29 spalio, 2014
Kultūros paveldo departamento informacija

Sugrįžtantys dvarai. Rietavo dvaras – Oginskių užkoduotas pažangos kodas

Tarp 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų 2015 m. UNESCO (Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos teikimu) paskelbė rašytojo ir kompozitoriaus, Abiejų Tautų Respublikos diplomato, paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) finansų ministro, plataus akiračio visuomenininko Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines.
Žurnalistės Jūratės Mičiulienės pakalbintas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius ir Oginskių palikimo puoselėtojas Vytas Rutkauskas teigė, kad Rietave atsiradusiu apšvietos židiniu Oginskiai tarsi užkodavo valstybės pažangos modelį. Pirmiausia siekė pertvarkyti socialinius santykius ir suformuoti vidurinį sluoksnį. O paskui ėjo kultūros, mokslo ir technikos naujovės. Tuo Oginskių tarsi norėta pasakyti, kad jei ta linkme bus formuojamas valstybės gyvenimas, net ir esant pavergimo sąlygoms, tauta nepraras gyvybinių galių ir kada nors galės atkurti savo nepriklausomybę.
Rietavo dvaras gyvas ir kviečia lankytojus
Didžiausi renginiai ir iškilmės Rietavo laukia 2015 m., kai visas pasaulis minės Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines.
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus įsikūrė XIX a. vid. pastate, kuriame 1874-1903 m. veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848-1909) muzikos mokykla. Muzikos mokyklos pastatas buvo pabaigtas restauruoti 1999 m.
Muziejuje veikia Oginskių kultūros paveldo globos draugija ir kamerinio teatro klubas.
Rietavo muziejaus istorijos ekspozicijos pagrindinę dalį sudaro dailininko J. Vosyliaus sukurtos freskos „Kunigaikščiai Oginskiai Rietave“, „Kunigaikščių Oginskių geneologijos studija“, „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Be to, joje yra žymiausių Rietavo švietėjų portretai.
Muziejus pristato rietaviškius – nacionalinio išsivadavimo ir rezistencinių kovų dalyvius; sovietinę okupaciją, tremtis, Rietavo dvaro archeologinius tyrimus; Rietavo švietimo ir kultūros raidą; Rietavo apylinkių etnografiją; Lietuvos dvarų kultūrinės raidos ekspoziciją.Muziejaus rinkiniuose yra yra apie 2500 eksponatų: archeologijos – 600, istorinių daiktų – 20, istorinių raštų – 80, spaudinių – 320, etnografinių buitinių daiktų – 400, nuotraukų – 500, numizmatikos – 200, filatelijos – 100 ir kt.
Muziejuje organizuojami valstybinių švenčių, svarbių krašto įvykių, iškilių žmonių jubiliejų, sukakčių paminėjimai, knygų pristatymai, koncertai, literatūrinės popietės, konferencijos.
2007 m. Rietavo savivaldybės užsakymu parengtas projektas, kurio tikslas – didžiausiame ir labiausiai apleistame iš Oginskių laikų išlikusiame pastate – dvaro karietinėje – įrengti renginių ir konferencijų centrą, turizmo ir verslo informacijos centrą bei sutvarkyti teritorijos aplinką, išsaugant unikalų, estetiškai patrauklų ir įdomų dvaro parką.
Karietinėje įrengta nedidelė salė repeticijoms, kameriniams renginiams, pagalbinės bei rekvizitų patalpos. Duris atvėrė konferencijų bei koncertų salės, vaikų biblioteka.
Karietinės–arklidės rekonstrukcijos projekto autorius – architektas Lukas Rekevičius. Sutvarkyta ir pastato aplinka. Prie pastato esančio tvenkinio įrengtas amfiteatras, kad žiūrovai galėtų klausytis saloje koncertuojančių atlikėjų.
Truputis Rietavo dvaro istorijos
Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo Rietavo šeimininkais tapo Zubovai. XIX a. pr. Rietavas atiteko Mykolui Kleopui Oginskiui, LDK iždininkui, žymiam politikos veikėjui, kompozitoriui, kuris čia retai atvykdavo, tad dvarą valdyti pavedė sūnui Irenėjui.
1833 m. Mykolui Kleopui Oginskiui mirus, Rietavą paveldėjo jo sūnus. Marija Oginskienė, pablogėjus sveikatai, išvyko į Italiją. Ten ji mirė 1851 metais.
Rietavo kunigaikščių Oginskių šeimos dvaras suklestėjo XIX a. viduryje, puoselėjamas Irenėjaus ir Bogdano Oginskių. Tuo laiku Rietavas Lietuvoje buvo svarbus kultūros centras. Būtent čia 1892 m. prasidėjo elektrifikacijos istorija Lietuvoje. Rietave buvo įvestas ir pirmasis telefonas, iš čia jo linijos nutiestos į pajūryje buvusias grafų Tiškevičių valdas. Rietave Oginskių laikais vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkio parodos, daug žmonių susirinkdavo į simfoninės muzikos ir pučiamųjų instrumentų koncertus.
Pasikvietęs architektus ir sodininkus iš Prūsijos, Saksonijos, Irenėjus Oginskis pastatė neorenesanso formų rūmus su vėliavos bokštu ir oranžeriją, vėjo jėgainės bokštą, ūkinius pastatus ir pradėjo statyti bažnyčią. Rūmai buvo statomi beveik senųjų vietoje. Įveisė parką su tvenkiniais, įkūrė žvėryną, įsteigė ligoninę, mokyklą. Įkūrė senelių ir našlaičių prieglaudą, taupomąją-skolinamąją kasą, pastatė kareivines, ėmėsi miestelio pertvarkymo. 1859 m. įsteigė agronomijos mokyklą.
Rietave kurį laiką namų mokytoju dirbo Laurynas Ivinskis. Kunigaikštis pritarė L. Ivinskio idėjai leisti lietuviškus kalendorius. Gavęs paskolą iš kunigaikščio, Laurynas Ivinskis 1846 m. išleido kalendorių, kurio pilnas pavadinimas „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Vieszpaties 1846″.
Irenėjaus Oginskio didžius darbus sutrukdė 1863 m. sukilimas, kurį kunigaikštis aktyviai rėmė, ir netikėta jo mirtis, o gal slaptas pasitraukimas į užsienį – iki šiol tai viena didžiausių Rietavo mįslių.
Irenėjaus Oginskio darbus tęsė sūnūs Bogdanas ir Mykolas. Jie baigė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios statybą. Atidarė veterinarijos kliniką. Įsteigė pirmąją Lietuvoje profesionalią muzikos mokyklą.
1873 m. Mykolas Oginskis persikėlė į Plungės dvarą. Likęs Rietave Bogdanas Oginskis (1848 – 1909) įkūrė baldų fabriką, geležies liejyklą, odų gamybos įmonę, kelis malūnus ir lentpjūves.
1883 m. prie muzikos mokyklos įkurtas 60 žmonių simfoninis orkestras.
1882 m. brolių Oginskių pastangomis iš Rietavo į Plungę nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė. Elektra apšvietė rūmus, parką, bažnyčią ir miestelį.
Spaudos draudimo laikais Oginskiai rėmė draudžiamos lietuviškos spaudos leidybą.
Mirus broliui Mykolui, Bogdanas labai išgyveno ir susirgo. Broliai palaidoti Rietavo Aušros vartų koplyčioje.
Vėliau Rietavo dvaras atiteko Oginskių giminaičiams, Zaluskiams, Visockiams.
Dvaro rūmai labai nukentėjo per 1909 m. kilusį gaisrą, sunaikinusį vertingus meno kūrinius, biblioteką.
Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai apiplėšė dvarą, išvežė muzikos instrumentus, likusias meno vertybes. Vėliau apleistas, niekieno netvarkomas Rietavo dvaras sparčiai nyko.
1926 m. nykstančius dvaro rūmus buvo nutarta už 20 tūkst. litų parduoti iš varžytinių naujakuriams nugriauti. Šis nutarimas buvo paskelbtas spaudoje, kur piktintasi „kad tokia brangenybė ardoma… Ar negalima toks didelis ir gražus namas kam nors kitam sunaudoti? Juk tai istorinis paminklas. Oginskis savo laiku buvo mylimas žemaičių kunigaikštis. Juk ten tais laikais buvo apšvietos židinys. Ten mūsų rašytojas Ivinskis leido kalendorius… Kam mums kurti, statyti, jei pastatyto nesugebame išlaikyti! Apylinkės žemaičiai tuo yra labai pasipiktinę“. Vis dėlto, atrodo, dar 1927 m. rūmai buvo nugriauti.
Visą XX amžių Rietavo dvaras buvo tik niokojamas.
Rietavo dvaro parkas
Rietavo dvaro parkas – vienas didingiausių kultūros istorijos kompleksų Lietuvoje. Jį sudaro ne vien dekoratyvūs želdiniai, bet ir žemės paviršiaus formų (geoplastikos), vandenų sistemos, pastatų, įvairios augalijos vienovė. Visa tai sieja erdvės ir laiko ryšiai, kurie atspindi istorizmo pėdsakus. XIX a. tai buvo pats didžiausias landšaftinio plano parkas Lietuvoje. Jį padėjo formuoti architektai Kristupas Ferdinandas Gypeltas, Fridrichas Braunas, Augustas Ulrichas.
Parke išliko keletas medžių alėjų, tvoros fragmentai, Baltieji ir Raudonieji vartai, sargo namelis prie jų. Prie Baltųjų vartų – kunigaikščių Oginskių kapinaitės ir pagal architektės Živilės Mačionienės projektą restauruota koplyčia – mauzoliejus. Rietavo dvaro rūmų vieta paženklinta balta kolonada. Netoli nuo jos – keletas Oginskių laikus menančių pastatų, kuriuose dabar veikia švietimo, medicinos, kultūros įstaigos. Atstatytoje buvusioje dvaro muzikos mokykloje prieš keletą metų įsikūrė Rietavo kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejus, kuriam pavesta rūpintis ir tolesniu parko tvarkymu bei priežiūra.
Parke sudėtinga vandens telkinių sistema. Yra keletas tvenkinių, Jūros upės kilpa, senvagių apjuosta sala. Nuo seno Rietavo tvenkiniuose veisdavosi gulbės. Dvare augindavo fazanus. Oginskių laikais rūmuose, salose, kitose vaizdingose parko vietose koncertuodavo dvaro orkestro muzikantai. Dabar jame vyrauja vietinės kilmės medžiai: eglės, ąžuolai, paprastieji kaštonai ir t. t.
Parko erdvinė struktūra, sovietmečiu čia pastačius keletą parko teritorijai architektūriniu požiūriu nepritaikytų pastatų, buvo stipriai sugadinta.
Koplyčioje palaidoti: 1899 m. Irenėjaus Oginskio žmona Olga, Irenėjaus sūnus, 1902 m. Mykolas Oginskis, Plungės dvaro savininkas, palaidotas šiaurinėje sienoje; 1909 m. Bogdanas Oginskis, Rietavo dvaro savininkas, palaidotas pietinėje sienoje; taip pat – dvylikametė Bogdano duktė.


21 gegužės, 2022

Gegužinės istorija Lietuvoje yra įsišaknijo dar XIX amžiaus pabaigoje. Šventė nuo seno buvo rengiama šiltuoju metų laikotarpiu ir jaunuolius kvietė […]

21 gegužės, 2022

Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. Bet ar tikrai? Kraštietė Nika Piperita, sukvietusi visus pažįstamus ir nepažįstamus į savo debiutinės […]

18 gegužės, 2022

Gegužės 11-16 dienomis Plungės kultūros centre vyko tarptautinis jaunimo teatrų festivalis – kūrybinė laboratorija ,,Mažoji Melpomenė“. Šį, didelio mąsto, dalyvių […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
17 gegužės, 2022

Kupinas kultūros Alytus svetingai atsiveria vis kitokiems patyrimams. Šįkart į Dzūkijos sostinę atkeliavo įstabi fotografijų paroda Jono Meko šimtmečiui paminėti […]

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus / A. Sinkevičiaus nuotr.
17 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 14 d. Šiauliuose vyko „Europos muziejų naktis“. Tarptautinis projektas pritraukė tūkstančius lankytojų, apžiūrėti ekspozicijas ir dalyvauti naktinėse […]

16 gegužės, 2022

Paslaptimi apgaubta naktis muziejuje kasmet gegužę virsta realybe – visoje Europoje minima Muziejų naktis, kuomet lankytojai pakviečiami domėtis muziejų vertybėmis […]

9 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. […]

Šiaulėnuose
9 gegužės, 2022

Lietuvių kalba – tai pats brangiausias deimantas pasaulyje, kurį mes turime, todėl privalome branginti ir saugoti, didžiuotis savo istorija, savo […]

9 gegužės, 2022

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Zarasuose įvyko poeto, mokytojo, muziejininko Vasilijaus Trusovo naujausios poezijos knygos „Užutėkiai“ sutiktuvės. Tai jau […]

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė gyvos ir aktualios tradicijos / LNKC nuotr.
7 gegužės, 2022

KupiKetvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai […]

Vaidoto Grigo nuotr.
6 gegužės, 2022

Šiandien Birštone duris oficialiai atvėrė naujas Sporto ir sveikatingumo centras. Daugiau nei 4 tūkstančių m² ploto ir 5 mln. eurų […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 3 d. Lietuvos senjorės rinkosi į nemokamą „Kino pavasario“ filmo „Mažytė mama“ seansą net 6 Lietuvos miestuose – Kaune, […]

Eglė Baliutavičiūtė (iš asm. archyvo)
3 gegužės, 2022

Penktąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanota rašytoja Gaja Guna Eklė (tikr. Eglė Baliutavičiūtė) už knygą vaikams „Keistuoliai“ (leidykla […]

2 gegužės, 2022

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis išleido muziejaus-draustinio įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus bei dabartinės direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės knygą „Burbiškio […]

Rimanto Ožalinsko nuotr.
2 gegužės, 2022

Balandžio 29 d. įvyko susitikimas su vaikų rašytoja Igne Zarambaite, įgyvendinant projektą „Kūrybinės iniciatyvos bibliotekoje“, kuris finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos […]

30 balandžio, 2022

Smulkiojoje lietuvių tautosakoje užkoduotas mūsų senolių ryšys su gamta. Paukščiai žmones lydi visą gyvenimą, o jų čiulbėjimas džiugina nuo aušros […]

30 balandžio, 2022

Ar kada susimąstėte, koks unikalus Dzūkijos regionas? O ar teko kada padzūkuoti? Patyrinėti šią Lietuvos vietovę ir tenykščius papročius, paklausyti […]

29 balandžio, 2022

Ketvirtadienio vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo Juozo Urbšio (1896–1991) knygos „Lietuva lemtingaisiais […]

29 balandžio, 2022

Viename didžiausių Japonijos meno festivalių – Setouchi meno trienalėje – eksponuojami garsaus lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus darbai – medinė skulptūra „Kartu“ ir […]

Beata Siewicz nuotr.
29 balandžio, 2022

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“ tęsia kelionę ir po užsienio kino festivalius. Praėjusią savaitę psichologinė […]