Tankams įsigyti Lietuva planuoja skirti apie 2 mlrd. eurų
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų.
„Tai bus vienas didžiausių Lietuvos ne tik kariuomenės, bet ir apskirtai Lietuvos įsigijimų. Eina kalba apie 2 mlrd. eurų – įskaitant ne tik tanko kainą, bet ir amuniciją, logistiką, aprūpinimą. Tai yra didelis pirkinys“, – „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Visgi antradienį K. Budrys teigė, kad nėra dar nuspręsta kokius tankus Lietuva galėtų įsigyti.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys sako, kad Lietuva dar nėra galutinai apsisprendusi pirkti vokiškus tankus „Leopard“. Pasak jo, krašto apsaugos ministro A. Anušausko planas dar šią savaitę pasirašyti ketinimų protokolą su vokiečiais reiškia tik tai, jog Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
„Nebuvo priimta sprendimų, kad yra pasirinktas vienas ar kitas modelis. (…) Mes esame vertinimo procese, vienas iš etapų buvo padarytas ir laukiame dar papildomų vertinimų, prie kurių grįšime artimiausiame posėdyje“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Čia yra proceso pradžia. Kažkuri iš pradinių stadijų, o ne pabaiga. Ir tikrai nereikėtų to interpretuoti, nes tiesiog taip nebuvo, kad priimtas dėl vieno ar kito tanko sprendimas“, – patikino jis.
Pasak Gitano Nausėdos patarėjo, pirmadienį vykusiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje nariams buvo pristatytos galimos įsigijimų opcijos. K. Budrio teigimu, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei kariuomenės paprašyta „pateikti politinį, ekonominį, pramoninį ir finansinį alternatyvų vertinimą“, mat, tęsė jis, tokia informacija yra būtina priimti galutinius sprendimus dėl pirkimų.
Todėl ir planuojamas pasirašyti ketinimų protokolo, pabrėžė šalies vadovo patarėjas, yra dar viena forma įvertinti visas aplinkybes ir gauti daugiau informacijos.
„Įėjimas į tam tikrą ryšį grupėje valstybių – ir čia eina kalba apie ketinimų protokolų pasirašymą – dar nėra įsipareigojimas įsigyti, nes tik prasidėtų pokalbiai, kokios tai galėtų būti sąlygos, kokios galėtų būti kainos, kitas dalyvavimas ir pan.“ – aiškino K. Budrys.
„Nevertinčiau to etapo kaip Lietuvos sugalvojimo etapo. Todėl ir to apsigalvojimo tikrai nebūtų. Lietuva yra galvojimo procese – tai vienas iš etapų. Įvertinti reikia įvairius dalykus“, – pažymėjo jis.
Visgi, G. Nausėdos patarėjas sutiko, kad išankstinis ketinimų protokolų anonsavimas ir sprendimų viešinimas gali kenkti Lietuvos derybinei galiai.
„Užbėgti už akių – žinoma, tas sumenkintų (Lietuvos derybinę galią – ELTA). Todėl aš ir sakau, kad sprendimas nebuvo priimtas. Bet šioje vietoje įsitraukimas į artimesnius pokalbius yra visiškai natūralus“, – akcentavo jis.
Sureagavo į R. Lopatos kritiką: ragina neieškoti užkulisinių susitarimų
A. Anušausko žinia apie ketinimų protokolą su Vokietijos tankų gamintojais sukėlė diskusijas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) gretose. Liberalas Raimondas Lopata ėmė svarstyti, ar tokie KAM sprendimai nėra susiję su Berlyno įsipareigojimais Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
„Ar buvo pasiektas koks nors susitarimas brigados pažadui už „Leopard“ pirkimą?“, – socialiniame tinkle klausė R. Lopata.
K. Budrys paragino politikus neieškoti sąmokslo ten, kur, pasak jo, to nėra. Šalies vadovo patarėjas nurodė, kad tam tikras Lietuvos ir Vokietijos karinio bendradarbiavimo tęstinumas gali būti vienas iš veiksnių, mat, priminė jis, šalyje jau veikia vokiečių karių priešakinių pajėgų batalionas, netrukus bus dislokuota brigada, taip pat kariuomenė turi vokišką techniką – pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, savaeiges haubicas.
„Ką viešai būtina akcentuoti – ir aš akcentuoju – nėra ir negali būti kažkokių užkulisinių susitarimų“, – patikino jis.
„Tam tikras tęstinumas būtų vienas iš veiksnių – bet tikrai ne pagrindinis. Ko tikrai nereikėtų daryti – ieškoti užkulisinių, sąmokslinių susitarimų, nes tai kompromituoja tiek ir mūsų santykius, tiek ir visą vykstantį procesą“, – dėstė K. Budrys.
Patarėjas nurodė, kad visi klausimai, kylantys NSGK nariams, gali būti atsakyti atskirame komiteto posėdyje.
„Yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuriame galima užduoti visus pačius jautriausius atsakymus ir gauti atsakymus ir su įslaptinta informacija“, – sakė jis.
