28 lapkričio, 2024
Viltė Saulaitytė

Susitarus dėl papildomų milijardų, taršūs sektoriai gali būti apmokestinti solidarumo mokesčiu

Viltės Saulaitytės nuotr.

Baku Klimato viršūnių susitikime pasiektas susitarimas, jog vietoje reikalingo 1,3 trln. JAV dolerių, daugiausiai teršiančios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys nuo klimato krizės kenčiančioms besivystančioms valstybėms iki 2035 metų kasmet skirtų po 300 mlrd.

Iš pradžių pasiūlyti 250 mlrd. dolerių per metus sukėlė didžiulį besivystančių šalių bei ekspertų pasipiktinimą ir pilietinės visuomenės protestus. Tačiau ir kiek didesnė – 300 mlrd. dolerių – suma sutikta su didžiuliu besivystančių šalių nepasitenkinimu.

2015 metų Paryžiaus klimato susitarimas numato, jog didžiausios pasaulio teršėjos – už klimato krizę atsakingos turtingos, išsivysčiusios Šiaurės šalys – įsipareigoja finansiškai remti klimato kaitos labiausiai pažeidžiamas, besivystančias Pietų šalis.

2009 metais šalys sutarė, jog šiam tikslui iki 2020 metų kasmet bus skiriama 100 mlrd. JAV dolerių, tačiau susitarimo neįgyvendino. Vėliau terminas buvo pratęstas iki 2025 metų, taigi, šiai datai nenumaldomai artėjant, pagrindinis dėmesys Azerbaidžano sostinėje Baku šiemet buvo sutelktas į klimato finansus.

Finansavimo poreikis ir skurdi realybė

Konferencijai beveik pasibaigus, už uždarų durų paskutinę minutę parengtame susitarimo juodraštyje įrašytas 250 mlrd. JAV dolerių per metus finansinis tikslas sukėlė didžiulį klimato krizės labiausiai pažeidžiamų Globalių Pietų valstybių, klimato ekspertų bei aktyvistų pasipiktinimą ir buvo pavadintas „juokingu“, „nuviliančiu“, „siutinančiu“, „spjūviu į veidą“, „visiška katastrofa“ „įžeidimu“, „trupiniais“, „pokštu“, „placebu“, „didžiuoju išsivysčiusių šalių pabėgimu nuo atsakomybės“, „pokerio žaidimu su žmonių gyvybėmis“, „panieka pažeidžiamiems žmonėms“, „mirties nuosprendžiu“ ir kitais ne itin maloniais epitetais.

Svarbu akcentuoti, kad iš pradžių pasiūlytas 250 mlrd., o galutiniu susitarimu patvirtintas 300 mlrd. dolerių kiekybinis kovos su klimato kaita finansavimo tikslas yra tik siektina suma, kuri galios iki 2035 metų. Remiantis ankstesne patirtimi, galima tikėtis, kad 300 milijardų vargu ar bus sukaupta jau artimiausiu laiku, „čia ir dabar“. Greičiau galima tikėtis, kad prie šios ribos bus artėjama pamažu, taip pat, kaip jau vyko siekiant šimto milijardų. Minimali finansinio tikslo suma („grindys“) susitarimo juodraštyje įdėta, tačiau bent kol kas ji, deja, bus labiau vertinama kaip „lubos“.

Konferencijos metu paskelbtoje Aukščiausio lygio nepriklausomos klimato finansų ekspertų grupės ataskaitoje konstatuojama, kad tikslinis finansų poreikis iki 2035 metų turėtų sudaryti mažiausiai 1,3 trln. JAV dolerių per metus. Besivystančios šalys aktyviai pasisakė už šią sumą, tačiau toks skaičius buvo pripažintas tik siektinu tikslu, „kviečiant visus veikėjus prisidėti“ prie to, kad klimato veiksmų finansavimas iš viešųjų ir privačių šaltinių iki 2035 metų būtų padidintas bent iki 1,3 trln. dolerių per metus.

Tai reiškia, jog šią sumą sudarys ne tiesioginės dotacijos, o privačios investicijos ir nauji galimi pinigų šaltiniai, tokie kaip mokesčiai už iškastinį kurą.

Kaip užpildyti finansavimo spragą?

Savanoriškai prisidėti prie 300 mlrd. dolerių sumos taip pat raginamos besivystančios šalys. Ši nuostata ypač taikytina kylančios ekonomikos šalims, tokioms kaip Kinija ir kitos sparčiai augančios valstybės. JAV ir Europos Sąjunga reikalavo, kad išlaidos būtų padalytos teisingiau, peržengiant dar 1992 metų susitarimais nubrėžtas tradicinio turtingojo pasaulio ribas. Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja, Indija užima trečiąją, Brazilija – aštuntąją vietą, nors šios šalys ir nėra laikomos išsivysčiusiomis.

Siekiant pašalinti kovos su klimato krize finansavimo spragą, pernai Dubajuje vykusios pasaulinės klimato konferencijos metu įkurta Pasaulinė solidarumo mokesčių darbo grupė, kurios pagrindinis tikslas – analizuoti naujų klimato arba vadinamųjų solidarumo mokesčių potencialą.

Atsižvelgiant į tai, kad didelė ekonomikos dalis teršia planetą, tačiau mažai prisideda prie klimato kaitos stabdymo, darbo grupės misija yra pristatyti alternatyvas efektyviems, pamatuotiems ir teisingiems mokesčiams daug teršalų į aplinką išskiriantiems sektoriams.

Šiuo metu egzistuoja net keletas galimų solidarumo mokesčių alternatyvų, įskaitant ypatingai taršių laivybos ir aviacijos sektorių taršos mokesčius, iškastinio kuro gavybos, finansinių sandorių mokesčius, taip pat ypatingai daug elektros energijos reikalaujančio kriptovaliutų kasimo, plastiko gamybos ar itin didelės vertės turto apmokestinimą.

Pasaulinė solidarumo mokesčių darbo grupė analizuoja kiekvieno iš šių mokesčių techninius ir politinius aspektus bei potencialų jų pritaikomumą. Galutinį sprendimą dėl naujo mokesčio (ar mokesčių) planuojama priimti kitų metų rugsėjį, aštuoniasdešimtosios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos metu.

Galimos naujų solidarumo mokesčių alternatyvos

Iškastinio kuro apmokestinimo srityje Pasaulinė solidarumo mokesčių darbo grupė pateikia finansinių priemonių kompleksą, kuris apima mokesčius už iškastinio kuro gavybą, iškastinio kuro kompanijų viršpelnių apmokestinimą, taip pat – padidintą minimalų tarptautinio pelno mokesčio tarifą arba mišrią mokestinę priemonę, kurią valstybės taikytų skirtingai, tačiau ji turėtų atitikti minimalų tarptautinį standartą.

Darbo grupės duomenimis, aviacijos degalų mokestis, įskaitant privačių reisų ir bilietų prabangiems skrydžiams apmokestinimą bei mokesčius, taikomus dažniems skrydžiams, priklausomai nuo struktūros ir apimties, galėtų padėti surinkti nuo 19 iki 164 mlrd. JAV dolerių, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų apmokestinimas jūrų laivybos sektoriuje – dar iki 127 mlrd. dolerių per metus.

Taip pat norima atgaivinti visuotinį finansinių sandorių mokestį. Toks mokestis galėtų siekti 0,1 proc. nuo akcijų ir obligacijų vertės ir 0,01 proc. išvestinėms finansinėms priemonėms. Apmokestinus kiekvieną sandorį net ir tokiu mažu mokesčiu, įmanoma surinkti milijardines sumas, nes pasaulinių finansų rinkų apyvarta matuojama trilijonais.

Greta šių pagrindinių sektorių apmokestinimo taip pat siūlomos papildomos solidarumo mokesčių alternatyvos, tokios kaip plastiko gamybos mokestis, nustačius 60-90 dolerių kainą už toną, kriptovaliutų kasybos mokestis, vieną kilovatvalandę apmokestinus 0,045 dolerio, ir vadinamasis „milijardierių mokestis“, 2 proc. tarifu apmokestinant labai didelės vertės turtą. Atitinkamai šie mokesčiai galėtų padėti surinkti 25-35 mlrd., 5,2 mlrd. ir 200-250 mlrd. dolerių per metus.

„The Guardian“ aplinkosaugos apžvalgininkės Fionos Harvey teigimu, „politiškai“ patys realiausi iš pateiktų alternatyvų – aviacijos ir laivybos mokesčiai. Kitame jos pasiūlytos vertinimo skalės gale – „milijardierių mokestis“ bei visuotinis anglies dioksido mokestis (angl. carbon tax). Apie pastarąjį F. Harvey apgailestaudama rašo: „[N]ors pasaulinis anglies dioksido mokestis buvo dažnai siūlomas, pasirodė, kad jį pernelyg lengva užpulti priešininkams, pavyzdžiui, iškastinio kuro bendrovėms, tad jis niekada nebuvo įgyvendintas.“

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

12 gruodžio, 2024

JAV antradienį paskelbė prekybos apribojimus aštuonioms bendrovėms, tarp jų dviem Kinijos ir kelioms Rusijos, kaltindama jas žmogaus teisių pažeidimais. Tarp […]

12 gruodžio, 2024

Donaldas Trumpas pasakė, kad išspręsti krizę Ukrainoje bus jo svarbiausiu prioritetu po to, kai kitą mėnesį vėl atsisės į prezidento […]

R. T. Erdoganas, EPA-ELTA nuotr.
11 gruodžio, 2024

Sirija niekada neturi būti vėl padalyta, o Turkija veiks prieš visus, kurie kels grėsmę jos teritorijai, antradienį pareiškė prezidentas Recepas […]

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
11 gruodžio, 2024

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad taikos derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo galėtų prasidėti šią žiemą. Toks […]

Japonijos organizacijos „Nihon Hidankyo“ vadovams įteikti Nobelio taikos premijos medaliai / EPA-ELTA nuotr.
11 gruodžio, 2024

Japonijos organizacijos „Nihon Hidankyo“, kuri atstovauja branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusiems asmenims, vadovams antradienį Osle buvo įteikti Nobelio taikos […]

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA-ELTA nuotr.
11 gruodžio, 2024

Antradienį Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas perspėjo, kad yra pavojus, jog sektantiškas smurtas ir ekstremizmas Sirijoje atgims, […]

Miško gaisras Kalifornijoje išplito į Malibu / ELTA nuotr.
11 gruodžio, 2024

Antradienio rytą vėjo genamas gaisras išplito į Malibu, sukeldamas grėsmę namams ir įmonėms Kalifornijos pakrantės bendruomenėje, kurioje gyvena daug Holivudo […]

10 gruodžio, 2024

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas praeitą savaitę Kyjive susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku R. Stefančiuku ir Tarpparlamentinių ryšių su […]

9 gruodžio, 2024

Lietuvoje netylant aistroms dėl to, ar naujasis žemės ūkio ministras bus pajėgus skaidriai įgyvendinti taršaus ir į grūdų eksportą orientuoto […]

8 gruodžio, 2024

Sakartvele tūkstančiai proeuropietiškų protestuotojų sekmadienį protestavo prieš vyriausybės sprendimą atidėti stojimo į Europos Sąjungą derybas. Po rinkimų kilus krizei, demonstracijos […]

8 gruodžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono kvietimu šeštadienį Paryžiuje dalyvavo iškilmingoje rekonstruotos […]

8 gruodžio, 2024

Jau gerokai po vidurnakčio Lietuvos laiku, Brazilijos Rio de Žaneiro mieste įvyko šių metų prestižinių breiko varžybų „Red Bull BC […]

Per demonstracijas Sakartvele buvo sužeisti 26 žmonės, daugiausia protestuotojai / EPA-ELTA nuotr.
7 gruodžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Estijos Respublikos Prezidentas Alaras Karisas, Latvijos Respublikos Prezidentas Edgaras Rinkevičius ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus […]

6 gruodžio, 2024

Klaipėdos kraštas – augantis regionas tiek demografiškai, tiek ekonomiškai. Nuo 2019 m. gyventojų skaičius uostamiestyje ir jo prieigose stabiliai auga, […]

5 gruodžio, 2024

Lenkija uždarys visus Rusijos konsulatus savo teritorijoje, jei „terorizmas“, dėl kurio ji kaltina Maskvą, tęsis, ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų […]

5 gruodžio, 2024

Sakartvele tęsiasi porinkiminė krizė – ketvirtadienį tūkstančiai žmonių susirinko į jau antrą savaitę vykstančius proeuropietiškus protestus, nors tik prieš kelias […]

Vadas: Pietų Korėjoje paskelbtos karo padėties sąlygomis draudžiama visa politinė veikla / EPA-ELTA nuotr.
4 gruodžio, 2024

Pietų Korėjoje antradienį paskelbtos karo padėties sąlygomis draudžiama visa politinė veikla, be to, vyriausybė stebės visos žiniasklaidos veiklą, paskelbė karo […]

NATO vadovas: V. Putinas nenori taikos / EPA-ELTA nuotr.
4 gruodžio, 2024

NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė teigia nematantis požymių, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų suinteresuotas nutraukti karą Ukrainoje. „Rusijos agresija […]

Per demonstracijas Sakartvele buvo sužeisti 26 žmonės, daugiausia protestuotojai / EPA-ELTA nuotr.
4 gruodžio, 2024

Sakartvelo sveikatos ministerija antradienį pranešė, kad per pastarąją antivyriausybinių protestų naktį šioje Kaukazo šalyje buvo sužeisti 26 žmonės, daugiausia protestuotojai. […]