29 rugsėjo, 2022
ŽŪM

Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena: kiekvienas per metus išmetame apie 140 kg maisto

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose. Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą. Jos sprendimas leistų prisidėti tiek prie klimato kaitos švelninimo, tiek prie apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo.

Maisto švaistymo mastai Lietuvoje paaiškėjo mokslininkams 2021 m. atlikus tyrimą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir  priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“. Šį tyrimą, siekdama sumažinti maisto praradimus žemės ūkio grandyje ir maisto pramonėje, užsakė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Pasirodo, kad tyrime dalyvavę gyventojai per savaitę vidutiniškai namuose išmesdavo apie pustrečio kg maisto, daugiausia – paruošto. Kiek mažiau išmetama šviežių ir greitai gendančių maisto produktų.

Pasak tyrėjų, vartotojams reikalingi patarimai ir žinios, kaip planuoti porcijas, iš maisto likučių paruošti naujus ir skanius patiekalus, tinkamai saugoti paruoštą maistą, kad jis nesugestų bei išlaikyti produktus tinkamai juos pakuojant, konservuojant ir t.t.

Kiek iššvaistoma pirminėje gamyboje?

Mokslininkai nustatė, kad pirminėje gamyboje daugiausia prarandama burokėlių, rugių ir avienos, o mažiausiai – karvių pieno, paukštienos,  kviečių.

Augalininkystės produkcijos daugiausia buvo prarasta dėl aplinkos veiksnių bei neatitikimo pirkėjų ir vartotojų reikalavimams, o gyvulininkystės – dėl ligų.

Tai, pasak tyrimo autorių, rodo, kad, siekiant sumažinti maisto praradimus, skirtingų ūkininkavimo krypčių ūkiams turėtų būti taikomos skirtingos priemonės: augalininkystėje – priemonės, skirtos žemės kokybei gerinti, taip pat į rinką orientuotos priemonės, o gyvulininkystėje – konsultavimo paslaugos dėl gyvūnų ligų prevencijos ir priemonės, skirtos ūkių infrastruktūrai gerinti.

Maisto praradimai mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje

Maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo gaminių prekybos įmonių apklausos rezultatai rodo, kad didžiausi maisto praradimai nustatyti didmeninės prekybos įmonėse.

2019 m. šiose įmonėse buvo prarasta 49 109,72 t maisto. Daugiausia – vaisių ir daržovių, mažiausia – kiaušinių.

Daugiausia prarasto maisto išmesta į sąvartynus, išpilta į kanalizaciją / nuotekų valymo įrenginius didmeninės prekybos įmonėse, todėl, anot tyrimą atlikusių Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkų, šioms įmonėms yra aktualios iniciatyvos dėl žiedinės ekonomikos principų taikymo.

Viešojo maitinimo sektoriuje praradimai mažiausi

Nors viešajame maitinime prarandama mažiausiai maisto, ir čia reikalingi pokyčiai – 2019-aisiais prarasta 2598,9 t maisto per metus.

Priežastys įvairios: maisto produktai neteko šviežumo, sugedo, buvo sugadinti juos gaminant arba porcijos, patiekus jas vartotojams, buvo per didelės.

Lietuvoje maitinimo įstaigos imasi veiksmų, kad sumažintų maisto praradimus: planuoja efektyvesnę gamybą, tiksliai numato, apgalvoja maisto produktų pirkimus, meniu planavimą, tinkamą maisto produktų laikymą ir tinkamo dydžio porcijų taikymą. Tačiau tyrėjai pastebi, kad vieno iš svarbiausių veiksmų, siekiant sumažinti maisto praradimus – maisto pertekliaus perdavimo žmonėms, kuriems jo trūksta – imasi tik labai mažai verslo maitinimo įstaigų.

Iš 60 verslo maitinimo įstaigų tik 5 nurodė, kad bendradarbiauja su Maisto banku ir / arba kitomis labdaros organizacijomis. Per vieną mėnesį vidutiniškai viena įstaiga paaukojo 23 kg maisto.

Iniciatyvų nestinga

ŽŪM, siekdama paskatinti maisto tvarkymo subjektus mažinti maisto švaistymo mastą atiduodant tinkamą vartoti maistą labdaros organizacijoms, šiemet patvirtinto Paramos už labdarai atiduodamo maisto tvarkymą teikimo taisykles.

Už vieną kilogramą maisto, kuris buvo surinktas iš maisto tvarkymo subjektų ir po to atiduotas labdarai ir paramai maistu ministerija skiria 0,5 euro. Šiemet per 6 mėn. už išsaugotą maistą bus išmokėta apie 200 tūkst. Eur lėšų. Naujam paramos teikimo laikotarpiui – 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d., paraiškos bus pradėtos rinkti artimiausiu metu. 2023 m. tam planuojama skirti 400 tūkst. Eur.

Imtasi ir kitų veiksmų. ŽŪM, siekdama mažinti maisto švaistymo mastą, nuo 2019 metų vaisius ir daržoves, neatitinkančius prekybos standartų, bet tinkamus perdirbti, pvz., sultims ar uogienei, leido tiekti mažmeninei prekybai.

Specialieji standartai nėra taikomi ir tiems vaisiams bei daržovėms, kuriuos gamintojas savo ūkyje parduoda vartotojams jų asmeninėms reikmėms. Nustačius neatitiktį prekybos standartams, produktai gali būti tiekiami labdarai ir paramai, perdirbami arba parduodami perdirbti, panaudojami kaip pašaras gyvūnams arba kitoms ne maisto reikmėms, ir tik kraštutiniu atveju tvarkomi kaip maisto atliekos.

Nešvaistyti maisto, jį gerbti bei tausoti mokomi ir patys mažiausieji Lietuvos gyventojai. Maisto švaistymui skirta viena iš ŽŪM remiamos Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių vartojimo skatinimo programos edukacinių temų. Vaikams ir pedagogams parengta metodinė medžiaga „Gerai daryk – maistą taupyk!“, padedanti geriau suprasti šią problemą ir tausoti maistą. Ši mokymo medžiaga yra interneto svetainėje www.pienasvaisiai.lt.

Su tyrimo rezultatais galite susipažinti čia. Tyrimas


1 kovo, 2024

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu […]

Kuršių Nerija
29 vasario, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Kretingos rajono gyventojai, prieštaraujantys ketinimams prie Darbėnų miestelio statyti vandenilio ir metanolio gamyklą, susirinko į protestą greta savivaldybės. Kaip […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Seime apdovanotos lietuvių įmonės, sukūrusios geriausius inovatyvius sprendimus bendradarbiaujant su partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Pirmoji vieta atiteko startuoliui […]

29 vasario, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė nuo trečiadienio įsigaliojusį statybos techninį reglamentą slėptuvėms, priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Pasak jo, reglamentas […]

29 vasario, 2024

Per 2023 m. apie 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis (VDU) nulėmė tokį patį dydį siekusį senatvės pensijos išaugimą, teigia […]

29 vasario, 2024

Jonavos rajone ryškėja pagrindinės geležinkelio linijos kontūrai – beveik 30-ies kilometrų atkarpoje statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai. Dalis inžinerinių […]

29 vasario, 2024

„ChatGPT“ baigiant įsitvirtinti generatyvinio dirbtinio (DI) intelekto sinonimu, „Google“ į pažangiųjų asistentų lenktynes netikėtai grįžo su naujomis jėgomis. Vasarį paieškos […]

28 vasario, 2024

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo […]

28 vasario, 2024

Domitės terminuotu indėliu? Tai puikus būdas norint sutaupyti ar apsaugoti santaupas nuo infliacijos. Terminuotas indėlis yra priskiriamas žemos rizikos investicijoms. […]

28 vasario, 2024

Kelionės gali būti įtemptos ir varginančios, ypač jei keliaujate į nepažįstamas vietas arba planuojate ilgą kelionę kitoje šalyje. Tačiau automobilių […]

28 vasario, 2024

Sudarytas Lietuvos darbdavių konkurencingumo indeksas parodė, kad darbuotojai geriausiai vertina finansų ir informacinių technologijų, o prasčiausiai – transporto ir logistikos […]

28 vasario, 2024

Investavimas į auksą šiuo metu siekia tikras aukštumas. Ekonomistai tikina, kad tokį masinį aukso pirkimą lietuviams lėmė neramumai pasaulyje bei […]

Reda Simonaitytė
27 vasario, 2024

Mokesčių administravimas neturėtų daryti neigiamo poveikio išteklių ekonomikoje paskirstymui ir naudojimui ir tikrai neturėtų kainuoti daugiau nei patys mokesčiai. Tai […]

27 vasario, 2024

ES įstatymų leidėjai antradienį galutinai pritarė svarbiam įstatymo projektui, kuriuo siekiama apsaugoti šalių bloko gamtą, nepaisydami konservatorių pastangų, kad Europos […]

27 vasario, 2024

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį per vieną dieną gavusi paraiškų visai kvietimui skirtai 12 mln. eurų sumai kvietimą sustabdė. […]

27 vasario, 2024

Siuntų terminalų tinklą „Smartpost“ valdanti „Smartpost Itella“ investuoja 2 mln. eurų į plėtrą Baltijos šalyse. Ši investicija atliepia strateginį įmonės […]

27 vasario, 2024

Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės (NKP) sistemą pagamintais produktais. Šiais metais […]

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
27 vasario, 2024

Tai, kad Žemės ūkio ministerija, rengdama strateginius dokumentus, privalo bendradarbiauti su žemės ūkio sektoriaus atstovais, labai aiškiai reglamentuoja ne tik […]

26 vasario, 2024

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės […]