Švedų ekspertai analizavo lietaus nuotekų sistemą Panevėžio mieste
Panevėžyje viešėjo Baltijos jūros regiono Miestų akseleratorių programos ekspertai iš Švedijos, vadovaujami Barbaros Jackson. Panevėžys – vienas iš 7 Švedijos, Lenkijos ir Suomijos savivaldybių – dalyvauja šiame projekte ir siekia šiuolaikiškai sutvarkyti miesto lietaus nuotekų sistemą.
Meras Rytis Račkauskas pasidžiaugė, kad svečiai susirinko aptarti Panevėžio miestui ir visam Baltijos jūros regionui svarbaus klausimo.
„Ne paslaptis, kad lietaus nuotekų sistema yra techniškai pasenusi, didesnių liūčių metu kai kurios teritorijos apsemiamos, o tai sukuria diskomfortą gyventojams. Be to, lietaus vandeniui maišantis su kanalizacijos vandenimis visa tai patenka į Nevėžio upę, taigi ir į Baltijos jūrą. Esu įsitikinęs, kad dirbdami kartu, pasinaudodami užsienio ekspertų žiniomis sugebėsime sutvarkyti lietaus nuotekų sistemą, žymiai pagerinti miestiečių gyvenimo kokybę, išspręsti aplinkosaugos problemą“, – sveikindamas svečius sakė meras Rytis Račkauskas.
Projekte dalyvauja strateginiai partneriai – Bostono konsultacinė grupė, „Ramboll“, „General Electric“, IVL Švedijos aplinkosaugos tyrimų institutas, Stokholmo aplinkosaugos institutas, Šiaurės investicijų bankas, Skandinavijos investuotojų grupė. Jie lankosi visose 7 savivaldybėse ir susipažįsta su esama padėtimi.
„Su ekspertais susitiko Panevėžio miesto lietaus nuotekų investicinio projekto rengėja – Aplinkos projektų valdymo grupė, UAB „Panevėžio gatvės“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“ direktoriai, Savivaldybės specialistai. Aptarta esama situacija, išsakyti tikslai, siekiai, apžiūrėtos lietaus nuotekų sistemos. Tikiuosi, kad ekspertai įvertins miesto norus ir Panevėžys bus pasirinktas kaip viena iš pavyzdinių Akseleratorių programos savivaldybių diegiant gerąją praktiką. Panevėžio miesto iššūkį – lietaus nuotekų sutvarkymo projektą pernai gruodį pirmąsyk pristatėme Stokholme (Švedija)“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas.
Akseleratorių programa skirta Baltijos jūros regiono savivaldybėms, kurios siekia vandentvarkos sistemas susitvarkyti taip, kad gerėtų Baltijos jūros vandens kokybė. Siekiama rasti inovatyvių technologijų ir sprendimų, kiekvienu atveju individualų finansavimo modelį.
