3 gruodžio, 2021
Bronius Vertelka | XXI amžius

Tarp knygų ir bičių

Tautodailininkė ir Krakių bibliotekininkė Lilija Usevičienė / Broniaus Vertelkos nuotr.

48-uosius darbo bibliotekoje metus pradėjo krakietė Lilija Usevičienė. Ir nė karto nesuabejojo savo profesijos reikalingumu. Paprasta, nestokojanti veiklos, nemėgstanti girtis ir tuščiažodžiauti – tokia Kėdainių rajono Savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Krakių filialo vyr. bibliotekininkė šiandien.

Kas mamai nepavyko, tai  pasiekė dukra

L. Usevičienės gimtinė – Krakės. Jai tebuvo pusę metukų, kai mirė tėvelis. Antrą kartą ištekėjusi mama pagimdė kitą dukrą. Tuo metu Lilijai jau buvo 13 metų. Amžiaus skirtumas nesutrukdė joms tapti labai artimoms. Patėvis irgi stengėsi neišskirti mergaičių. L. Usevičienė su Vilniuje gyvenančia ir ten mokytojaujančia Rolanda Dancevičiene tebepalaiko nuoširdžios giminystės ryšius.

Baigus Krakių vidurinę mokyklą Lilijai nepavyko įstoti į Vilniaus pedagoginį institutą, kur būtų studijavusi anglų kalbą. Išbandyti laimę nusprendė kitais metais. Maždaug tuo metu Lilijos mama, dirbusi mokytoja, užsuko į apylinkės tarybą. Joje dirbančios moterys pasiūlė: kad neprabėgtų metai veltui, Lilijai vertėtų padirbėti Rūkų bibliotekoje.

Rūkai – už 6 kilometrai nuo Krakių. Tokį atstumą, kai sniego užpustytą kelią neįveikdavo autobusai, turėdavo nueiti pėsčiomis. Pati biblioteka, prastai sumūrytas pastatas, atrodė vėjo perpučiamas, prastai laikė šilumą. Užtat čia karališkai jautėsi žiurkės ir pelės. Lilijai pačiai teko kamšyti skyles. O pradinės mokyklos name įsikūrusią biblioteką vis perkeldavo į kitą vietą, galiausiai – į nebeveikusią parduotuvę.

Taip Rūkuose prabėgo 13 metų. Juose bedirbdama, Lilija sugebėjo neakivaizdiniu būdu įsigyti bibliotekininkės kvalifikaciją Vilniaus kultūros mokykloje. Kartu užpildė žinių spragas.

Įdomiausia tai, kad L. Usevičienės dukra Airida mokytojauja Krakių Mikalojaus Daukšos gimnazijoje ir moko anglų kalbos. Vadinasi, jeigu įgyvendinti svajonės nepavyko mamai, tai sugebėjo jos dukra.

Šviestis ir semtis žinių – į biblioteką

Jau 34 metai L. Usevičienė dirba Krakių bibliotekoje. Laisva vieta joje atsirado susirgus tuometinei bibliotekininkei. Kaimo bibliotekos – kaip kokios podukros.  Atėjus dirbti, ji veikė apylinkės tarybos pastate, paskui kilnojo į vaikų darželį ir kultūros centrą. Galiausiai grįžo į senąją vietą, tik dabar – į seniūnijos pastatą. Čia pakankamai geros sąlygos dirbti.

Bibliotekos knygų fonde – apie 8 tūkstančius popieriuje spausdintų leidinių. Jos aptarnaujamame mikrorajone – 900 gyventojų, įskaitant ir aplinkinius kaimus. Biblioteka turi 310 skaitytojų. Tai nuo mokyklinio iki gana garbaus amžiaus šio krašto žmonės, skaitantys labai įvairaus turinio knygas. Neužsiguli kriminaliniai ir meilės romanai, nebijo išsinešti  psichologinių, istorinius dalykus aprašančių kūrinių. Ateina pavartyti laikraščių ir žurnalų, kadangi užsiprenumeruoti juos leidžia ne kiekvieno piniginė. Užsuka pasėdėti prie kompiuterio. Praveria duris ir bėdų užspausti. Tokiems reikia padrąsinančio žodžio ar dalykiško patarimo. Pasitaiko norinčių kažkuo pasidžiaugti, pasidalinti  netikėtai užklupusia laime.

Antai Ksavera Kripienė, jau pensinio amžiaus , atvažiuoja iš Pašušvio kaimo, nors ten irgi yra biblioteka. Tai labai sena Krakių bibliotekos skaitytoja. Pasikeisti knygų ją atveža sūnus.

O krakiškei Valerijai Krilienei, 1929 metų gimimo, kai pati nebevaikšto, pakeisti  knygų užsuka dukra. Senolė nurodo, kokias  norėtų turėti.

Zuzana Krilienė – irgi iš Krakių, taip pat garbaus amžiaus, bet itin šviesaus proto. Sunkiai sergančiai jau sunkoka tempti knygas namo.

Jonas Čepas buvo pirmasis L. Usevičienės skaitytojas,  jai pradėjus dirbti Rūkų bibliotekoje. Persikėlus dirbti į Krakių biblioteką, Jonas irgi tapo jos skaitytoju. Telefonu paskambindavo, kokių knygų pageidautų, o jas pristatydavo laiškininkė. Neseniai J. Čepas dar keitėsi knygas. Bet ligotą žmogų jau paguldė į slaugos ligoninę.

L. Usevičienė nepamiršo paminėti Krakių gydytojos Rūtos Mandravickienės pavardės. Nors medikė dirbti ir gyventi į Krakius atvyko ne per seniausiai, tačiau jau tapo aktyvia bibliotekos lankytoja. Pasikeisti knygos ateina ir buvusi Krakių ambulatorijos vyr. gydytoja Regina Riškienė.

Kiek leidžia laikas, skaito ir bibliotekininkė L. Usevičienė. Jos vyras Henrikas daugiau domisi periodine spauda, jam rūpi, kaip išspręsti kryžiažodžius. 

Suviliojo bitininkavimu

Lilija ir Henrikas Usevičiai, sukūrę šeimą prieš 44 metus, turi nuosavą namą Krakėse, o prie jo – sodas, daržai. 24 arus užima  sodyba.  Usevičiai bandė ūkininkauti, vystyti galvijininkystę. Tai buvo apskritus metus užimantis verslas. Už pieno kilogramą supirkėjai mokėjo keliolika centų, kai už tokio pat svorio nugriebto parduotuvėje turėjo  pakloti apie eurą. Krakiškiai suprato , kad verčiau atsidėti vien bitininkavimui.

O jų bitininkavimo pradžia buvo tokia. Biblioteka turėjo aistringą skaitytoją – bitininką Gytį Augustinavičių iš Pašušvio. L. Usevičienė, apsilankius jam, prašydavo atvežti ir medaus. Kartą jis, stovėdamas tarp knygų lentynų, tare jai: „Kodėl  negalite pabitininkauti jūs patys ir kodėl jums pirkti medų? Sėdėdama tarp knygų, tai išmoksite teoriškai, o praktiškai pamokysiu aš“.

Nors pats G. Augustinavičius turėjo didžiulį bityną, tačiau savo pažado laikėsi. Kaip bitininkauti, mokymas tęsėsi nuo pavasario iki rudens. Pirmą bičių spiečių padovanojo jis, kitą jau įsigijo Lilija. Bitininkavimo paslaptis nesunkiai iš jos perėmė vyras Henrikas.

Usevičiai laiko 50 bičių avilių. Bitynas – per tris vietas. Šie metai jiems buvo neblogi. Vidutiniškai iš avilio  prikopė 25 kg natūralaus medaus.

Lieja ir parduoda žvakes

Būdama maža Lilija matė, kaip jos senelė ir dėdė, tarnavęs zakristijonu Krakių bažnyčioje, liejo žvakes. Teko ir jai  kočioti vašką. Turint savo vaško, kilo mintis pačiai pabandyti. Pradėjo nuo žvakučių. Nusipirko joms formą. Pirmoji velykinė žvakutė atrodė kaip kiaušinis su gėlytėmis.

Šiandien L. Usevičienė – sertifikuotų tautinio paveldo amatų meistrė, tautodailininkė (lietinės ir lipdytinės žvakės). Gamina apie 200 formų žvakių. Pati jas lieja,  apie jų gamybą retsykiais pasakoja vaikams. Pagamino ir proginę žvakę, skirtą Krakių 600 metų jubiliejui.

Žvakėmis prekiauja mugėse – nuo Vilniaus iki Telšių. Jose dalyvauja su vyru Henriku. Pakeliui aplanko įžymiąsias Lietuvos vietas.

Išsinuomojus patalpas Kėdainiuose, atidarė parduotuvę „Bičių pasaulis“. Joje prekiauja ir žvakėmis. Prekyba čia užsiima Usevičių marti Renata. Taip uošviai jai sukūrė darbo vietą.

Lilija ir Henrikas Usevičiai išaugino sūnų Aurimą ir dukrą Airidą. Jie yra puikūs padėjėjus prie bičių. Sulaukė 4 anūkų. Vyriausiajam jų – 21 metai,  iš trijų anūkių jauniausiai – 6 metai.

 


21 birželio, 2024

Penktadienį įkasta ateities kartoms skirta simbolinė kapsulė pirmojo regioninio logistikos centro pamatuose Kėdainių rajone, Aristavos kaime. Čia per porą metų […]

21 birželio, 2024

Iki birželio 30 dienos Telšių kultūros centras kviečia visus meno ir rankdarbių mėgėjus apsilankyti išskirtinėje parodoje, kurioje eksponuojami menininkų Irenos […]

21 birželio, 2024

Praėjusį šeštadienį, birželio 15 dieną, Jurbarko dvaro parke nuskambėjo Tauragės regiono dainų ir šokių šventė „Upėmis tekančios dainos“. Ši šventė […]

20 birželio, 2024

2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuva pelnė „Auksinį liūtą“ už geriausią nacionalinį paviljoną. Jame rodyta menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos […]

20 birželio, 2024

Kultūros paveldas šiandien dar neretai laikomas problema ar neatsiperkančia investicija. Taip pat kyla diskusijos, kiek prie jų tvarkybos turėtų prisidėti […]

19 birželio, 2024

Birželio 16 dieną Vilniuje Lietuvos Tarptautinės baleto akademijos baleto ir šiuolaikinio šokio konkursas 2024, kuris sukvietė daugybę talentingų šokėjų iš […]

18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

18 birželio, 2024

Prestižinėje Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė Dalia Truskaitė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso premiją. „Kūrinys […]

15 birželio, 2024

Birželio 14 dieną Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus iškilmingai įteikė tvirtas Žemaitiškas padėkas vaikų ir jaunimo meno kolektyvų atstovams, […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

13 birželio, 2024

Kitąmet Kretinga taps Lietuvos jaunimo sostine – trečiadienį paskelbė konkursą „Lietuvos jaunimo sostinė 2025 m.“ organizavusi Jaunimo reikalų agentūra. Tai […]

12 birželio, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė finansavimą kultūros ir meno sričių projektams – uostamiesčio menininkų idėjų įgyvendinimui skirta daugiau kaip 1,3 mln. […]

11 birželio, 2024

Panevėžys – galimybių miestas. Žmonės, kurių keliai driekėsi per įvairius pasaulio miestus, grįžta į Panevėžį kurti, atskleisti talentus ir dalintis […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

Po vasariško sekmadienio lietaus Palūšėje pavakary nušvito saulutė, taip gražiai išryškinusi žalumą ir suteikusi jausmams gaivumo. Tai buvo tarsi puiki […]

Fot. Edvardas Tamošiūnas, Fotografijos muziejaus archyvas
7 birželio, 2024

Su trenksmu prasidėjo ketvirtasis Jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2024“, organizuojamas VšĮ „Sielai“, bendradarbiaujant su Fotografijos muziejumi. Šiaulių miesto panoramos […]

7 birželio, 2024

Birželio 4 dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje vokalinis ansamblis „Inmezzo“ įspūdingu koncertu paminėjo savo 20 metų jubiliejų. Nuo pat įkūrimo […]

Prezidentūros nuotr.
7 birželio, 2024

Birželio 6 dieną Širvintose, Jaunimo sode vyko iškilmingas renginys – menininko Liutauro Griežės sukurtos skulptūros „Skaitanti mergaitė“, skirtos poetui Justinui […]

7 birželio, 2024

Tarptautinei bendruomenei siekiant atkreipti dėmesį į Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos kultūros objektų atstatymo poreikį, Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo iš sostinės […]

4 birželio, 2024

Gegužės 31 dieną Telšių Žemaitės dramos teatro salėje iškilmingai apdovanoti Telšių kultūros centre jau penktą kartą eksponuotos parodos-konkurso „Iš Džiugo […]