28 spalio, 2015
Indrė Lašinytė, Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Susitikimas su bičių žinovu A. Amšiejumi

Spalio pabaigoje Smėlynės bibliotekoje (Smėlynės g. 49, Panevėžys) lankėsi bene garsiausias Lietuvos bitininkas ir sodininkas, biomedicinos mokslų daktaras, dėstytojas ir tiesiog vaikščiojanti bitininkystės enciklopedija – Algirdas Amšiejus.

„Atėjo toks metas, kai norisi savo patirtį perduoti kitiems, dalintis vertingomis per ilgus darbo metus įgytomis žiniomis. Šiandien to ir atvykau“ – prisistatė svečias. Jis pasiguodė, jog nors bitininkauja jau nuo pat 1976 m. (į šia veiklą yra įtraukęs visą šeimą – nuo vaikų, anūkų, iki žentų), nuolat dalyvauja įvairiuose pasauliniuose seminaruose Korėjoje, Kijeve, Buenos Airėse ir kitur, daug kas jį, televizijos dėka, geriau pažįsta, kaip sodininką. Pats Algirdas gan kuklus, save laiko „paprastu dzūkeliu, ūkininku“, viską pasiekusiu savo galva, mokslu ir rankomis.

Bičių gaminami produktai – medus, vaškas, pikis, duonelė, žiedadulkės ir nuodai – labai plačiai ir nuo seno naudojami liaudies medicinoje, tiek maisto pramonėje, net kosmetikos ir higienos priemonių gamyboje. Atrodo apie juos žinome viską, tačiau ar tikrai? Apie jų poveikį žmogaus organizmui, naudą sveikatai, savybes ir sudėtį, vartojimą, gudrybes renkantis kokybiškus produktus, turėjome puikią progą išgirsti iš paties eksperto lūpų, kuris gali valandų valandas kalbėti šia tema.

„Visi bičių produktai – natūralūs antibiotikai, natūralus maisto papildas, natūralūs hormonai, antioksidantai, detoksikantai, imunomediatoriai. Jie tarsi vaistas, normalizuojantis daugelio vidaus organų darbą, gerinantis kraujo sudėtį, sustiprinantis imunitetą, suteikiantis energijos, lėtinantis senėjimą, gerinantis galvos smegenų veiklą, mažinantis streso sukeltus sveikatos sutrikimus, turintis antibakterinių savybių… – teigiamo poveikio spektras didžiulis. Tačiau yra vienas bet: „vartojant bičių produktus reikia kantrybės, poveikis nėra toks greitas kaip cheminių vaistų preparatų, kurie veikia žaibiškai“ – pasakojo svečias.

Nors medus yra populiariausias bičių produktas, bitininkas apgailestavo, kad Lietuvoje nėra medaus valgymo tradicijos. Dažniausia medų naudojame tik, kai susergame. Kaip profilaktinę priemonę reikėtų vartoti kasdien. Svečias pats teigė suvalgantis ir maisto gamyboje kasmet sunaudojantis net apie 140 kilogramų medaus.

„Su meduotu vandeniu geriau pasisavinami vaistai. Nuo nemigos, galvos skausmo, nuovargio padeda vos vienas lėtai sučiulptas šaukštelis, o esant mažakraujystei – reikia trijų“ – patarimus dalijo jis.

„Ne kartą teko matyti, kad perkantiems abejonių kelia susicukravęs, tarsi su baltu šleifu, medus“. A. Amšiejus teigia, kad tai vienas kokybės rodiklių, rodantis, kad medus nėra kaitintas.

Visi susirinkusieji įsitikino, kad A. Amšiejus be galo linksmų plaučių žmogus, tikromis šmaikščiomis istorijomis galintis prajuokinti kiekvieną. Svečias pasidalijo ne viena anekdotine situacija, kaip gudrūs bitininkai „apmauna“ naivius pirkėjus. Pavyzdžiui: juoką keliantis atsakymas į klausimą, kodėl medus toks tamsus – „bitės naktį nešė“. Arba, kodėl vidury vasario medus dar skystas, – „vakar sukau“. Taip pat jį stebina tvirtinimai apie šimtaprocentinę medaus sudėtį – esą medus vien liepų, grikių ar miško. Nejau bitininkas savo bites buvo prisirišęs prie grikių lauko, arba iš kokių žiedų bitės gali nešti medų iš pušyno“, – šypsojosi A. Amšiejus. Tikrąją sudėtį atskleidžia tik botaninė analizė. Iš jos matyti, kad medaus sudėtis nėra vienalytė (pavyzdžiui, medų sudaro 40 proc. liepų, 30 proc. dobilų ir dar daug kitų augalų). Tad medų teisingiau vadinti – pievų, ar tiesiog to regiono, ar vietovės iš kurios imtas, pavadinimu.

Kalbėdamas apie bičių žiedadulkes, A. Amšiejus paminėjo, jog tai ypatingas produktas, tinkantis net alergiškiems žmonės. „Jos padeda gydant prostatitą, alkoholizmą, opas, stiprina nervų sistemą, mažina kraujospūdį“ – pasakojo svečias.

Daugelio mėgstamu bičių pikiu bitininkas patarė nepiktnaudžiauti, nes jis labai veikia kepenis. Šio produkto panaudojimas labai universalus: tinka ir sąnariams, žaizdoms, ir pirties lentoms lakuoti. O peršalus, veikia tūkstanteriopai geriau nei visi Coldrex‘ai.

Anot svečio, bičių duonelė didina hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje, todėl yra puiki pagalbininkė organizmui stiprinti. Taip pat silpnina uždegiminius organizmo procesus, šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, padeda sutrikus medžiagų apykaitai, susirgus diabetu, teigiamai veikia nervų sistemą.

O štai iš pirmo žvilgsnio rodos toks niekur nepanaudotinas dalykas kaip bičių nuodai, yra pritaikomi akupunktūroje: bičių įgėlimais atstatoma po įvairių traumų prarasta klausa.

Bičių pienelį p. Algirdas vertina labiausiai. Užsienyje jis dar vadinamas karališkąja žele, nes tai vienintelis produktas turintis nuo 18 iki 25 nepakeičiamų amino rūgščių. Jis apgailestavo, kad pienelis Lietuvoje nėra reikiamai įvertintas. „Pas mus atvažiuoja japonai pirkti bičių pienelio. Jo ten suvartojama net apie 500 tonų per metus“. Reguliariai vartojant šį produktą (per metus pakanka suvalgyti 15 g) sustabdomas organizmo senėjimo procesas, atsinaujina žmogaus audinių ląstelės, didinamas organizmo atsparumas ligoms, padedama išlaikyti sveiką odą ir žvilgančius plaukus. Bičių žinovui įsiminė vieno prancūzo mintis, kad bičių pienelis nėra vaistas nuo vėžio, bet jį vartojant, žmogaus organizmas pasidaro toks tvirtas, kad vėžio dantys atšimpa – „jis nepabėga, bet ir neįkanda“.

Šio reto produkto bitininkas buvo atvežęs, ir visi susirinkusieji turėjo progą paragauti. Tačiau A. Amšiejus perspėjo, jog nevalia valgyti daug, pakanka vos grūdo dydžio kiekio, kitaip gali išvirsti iš kojų.

Renginys, nors ir truko rekordišką – trijų valandų – laikotarpį – tikrai neprailgo. Išsakęs daugybę pagiriamųjų žodžių bičių produktams, atskleidęs keletą receptų sveikatai ir grožiui bei atsakęs į klausimus, svečias linkėjo nepamiršti bei dažniau vartoti natūralius bičių produktus ir būti sveikiems.


1 liepos, 2025

Pirmą kartą Nacionaliniai architektūros apdovanojimai vyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Renginio metu buvo pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje. Didysis […]

Indrės Rapkevičienės nuotr.
26 birželio, 2025

Vasarvidis – tai ypatingas metų laikas, kupinas senųjų tradicijų, simbolizuojantis gamtos klestėjimą, šviesos viršūnę ir virsmą. Šią ilgą dieną ir […]

G. Kartano nuotr.
26 birželio, 2025

Panevėžys kryptingai įgyvendina vieną iš savo strateginės plėtros krypčių – skatina ekologiškumą, darnų judumą ir tvarų išteklių naudojimą. Nuo 2018 […]

21 birželio, 2025

Panevėžio rajone Paįstrio kultūros centre vyko regiono, šalies ir tarptautinių olimpiadų bei konkursų I–III vietų nugalėtojų ir jų mokytojų pagerbimo […]

20 birželio, 2025

Birželio 15 d. Raguvos kultūrinis gyvenimas pasipuošė dar vienu gražiu ir skambiu renginiu. Iš Varėnos, Utenos, Radviliškio, Pasvalio ir Panevėžio […]

30 gegužės, 2025

Gegužės 23–25 dienomis Paįstryje ir jo apylinkėse vyko mėgėjų teatrų festivalis „Tiltai“, jau tapęs neatsiejama šio krašto kultūrinio audinio dalimi. […]

30 gegužės, 2025

Panevėžio rajono savivaldybės skiriama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija šiemet atiteko rašytojui Alvydui Šlepikui už 2023 metais išleistą knygą „Namas anapus […]

Alfonsas Lipniūnas
29 gegužės, 2025

Panevėžio miesto savivaldybės taryba šiandien vienbalsiai pritarė suteikti Garbės piliečio vardą kunigui Alfonsui Lipniūnui. Šis sprendimas priimtas įvertinus išskirtinį kunigo […]

27 gegužės, 2025

Panevėžio rajono savivaldybė stiprina bendradarbiavimo ryšius su Ukrainos Respublikos Radechivo savivaldybe. Gegužės  22–26 dienomis meras Antanas Pocius, Savivaldybės tarybos nariai […]

27 gegužės, 2025

Gegužės 23-ąją Parko bibliotekoje įvyko išskirtinis renginys – čia svečiavosi žinomas gamtos fotografas, ornitologas, televizijos laidų apie gamtą vedėjas, knygų […]

25 gegužės, 2025

Gegužės 22 dienos popietę Panevėžio gamtos mokyklos kiemas prisipildė vaikų juoko, spalvų ir kūrybinio džiaugsmo – vyko 34-ojo tarptautinio vaikų […]

Klaipėdos LEZ
23 gegužės, 2025

15 savivaldybių infrastruktūros projektų skirtas daugiau nei 16 mln. eurų finansavimas, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Didžiausią beveik 6,7 mln. […]

20 gegužės, 2025

Šį savaitgalį muzikos mūsų šalyje išties buvo labai daug. Gegužės 17-oji – Gatvės muzikos diena, taip pat didysis Eurovizijos finalas, […]

18 gegužės, 2025

Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje, oficialiai atidarytas skveras, skirtas vienam iškiliausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų – filosofui, eseistui, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių […]

16 gegužės, 2025

Gegužės 15 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje jau devintą kartą įteikti garbingi „Ad astra“ apdovanojimai, skirti kūrybiškiausiems ir […]

G. Kartano nuotr.
16 gegužės, 2025

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidarytos dvi išskirtinės parodos – Valentino Pečinino fotografijų paroda „Inkarnacijų trajektorijos“ ir Ievos Baltrėnaitės-Markevičės paroda „(Ne)surinktos […]

13 gegužės, 2025

Du Panevėžio rajono vario dūdų orkestrai skynė pergales Stavangeryje, Norvegijoje, vykusiame Europos jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų čempionate. Šilagalio kultūros centro […]

12 gegužės, 2025

Panevėžio regione pirmadienį prasideda karinės pratybos „Tvirtas skydas 5“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, šią savaitę vyksiančiose pratybose dalyvaus daugiau nei […]

8 gegužės, 2025

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Krekenavos seniūnijoje, Linkaučių kaime, atidengtas paminklinis akmuo aktyviai lietuvių tautinio […]

7 gegužės, 2025

Šylant orams ir prasidedant aktyviam kelionių sezonui, Panevėžys kviečia miestiečius ir svečius iš naujo atrasti miestą, šiemet gyvenantį veržlia naujo […]

Regionų naujienos