Švedija neleis Baltijos jūroje statyti 13 vėjo jėgainių parkų dėl gynybos priežasčių
Švedijos vyriausybė pirmadienį pareiškė neleisianti statyti 13 vėjo jėgainių Baltijos jūroje, nes šalies kariuomenė pareiškė, kad jos gali turėti neigiamos įtakos gynybos pajėgumams.
Klimato ministrė Romina Pourmokhtari spaudos konferencijoje sakė, kad leidimai statyti planuojamus vėjo jėgainių parkus buvo neišduoti, nes jėgainės „turėtų nepriimtiną poveikį gynybos interesams“.
Visi 13 projektų buvo suplanuoti Baltijos jūros teritorijose netoli Švedijos pakrantės.
Sprendimas priimtas po to, kai praėjusią savaitę visuomeninis transliuotojas SVT paskelbė Švedijos ginkluotųjų pajėgų atliktą tyrimą, kuris parodė, kad jėgainės galėtų smarkiai sutrikdyti kariuomenės naudojamus jutiklius.
Vėjo turbinų bokštai ir besisukančios mentės skleidžia radarų aidą ir generuoja kitokio pobūdžio trukdžius.
„Esant tokiai rimtai saugumo situacijai, į kurią dabar pateko Švedija, gynybos interesai turi būti ypač svarbūs“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.
P. Jonsonas sakė, kad jūrinės vėjo jėgainės gali sutrikdyti karinių radarų darbą ir uždelsti atskrendančių kruizinių raketų aptikimą, todėl įspėjimo laikas sutrumpėtų nuo dviejų minučių iki 60 sekundžių.
Ministras pridūrė, kad „labai militarizuoto“ Rusijos Kaliningrado eksklavo santykinis artumas buvo „pagrindinis vertinimo veiksnys“.
Įtampa regione padidėjo po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą. Vokietijos Rostoko mieste NATO neseniai atidarė naują karinio jūrų laivyno bazę, skirtą koordinuoti karinio aljanso narių pajėgas regione.
Kartu šalies darbotvarkėje daug dėmesio skiriama energijos poreikiams, ypač iš atsinaujinančiųjų išteklių. Pasak vyriausybės pranešimo, su kuriuo susipažino agentūra AFP, elektros energijos poreikis Švedijoje iki 2045 metų gali išaugti daugiau nei dvigubai.
