29 spalio, 2014
Kultūros paveldo departamento informacija

Sugrįžtantys dvarai. Rietavo dvaras – Oginskių užkoduotas pažangos kodas

Tarp 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų 2015 m. UNESCO (Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos teikimu) paskelbė rašytojo ir kompozitoriaus, Abiejų Tautų Respublikos diplomato, paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) finansų ministro, plataus akiračio visuomenininko Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines.
Žurnalistės Jūratės Mičiulienės pakalbintas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius ir Oginskių palikimo puoselėtojas Vytas Rutkauskas teigė, kad Rietave atsiradusiu apšvietos židiniu Oginskiai tarsi užkodavo valstybės pažangos modelį. Pirmiausia siekė pertvarkyti socialinius santykius ir suformuoti vidurinį sluoksnį. O paskui ėjo kultūros, mokslo ir technikos naujovės. Tuo Oginskių tarsi norėta pasakyti, kad jei ta linkme bus formuojamas valstybės gyvenimas, net ir esant pavergimo sąlygoms, tauta nepraras gyvybinių galių ir kada nors galės atkurti savo nepriklausomybę.
Rietavo dvaras gyvas ir kviečia lankytojus
Didžiausi renginiai ir iškilmės Rietavo laukia 2015 m., kai visas pasaulis minės Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines.
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus įsikūrė XIX a. vid. pastate, kuriame 1874-1903 m. veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848-1909) muzikos mokykla. Muzikos mokyklos pastatas buvo pabaigtas restauruoti 1999 m.
Muziejuje veikia Oginskių kultūros paveldo globos draugija ir kamerinio teatro klubas.
Rietavo muziejaus istorijos ekspozicijos pagrindinę dalį sudaro dailininko J. Vosyliaus sukurtos freskos „Kunigaikščiai Oginskiai Rietave“, „Kunigaikščių Oginskių geneologijos studija“, „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Be to, joje yra žymiausių Rietavo švietėjų portretai.
Muziejus pristato rietaviškius – nacionalinio išsivadavimo ir rezistencinių kovų dalyvius; sovietinę okupaciją, tremtis, Rietavo dvaro archeologinius tyrimus; Rietavo švietimo ir kultūros raidą; Rietavo apylinkių etnografiją; Lietuvos dvarų kultūrinės raidos ekspoziciją.Muziejaus rinkiniuose yra yra apie 2500 eksponatų: archeologijos – 600, istorinių daiktų – 20, istorinių raštų – 80, spaudinių – 320, etnografinių buitinių daiktų – 400, nuotraukų – 500, numizmatikos – 200, filatelijos – 100 ir kt.
Muziejuje organizuojami valstybinių švenčių, svarbių krašto įvykių, iškilių žmonių jubiliejų, sukakčių paminėjimai, knygų pristatymai, koncertai, literatūrinės popietės, konferencijos.
2007 m. Rietavo savivaldybės užsakymu parengtas projektas, kurio tikslas – didžiausiame ir labiausiai apleistame iš Oginskių laikų išlikusiame pastate – dvaro karietinėje – įrengti renginių ir konferencijų centrą, turizmo ir verslo informacijos centrą bei sutvarkyti teritorijos aplinką, išsaugant unikalų, estetiškai patrauklų ir įdomų dvaro parką.
Karietinėje įrengta nedidelė salė repeticijoms, kameriniams renginiams, pagalbinės bei rekvizitų patalpos. Duris atvėrė konferencijų bei koncertų salės, vaikų biblioteka.
Karietinės–arklidės rekonstrukcijos projekto autorius – architektas Lukas Rekevičius. Sutvarkyta ir pastato aplinka. Prie pastato esančio tvenkinio įrengtas amfiteatras, kad žiūrovai galėtų klausytis saloje koncertuojančių atlikėjų.
Truputis Rietavo dvaro istorijos
Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo Rietavo šeimininkais tapo Zubovai. XIX a. pr. Rietavas atiteko Mykolui Kleopui Oginskiui, LDK iždininkui, žymiam politikos veikėjui, kompozitoriui, kuris čia retai atvykdavo, tad dvarą valdyti pavedė sūnui Irenėjui.
1833 m. Mykolui Kleopui Oginskiui mirus, Rietavą paveldėjo jo sūnus. Marija Oginskienė, pablogėjus sveikatai, išvyko į Italiją. Ten ji mirė 1851 metais.
Rietavo kunigaikščių Oginskių šeimos dvaras suklestėjo XIX a. viduryje, puoselėjamas Irenėjaus ir Bogdano Oginskių. Tuo laiku Rietavas Lietuvoje buvo svarbus kultūros centras. Būtent čia 1892 m. prasidėjo elektrifikacijos istorija Lietuvoje. Rietave buvo įvestas ir pirmasis telefonas, iš čia jo linijos nutiestos į pajūryje buvusias grafų Tiškevičių valdas. Rietave Oginskių laikais vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkio parodos, daug žmonių susirinkdavo į simfoninės muzikos ir pučiamųjų instrumentų koncertus.
Pasikvietęs architektus ir sodininkus iš Prūsijos, Saksonijos, Irenėjus Oginskis pastatė neorenesanso formų rūmus su vėliavos bokštu ir oranžeriją, vėjo jėgainės bokštą, ūkinius pastatus ir pradėjo statyti bažnyčią. Rūmai buvo statomi beveik senųjų vietoje. Įveisė parką su tvenkiniais, įkūrė žvėryną, įsteigė ligoninę, mokyklą. Įkūrė senelių ir našlaičių prieglaudą, taupomąją-skolinamąją kasą, pastatė kareivines, ėmėsi miestelio pertvarkymo. 1859 m. įsteigė agronomijos mokyklą.
Rietave kurį laiką namų mokytoju dirbo Laurynas Ivinskis. Kunigaikštis pritarė L. Ivinskio idėjai leisti lietuviškus kalendorius. Gavęs paskolą iš kunigaikščio, Laurynas Ivinskis 1846 m. išleido kalendorių, kurio pilnas pavadinimas „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Vieszpaties 1846″.
Irenėjaus Oginskio didžius darbus sutrukdė 1863 m. sukilimas, kurį kunigaikštis aktyviai rėmė, ir netikėta jo mirtis, o gal slaptas pasitraukimas į užsienį – iki šiol tai viena didžiausių Rietavo mįslių.
Irenėjaus Oginskio darbus tęsė sūnūs Bogdanas ir Mykolas. Jie baigė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios statybą. Atidarė veterinarijos kliniką. Įsteigė pirmąją Lietuvoje profesionalią muzikos mokyklą.
1873 m. Mykolas Oginskis persikėlė į Plungės dvarą. Likęs Rietave Bogdanas Oginskis (1848 – 1909) įkūrė baldų fabriką, geležies liejyklą, odų gamybos įmonę, kelis malūnus ir lentpjūves.
1883 m. prie muzikos mokyklos įkurtas 60 žmonių simfoninis orkestras.
1882 m. brolių Oginskių pastangomis iš Rietavo į Plungę nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė. Elektra apšvietė rūmus, parką, bažnyčią ir miestelį.
Spaudos draudimo laikais Oginskiai rėmė draudžiamos lietuviškos spaudos leidybą.
Mirus broliui Mykolui, Bogdanas labai išgyveno ir susirgo. Broliai palaidoti Rietavo Aušros vartų koplyčioje.
Vėliau Rietavo dvaras atiteko Oginskių giminaičiams, Zaluskiams, Visockiams.
Dvaro rūmai labai nukentėjo per 1909 m. kilusį gaisrą, sunaikinusį vertingus meno kūrinius, biblioteką.
Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai apiplėšė dvarą, išvežė muzikos instrumentus, likusias meno vertybes. Vėliau apleistas, niekieno netvarkomas Rietavo dvaras sparčiai nyko.
1926 m. nykstančius dvaro rūmus buvo nutarta už 20 tūkst. litų parduoti iš varžytinių naujakuriams nugriauti. Šis nutarimas buvo paskelbtas spaudoje, kur piktintasi „kad tokia brangenybė ardoma… Ar negalima toks didelis ir gražus namas kam nors kitam sunaudoti? Juk tai istorinis paminklas. Oginskis savo laiku buvo mylimas žemaičių kunigaikštis. Juk ten tais laikais buvo apšvietos židinys. Ten mūsų rašytojas Ivinskis leido kalendorius… Kam mums kurti, statyti, jei pastatyto nesugebame išlaikyti! Apylinkės žemaičiai tuo yra labai pasipiktinę“. Vis dėlto, atrodo, dar 1927 m. rūmai buvo nugriauti.
Visą XX amžių Rietavo dvaras buvo tik niokojamas.
Rietavo dvaro parkas
Rietavo dvaro parkas – vienas didingiausių kultūros istorijos kompleksų Lietuvoje. Jį sudaro ne vien dekoratyvūs želdiniai, bet ir žemės paviršiaus formų (geoplastikos), vandenų sistemos, pastatų, įvairios augalijos vienovė. Visa tai sieja erdvės ir laiko ryšiai, kurie atspindi istorizmo pėdsakus. XIX a. tai buvo pats didžiausias landšaftinio plano parkas Lietuvoje. Jį padėjo formuoti architektai Kristupas Ferdinandas Gypeltas, Fridrichas Braunas, Augustas Ulrichas.
Parke išliko keletas medžių alėjų, tvoros fragmentai, Baltieji ir Raudonieji vartai, sargo namelis prie jų. Prie Baltųjų vartų – kunigaikščių Oginskių kapinaitės ir pagal architektės Živilės Mačionienės projektą restauruota koplyčia – mauzoliejus. Rietavo dvaro rūmų vieta paženklinta balta kolonada. Netoli nuo jos – keletas Oginskių laikus menančių pastatų, kuriuose dabar veikia švietimo, medicinos, kultūros įstaigos. Atstatytoje buvusioje dvaro muzikos mokykloje prieš keletą metų įsikūrė Rietavo kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejus, kuriam pavesta rūpintis ir tolesniu parko tvarkymu bei priežiūra.
Parke sudėtinga vandens telkinių sistema. Yra keletas tvenkinių, Jūros upės kilpa, senvagių apjuosta sala. Nuo seno Rietavo tvenkiniuose veisdavosi gulbės. Dvare augindavo fazanus. Oginskių laikais rūmuose, salose, kitose vaizdingose parko vietose koncertuodavo dvaro orkestro muzikantai. Dabar jame vyrauja vietinės kilmės medžiai: eglės, ąžuolai, paprastieji kaštonai ir t. t.
Parko erdvinė struktūra, sovietmečiu čia pastačius keletą parko teritorijai architektūriniu požiūriu nepritaikytų pastatų, buvo stipriai sugadinta.
Koplyčioje palaidoti: 1899 m. Irenėjaus Oginskio žmona Olga, Irenėjaus sūnus, 1902 m. Mykolas Oginskis, Plungės dvaro savininkas, palaidotas šiaurinėje sienoje; 1909 m. Bogdanas Oginskis, Rietavo dvaro savininkas, palaidotas pietinėje sienoje; taip pat – dvylikametė Bogdano duktė.


S. Kairys
30 rugsėjo, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys, dalyvaujantis šiuo metu Meksikoje vykstančioje UNESCO pasaulinėje konferencijoje MONDIACULT 2022, paragino tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su savo […]

S.Nėries ir B. Bučo namuose-muziejuje
28 rugsėjo, 2022

Šią vasarą grupė bendraminčių leidosi į penkių dienų kūrybinę kelionę Nemunu plaustu NEMO. Kelionė prasidėjo ten, kur Nemunas neteka senąja […]

28 rugsėjo, 2022

Minint Lietuvos žydų genocido dieną, Telšių ješivoje surengta mokslinė konferencija „Holokaustas Žemaitijoje: istorijos ir atminties atodangos“. Tai Žemaičių muziejaus „Alka“ […]

27 rugsėjo, 2022

Tradiciškai paskutinį mėnesio sekmadienį Žemaičių kaimo muziejuje suorganizuotas edukacinis renginys ir mokymosi šeimoje diena „Kai kartos kartais kartu“. Sulaukta daugiau […]

27 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 21-24 dienomis Kaune vyko XIV tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis „Baltų raštai-2022”, skirtas Lietuvos jaunimo metams. Festivalis subūrė daugiau […]

24 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 24 dieną, Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje įvyko Jūratės Beržinienės personalinės kūrybos parodos „Ir rimtai, ir juokais“ uždarymas. Ši […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
24 rugsėjo, 2022

Pono Tado vardas girdėtas daugumai, tačiau anaiptol ne kiekvienas galėtų tiksliai įvardyti, kas jis yra. „Ponas Tadas, arba Paskutinis antpuolis […]

Aurora‘s Sunrise
23 rugsėjo, 2022

Lietuvos kino industrijoje dar viena gera žinia – JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto Armėnijoje sprendimu siekti […]

Antano Ingelevičiaus parodos akimirka
21 rugsėjo, 2022

Pavasarį Istorijų namuose atidaryta paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ nustebino ir fotografijos istorikus, ir lankytojus, tarp jų ir žinomus […]

20 rugsėjo, 2022

Po ilgų plytų dūlėjimo metų, neseniai naujam gyvenimui prisikėlusi Telšių ješiva vis plačiau atveria duris ir vietoje, kurioje daugiau kaip […]

20 rugsėjo, 2022

Kasmet, rugsėjo mėnesį, vykstančios Europos paveldo dienos kviečia įvairiomis formomis aktualizuoti mums svarbius paveldo objektus. Šių metų Europos paveldo dienų […]

Greta menininkių kūrybos ir istorinė tekstilė, suvalkietiškas juostų kilimas iš LNM fondų
20 rugsėjo, 2022

Klermono-Ferano mieste Prancūzijoje jau dešimtą kartą vyksta tarptautinis šiuolaikinės tekstilės festivalis FITE. Itin didelio susidomėjimo ir žiūrovų įsitraukimo sulaukiančiame renginyje […]

Prienų kultūros centro nuotr.
20 rugsėjo, 2022

Sūduva – neprastai gražus, svetingų žmonių kraštas Lietuvai padovanojęs neeilinių asmenybių ir istorijos atmintyje išlikusių didžiavyrių. Šiemet Sūduvai – 600 […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
18 rugsėjo, 2022

Ar žinote, kas sieja Alytaus miesto teatro aktorių Tomą Pukį ir poetą Vytautą Mačernį? Tomas sakosi, kad šį nematomą ryšį […]

18 rugsėjo, 2022

2022 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių kultūros centro pramogų salėje „Maksas“ (Aušros al. 31), vyko Lietuvos nacionalinio kultūros centro tradiciškai […]

16 rugsėjo, 2022

Spalio 15 d. Žemaitijos nacionaliniame parke jau ketvirtą kartą vyks nemokamas teatralizuotas festivalis jaunoms šeimoms „Miško burtai 2022“.  Šalia Platelių […]

Me Two Savoj Krūvoj / Dainiaus Putino nuotr.
15 rugsėjo, 2022

Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ uostamiestyje įsibėgėjo – antrame rugsėjo savaitgalio renginių maratone trys itin skirtingi spektakliai: šokio spektaklis „Me two […]

Evelina Fokina, Mariaus Pyž nuotr.
15 rugsėjo, 2022

Balerina ir dviejų vaikų mama Evelina Fokina netrukus išpildys savo svajonę – operetėmis garsėjančio Panevėžio muzikinio teatro scenoje įkūnys temperamentingąją […]

Tomasz Snarski, W Leszczynski nuotr
15 rugsėjo, 2022

Susiburti ir atrasti bendrystę poetiškoje literatų diskusijoje penktadienį 18 val. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje kvies poezijos vakaras „Tarp Gdansko […]

13 rugsėjo, 2022

„Renginiai kiemuose galėtų vykti savaime. Geriausia ateitis tokiems renginiams būtų tai, kad žmonės patys juos organizuotų – pasidarytų Sau“, – […]