokuoti. Pirmiausia man dėl tokių vartotojų liūdna. Kaip dažnai jie imasi vertinti nepažįstamų žmonių gyvenimus ir kišti savo nuomonę. Socialiniai tinklai iš esmės yra įvairumui skirta vieta, kurioje galime išvysti skirtingas pasaulio spalvas. Sakinys „aš ne rasistas, bet…“ arba „aš esu tolerantiškas, bet…“ niekada nesibaigia gerai. Komplimentų negailėkite, kritikuokite argumentuotai padėję emocijas į stalčių, o jei kyla noras šlykštėtis ar pasiųsti, paspauskite „X“ viršutiniame dešiniajame kompiuterio ekrano kampe“, – apie piktybiškus komentatorius kalba Lukas.

Share Button


rugsėjo 17, 2020

Rugsėjo 12-ąją Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vėl vyko tradicinės „Vaižgantinės“. Žmonės iš visos Lietuvos tą šeštadienį rinkosi lietuvių literatūros klasiko […]

rugsėjo 16, 2020

Kelmėje, mediniame Kooperacijos gatvės namelyje, atvėrė duris Mečislovo Ežerskio lazdų muziejus, kuriame eksponuojama 1200 lazdų, patraukiančių dėmesį netikėtomis formomis. M. Ežerskis […]

rugsėjo 14, 2020

Visų pamėgtas ir jau tradiciniu tapęs džiugių emocijų ir nepamirštamų įspūdžių dosnus renginys „Visa Lietuva šoka“ lietuviškų šokių mokytis ir […]

rugsėjo 10, 2020

Ketvirtadienį Zyplių dvaro vežiminėje įsikūrusiame Zanavykų muziejuje, jau 18-ąjį kartą vyko tradicinė edukacinė duonos šventė „Su savo duona visur rasi […]

rugsėjo 9, 2020

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus […]

rugsėjo 7, 2020

Rumšiškėse Šv. arkangelo Mykolo parapijoje vyko Trakinės atlaidai. Istorinėje Rumšiškių miestelio bažnyčios šventoriuje Šv. Mišias aukojo aukojo monsinjoras dr. kun. Artūras Jagelavičius  ir […]

rugsėjo 4, 2020

Jeigu visi Skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ dalyviai susikibtų rankomis, susidarytų net keliasdešimt kilometrų eilė! Labai simboliška, nes šių metų […]

rugsėjo 4, 2020

„Žmonės yra pasiilgę kultūrinių renginių. Ir mes darome tai, ką galim – mes dainuojame“, – tokiais žodžiais, rodos, Lietuvos meno […]

rugpjūčio 24, 2020

Rugpjūčio 22-23 d. Šiauliuose, Fotografijos muziejuje įvyko pirmasis Lietuvoje literatūrinis hakatonas, kurį organizavo VšĮ „Begemotas“ komanda, bendradarbiaudama su Fotografijos muziejumi. […]

rugpjūčio 21, 2020

Trečiąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanota rašytoja ir dailininkė Kotryna Zylė už knygą jaunimui – mistinį romaną „Sukeistas“ […]

rugpjūčio 21, 2020

Piligrimystė niekada nesibaigia. Rodos tokiu teiginiu galėtume prabilti tik apie tam tikras pasaulio vietas, tačiau kažin ar suklystume svarstydami, jog […]

rugpjūčio 19, 2020

Žolinės atlaidai švenčiami keliose Vilkaviškio dekanato parapijose, bet tik vienoje – Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – […]

rugpjūčio 14, 2020

Daug metų jų nepažinojau, bet sekmadieniais, šventadieniais ją ir jos žmogų būtinai pamatydavau bažnyčioje: gražaus stoto orus žilstelėjęs vyriškis ir […]

rugpjūčio 11, 2020

Kražių festivalis ir fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO, rugpjūčio 15 d. 19 val. Kražių kultūros centre atidaro brazilų fotografės Ievos Martinaitis […]

rugpjūčio 8, 2020

Liepos 3 d. ant Gedimino pilies kalno Vilniuje prasidėjusios nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo  programos „Tėvynės ieškojimas“  projekto Lietuvos […]

liepos 30, 2020

„Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės, nes laisvas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už kitus, gerbti kitų sprendimus […]

liepos 28, 2020

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai […]

liepos 22, 2020

Liepos 19-ąją Šv. Marijos Magdalietės parapija šventė titulinius atlaidus, kurie organizatorių – seniūnijos ir parapijos bei Marijampolės kultūros centro Šunskų […]

liepos 21, 2020

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kartu su darbo dienai į Kauno regioną persikėlusia Prezidentūros komanda, antradienį lankėsi Birštone, Nemajūnų dienos centre. […]

liepos 21, 2020

Visą savaitgalį Taujėnuose vyko miestelio 425-ąjį jubiliejaus šventė bei jau X-asis mėgėjų teatrų festivalis „Prie dvaro“. Festivalio atidarymui ketvirtadienį žiūrovai […]