Spalį daugiau žmonių dalyvavo darbo rinkos priemonėse

Darbo rinka, rudens sezonui įpusėjus, tapo ramesnė: spalį laisvų darbo vietų įregistruota 4,6 tūkst. mažiau nei rugsėjį, tačiau keletą pastarųjų metų jų skaičius šiuo metų laikotarpiu išlieka stabilus – dabar siekia 28,8 tūkst. Labiausiai darbo pasiūlymų sumažėjo buhalteriams, dažytojams, mūrininkams, reklamos ir rinkodaros specialistams bei socialiniams darbuotojams. Tuo tarpu ikimokyklinio ugdymo specialistų, kepėjų ir konditerių, dailidžių ir stalių poreikis augo.

Lietuvos darbo biržos duomenų registre lapkričio 1 d. buvo 130,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tai sudarė 7,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nedirbančių gyventojų skaičius buvo šiek tiek mažesnis nei spalio 1 d. Jaunimo užimtumo skyriuose buvo registruota 21,4 tūkst. 16-29 metų darbo ieškančių asmenų – jų nedarbo rodiklis per mėnesį išliko toks pat – 4,3 proc.

Per mėnesį į darbo rinką padėta sugrįžti beveik 28 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Darbo biržų specialistams bendradarbiaujant su darbdaviais per mėnesį padėta įsidarbinti 14,8 tūkst. bedarbių. Savarankiškos veiklos, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, ėmėsi 8,3 tūkst.

Spalį 400 daugiau asmenų nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – iš viso 3,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų daugiausia – 2,5 tūkst. įgys darbo rinkoje paklausių profesijų ir kompetencijų, 0,8 tūkst. – įdarbinti subsidijuojant. Užimtumo didinimo programose pradėjo dalyvauti 0,8 tūkst. bedarbių, 0,1 tūkst. – nusiųsta į profesinę reabilitaciją.

Darbo birža nuo metų pradžios į darbo rinką sugrąžino 262,2 tūkst. neturinčių darbo žmonių: įdarbino 142,2 tūkst., veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 79,3 tūkst. bedarbių į aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas nusiuntė 40,7 tūkst.

Daugiausia nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų lapkričio 1 d. buvo Lazdijų – 13,7 proc., Ignalinos – 13,6 proc. ir Zarasų – 13,3 proc. rajonų savivaldybėse. Mažiausias nedarbas registruotas Kretingoje – 3,3 proc. ir  Birštone – 4,4 proc. Visuose didžiausiuose šalies miestuose nedarbo rodiklis buvo žemesnis už šalies vidurkį: aukščiausias Kaune – 7,3 proc., žemiausias – Šiauliuose – 4,9 proc.