Statybos mieste: Vilnius rado dar vieną būdą pasirūpinti pėsčiųjų saugumu
Vilniaus miesto savivaldybė pradeda taikyti naują metodą statybos vietų aptvėrimų kontrolei. Prašydami leidimo kasimo ir aptvėrimo darbams, rangovai turės įsipareigoti vos įrengus objekto aptvėrimą sukelti jo nuotraukas į tam sukurtą įrankį – kontrolės sistemą https://vilnius.lt/aptverimai. Vėliau tai turės būti pakartojama kiekvienąkart, kai bus pakeičiama aptvėrimo vieta ar forma.
Atliekant darbus, kurie laikinai sutrikdo įprastą judumą, šios pareigos turės laikytis ir mieste dirbančios savivaldybės įmonės. Naujoji tvarka galios vykdant planinius darbus miesto valdomoje žemėje – plėtojant teritoriją, remontuojant ar renovuojant pastatus, gatves.
Statybos vietą pėstieji turi praeiti saugiai, judėti turi būti patogu ir stumiantiems vežimėlius, ir važiuojantiems neįgaliojo vežimėliu, o nuorodos prie aptvėrimo vietų turi būti suprantamos ir senjorui, ir mažamečiui, ir silpnaregiui, ir Kelių eismo taisyklių nemokančiam žmogui, – tai pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi išpildyti statybų vykdytojai. Susisiekimo pėsčiomis projektų Vilniaus miesto savivaldybėje rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijose šios nuostatos virsta konkrečiai įvardintais atstumais tarp aptvėrimo ir kitos kliūties ar gatvės, reikalavimais specialioms judėjimą reguliuojančioms nuorodoms.
Saugus praeiti pėsčiųjų takas turi būti be kliūčių, pakankamo pločio (rekomenduojama 2,25 m – kad galėtų prasilenkti trys pėstieji arba du važiuojantieji rateliais ar dviračiais, mažiausiai – 1,5 m), numatant patogų užvažiavimo sprendinį, jei perėjimas įrengiamas ne tame pačiame aukštyje kaip šaligatvis. Statybvietę aplenkiantis takas turi turėti aiškias jungtis su esama pėsčiųjų infrastruktūra, jis turi būti aiškiai paženklintas, kad nekiltų pavojus tuo atveju, jei jis įrengtas važiuojamojoje gatvės dalyje. Specialistų vertinimu, aptvėrimas, kai praeiviams tenka nusileisti į gatvę, nėra pats blogiausias dalykas, blogiausia, kai neužtikrinamas pakankamas praėjimo plotas, o apėjimo trajektorija netinkamai pažymėta. Problema ir tada, kai praėjimas padarytas, bet pėstiesiems tenka laviruoti tarp medžių ar statybos medžiagų atliekų. Kaip tik visi šie niuansai ir turės būti užfiksuoti savivaldybei siunčiamose nuotraukose.
Statybos vietos aptvėrimo sprendimai įprastai suderinami jau išduodant leidimą, bet problemų neretai kyla dėl netinkamos jų priežiūros – kai statybos aikštelėje nėra darbuotojo, atsakingo už tai, kad praėjimai nebūtų apkrauti statybinėmis medžiagomis, kad atitvarai būtų perkelti pasikeitus darbų atlikimo vietai, o nuvirtęs kelio ženklas būtų pakeltas.
Pasak Vilniaus miesto administracijos direktoriaus patarėjo Raivydo Rakausko, įprastai mažiau problemų kyla dėl aptvėrimų, kurie nesikeičia visų statybos darbų metu. Daugiau dėmesio reikia, kai aptvėrimus tenka perkelti pasikeitus darbų lokacijai, taigi – ir iš naujo įvertinti visą aplinką.
„Rengiant statybvietės apėjimo schemas kartais pritrūksta pastangų įsivaizduoti kiekvieno eismo dalyvio iššūkius, – sakė R. Rakauskas. – Pamirštame, kad kiekvienas mūsų kasdien atsiduriame pėsčiojo pozicijoje – nesvarbu, ar įprastai keliaujame automobiliu, ar viešuoju transportu, tam tikrą atstumą įveikiame ir pėsčiomis. Ir kiekvienas galime bent laikinai susidurti su judėjimo ribotumu – ar susilaužę koją, ar stumdami vaiko vežimėlį. Tada neturėtume patekti į situaciją, kai teks pačiam stumdyti kliūtis. Sunkiai vaikštančiam žmogui kliūtimi gali tapti ir trijų centimetrų bortelis, neįgaliojo vežimėlis tikrai neįveiks praėjimo žolėje pabirai išmėtytomis plytelėmis. Ir kiekvienam nemalonu bus, jei teks eiti per purvynu virtusį išardytą šaligatvį.”
Didžiąją dalį netinkamo statybos vietų aptvėrimo atvejų užfiksuoja ir praneša praeiviai, bet situaciją stebi ir viešosios tvarkos pareigūnai bei seniūnijų specialistai. Reikalavimų nesilaikymas baudžiamas administracine tvarka.
