STT įtarimų „čekiukų“ bylose sulaukė dar trys tarybos nariai Kalvarijoje, Skuode ir Vilkaviškyje
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, pareikšti įtarimai Kalvarijos savivaldybės tarybos nariui Edgarui Kabelkai, Skuodo rajono savivaldybės tarybos nariui Virgilijui Pajarskui ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narei Daivai Černiuvienei.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kalvarijos savivaldybės tarybos narys E. Kabelka, 2019–2023 m. eidamas tarybos nario pareigas, sistemingai klastojo dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas degalų išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Kalvarijos savivaldybės administracija dėl to galimai patyrė 3 918 eurų žalą.
E. Kabelkai įteiktas įtarimas dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimu jais, antradienį pranešė STT ir prokuratūra.
Kito tyrimo duomenimis, Skuodo rajono savivaldybės tarybos narys V. Pajarskas, 2019–2023 m. eidamas tarybos nario pareigas, sistemingai klastojo dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas degalų išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Tokiu būdu V. Pajarskas Skuodo rajono savivaldybei galimai padarė 8 540 eurų žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimu jais.
Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narė D. Černiuvienė, 2019–2023 m. eidama tarybos narės pareigas, galimai sistemingai klastojo dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas degalų išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Tokiu būdu Vilkaviškio rajono savivaldybė galimai patyrė 5 519 eurų žalą. D. Černiuvienei įteiktas įtarimas dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimu jais.
Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Klaipėdos miestų bei Alytaus, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Skuodo, Kelmės, Kupiškio, Trakų, Panevėžio, Širvintų, Šalčininkų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų, Rietavo, Kalvarijos ir Visagino savivaldybėse.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigia, kad šiuo metu dėl „čekiukų“ istorijų yra atliekami ikiteisminiai tyrimai 45-iose savivaldybėse. Tyrimus atliekas Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Policijos Imuniteto valdyba. Pastaroji, pasak generalinės prokuratūros, pasitelkta minėtiems tyrimams, pritrūkus žmogiškųjų išteklių.
„44 įtariamuosius turime šiai dienai, turime gal 20 bylų, išnagrinėtų teisme, ir gal 19 bylų, kurios nagrinėjamos teisme“, – „čekiukų“ bylų statistiką pristatė N. Grunskienė.
Vėliau ji užsiminė, kad dar yra apie 600 savivaldybių tarybų narių, kurių veiksmai yra tiriami.
Anot jos, „čekiukų“ istorijose ginant viešąjį interesą, daugiau nei 1 mln. eurų nepagrįstai pasisavintų lėšų jau yra atlyginta.
Generalinė prokurorė teigė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutraukus Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, prokurorų požiūris į šias bylas pasikeitė.
„Mes išsianalizavome Aukščiausiojo Teismo nutartį ir tada mes jau kiekvieną ikiteisminį tyrimą vertinome būtent pagal išanalizuotą Aukščiausiojo Teismo nutartį. (…) Mes žinome, ko dabar iš mūsų teismai reikalauja“, – pažymėjo N. Grunskienė.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
