22 kovo, 2023

Šviesolaidis ir 5G ryšys: konkurentai ar kaip kirvis su kotu?

Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje skaičiuoja jau trečią dešimtmetį, o komercinis 5G įjungtas tik pernai, tačiau naujos kartos mobilusis ryšys techninėmis savybėmis meta iššūkį stiklo skaiduloms. Europos šviesolaidžio asociacija „FTTH Council Europe“ teigia, kad 5G ir šviesolaidinis internetas negali būti laikomos konkuruojančiomis paslaugomis, nes vienas kitam yra būtini. Iš jų simbiozės didžiausią naudą gaus vartotojai – nuo mažiau iškasinėtų šaligatvių iki didžiausios spartos.

„Kasmetinis Europos FTTH tarybos renginys šiemet organizuojamas Ispanijoje – šalyje, kuriai pavyko įvykdyti vieną sėkmingiausių šviesolaidžio plėtros operacijų Europoje. Taip tarsi simboliškai norima brėžti menamą brūkšnį prie plėtros klausimų ir padiskutuoti apie tai, kas šviesolaidžio laukia ateityje, kai jo tinklas bus galutinai išvystytas. Tarp karščiausių šių metų temų yra šviesolaidinio interneto bei jo paslaugų įsisavinimo didinimas, varinių kabelių infrastruktūros išjungimas bei 5G ir šviesolaidinio interneto infrastruktūrų sinergija“, – kitą mėnesį vykstančios konferencijos programą anonsuoja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Jis primena, kad Lietuva pagal FTTH matuojamą šviesolaidžio plėtrą bent šešis metus pirmavo Europoje ir iki šiol išlieka daugiausiai šviesolaidinę prieigos turinčių šalių dešimtuke.   

Atsisveikinimas su variu

Nepaisant to, kad kartu su aktualiais klausimais FTTH turėtų pateikti ir naujausią 2022 m. Europos šviesolaidinio interneto statistiką, jos tendencijas galima prognozuoti jau šiandien. Beveik nėra abejonių, jog šviesolaidžio tinklas, kaip ir paskutinius kelerius metus, visoje Europoje pamažu plėtėsi bei sėkmingai didino atotrūkį nuo 2021 m. pasiektos 50 proc. ribos – šiandien jau daugiau, negu vienas iš dviejų, Europos namų ūkių turi prieigą prie šviesolaidinio interneto.

„Deja, kertinis žodis šiame sakinyje yra „prieiga“, sufleruojanti, kad toli gražu ne visi vartotojai linkę naudotis jiems prieinamomis šviesolaidinio interneto paslaugomis. Skaičiuojama, jog mūsų žemyne realiai šviesolaidžiu besinaudojančių namų ūkių yra tik maždaug pusė iš tų 50 proc., kas FTTH tarybą paskatino šį didelį atotrūkį tarp egzistuojančių techninių galimybių ir realių naudojimo apimčių paskelbti nauju rinkos iššūkiu. Žinoma, plėtros klausimai iš dienotvarkės taip pat galutinai nedingo, nes šviesolaidis kaimo vietovėse vis dar yra retas svečias, tačiau šiuo atveju daug vilties teikia alternatyvūs operatoriai tame pamatę naują verslo nišą“, – atskleidžia pašnekovas.

Pasak A. Strolios, šviesolaidinio interneto paslaugų įsisavinimo reitinge Lietuva gali pasigirti net 85 proc. siekiančiu rodikliu, kuris nusileidžia tik Islandijai ir Suomijai bei keliais kartais lenkia tokias senąsias Europos ekonomikas, kaip Vokietija, Italija ir Graikija.

Ekspertas svarsto, jog tarp priežasčių, kodėl šių šalių gyventojai nesinaudoja jiems prieinamu spartesniu internetu, yra reikšmingas kainų skirtumas tarp jo ir senesnės kartos plačiajuosčio interneto paslaugų.

Būtent todėl FTTH prognozuoja, kad šviesolaidinio interneto paslaugų plėtra išaugs tada, kai Europos valstybėse prasidės varines telefono linijas naudojančio plačiajuosčio interneto išjungimas. Estija ir Švedija šiuos procesus pradėjo dar praėjusiame dešimtmetyje, šiemet prie jų turėtų prisijungti Prancūzija ir Nyderlandai, o paskui šias šalis neišvengiamai paseks ir visos kitos. Atsisakyti senstančios interneto infrastruktūros skatina kasmet augančios jos išlaikymo sąnaudos, o ypač dėl pabrangusios elektros. Tuo metu šviesolaidis tituluojamas energetiškai efektyviausia interneto technologija.

Tačiau konkrečiai Lietuvoje „Telia“ yra neseniai atlikusi dideles investicijas į vario technologijos atnaujinimą ir skirtingai nuo kitų grupės šalių, šios infrastruktūros artimiausiu metu nežada atsisakyti. Dar 2018 metais „Telia“ pirmoji Baltijos ir Šiaurės šalyse pristatė „Super VDSL“ technologiją, kuri varinėmis linijomis suteikia iki 250 Mb/s spartos internetą. Visgi „Telia“ tinklo vadovas pripažįsta, kad nors varinis internetas gali dažnai viršyti 5G technines galimybes, tačiau interneto ateitis vis tiek priklauso šviesolaidžiui.

5G ir šviesolaidinį internetą siūloma vystyti kartu

„Telia“ atstovas A. Strolia pastebi, jog nepaisant to, kad 5G bazinės stotys naudoja tuos pačius šviesolaidžio kabelius, kaip ir šviesolaidinis internetas, abi šios paslaugos net ir daugelio tų pačių operatorių asortimente tarsi konkuruoja tarpusavyje ir yra plėtojamos atskirai viena nuo kitos. Įtardama, kad ši praktika yra ydinga bei neracionali, FTTH taryba prieš maždaug ketverius metus nusprendė šią hipotezę patvirtinti tyrimais, kurių atnaujinti rezultatai turėtų būti pristatyti šiųmetės konferencijos metu.

„Pagrindinė organizacijos mintis – tiesiant šviesolaidinio interneto trasą iš karto numatyti galimybes ją panaudoti ir tą vietovę dengsiančioms 5G antenoms. Taip vienu šūviu nušaunama visa eilė zuikių. Visų pirma, infrastruktūrą padaryti bendra operatoriui kainuoja vos kelis papildomus procentus, bet atneša nuo 65 iki net 96 proc. sumažėjusias išlaidas tinklo plėtrai. Taip pat viena trasa vietoje dviejų reiškia dvigubai mažiau užtvertų gatvių, šaligatvių ir kitų eilinių žmonių įprasto gyvenimo sutrukdymų, neišvengiamai kylančių tiesiant dar vieną naują ar renovuojant seną tinklą“, – privalumus vardina ekspertas.

Be to, tokia moderni tinklo vystymo strategija turėtų teigiamai atsiliepti ir interneto kokybei. 5G pritaikyti šviesolaidžio tinklai pasižymi didesniu pralaidumu, mažesne delsa ir geresniu ryšio patikimumu, kas itin aktualu tokiems daiktų interneto įrenginiams, kaip prie 5G prijungtiems išmaniesiems šviesoforams ar ateityje neišvengiamai išpopuliarėsiantiems savavaldžiams automobiliams.


Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
12 balandžio, 2024

Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praneša, kad Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir […]

11 balandžio, 2024

2023 m. vasarį Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos gerai žinomos pasaulyje dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamyklos statybos pasiekė finišo tiesiąją. […]

11 balandžio, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ remia pečius su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir padės skleisti žinią apie visame pasaulyje vis labiau […]

11 balandžio, 2024

Ukmergės rajono mero Dariaus Varno teigimu, savivaldybė labiausiai siekia investuoti į miesto infrastruktūros vystymą. Vis dėlto, pasak mero, daugiau nei […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 9 dieną, Mažeikių muziejuje vyko ypatingas renginys. Čia, Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Europos skaitmeninių inovacijų […]

10 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Trakuose pasveikino Tarptautinio transporto forumo (ITF), kuriam šiuo metu pirmininkauja Lietuva, aukšto lygio susitikimo […]

10 balandžio, 2024

Trečiadienį aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių šalių ir Belgijos ministrai, atsakingi už energetiką, Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei […]

10 balandžio, 2024

Įvairios apklausos bei tyrimai rodo, jog darbuotojai dažniau nei bet kada anksčiau svarsto pakeisti darbą. Per artimiausius kelerius metus tai […]

Elena Leontjeva
10 balandžio, 2024

4 dienų darbo savaitės idėja toliau užkariauja širdis ir protus, nepaisant – mažėjančio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nerimą keliančios geopolitinės […]

9 balandžio, 2024

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP) prasidėjo Technologijų vystymo centro statybos, balandžio 9 dieną statybvietėje įkasta simbolinė laiko kapsulė. VCIIP […]

9 balandžio, 2024

Dauguma (59 proc.) tėvų Lietuvoje mano, kad IT srities profesijos yra ir išliks perspektyviais karjeros pasirinkimais jų vaikams, o 39 […]

9 balandžio, 2024

Neseniai buvo paskelbti 2024 m. greitosios „Eurobarometro“ apklausos „Viešoji nuomonė ES regionuose“ rezultatai. Ši apklausa reguliariai yra vykdoma kas trejus […]

Kristina Krupavičienė. ELTA / Dainius Labutis
9 balandžio, 2024

Lietuvos Konstituciniam teismui priėmus sprendimą leisti dėl svarbių priežasčių pasitraukti iš privačių pensijų fondų, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Atskirtis tarp mokslininkų ir visuomenės mažėja – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Piliečių mokslo centras tiesia tiltus tarp mokslo […]

9 balandžio, 2024

Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia“ šiemet nusprendė pakeisti įprastą komandų formavimo ir stiprinimo programą, į ją įtraukdama dronų gamybos mokymus. […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

9 balandžio, 2024

„Nter Asset Management“ valdomas privačios skolos fondas „Nter Private Debt Fund“ tarptautinei nekilnojamojo turto vystymo grupei „Solida Capital Europe“ paskolino […]