15 vasario, 2017
Lietuvos nacionalinis kultūros centro informacija

Tarptautinėje konferencijoje: tautinio kostiumo svarba šiandien ir šiuolaikinės mados potėpiai

Baigėsi dvi dienas trukusi, didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusi, per 200 tautinio kostiumo specialistų, šiuolaikinės mados žinovų, profesorių ir politikų sukvietusi tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“. Joje diskutuota apie tradicinių lietuvių rūbų reikšmę, sklaidos būdus ir priemones, gamybos aktualijas bei visuomenės švietimą, ypač vaikų ir jaunimo, dalintasi mintimis apie tautinių drabužių ir šiuolaikinės mados sąveiką.

Tautinis kostiumas šiandien, kaip etninio tapatumo forma, yra šalies kultūros išraiška, neatskiriama mūsų istorijos paveldo dalis, vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės simbolių – juo vilkima per nacionalines ir šeimos šventes, tarptautiniuose renginiuose.

Jau seniai pastebėta, kad apie skirtingų tautų papročius, pasaulėjautą ir grožio supratimą iškalbingiausiai liudija jų drabužiai. Ši mintis paskatino išsaugoti etninių tradicijų savitumą ypatingoje simbolinėje aprangoje – tautiniame kostiume. Vis labiau įsigalintis tautinio kostiumo variantas – kiek įmanoma tiksliai rekonstruota XIX–XX a. pradžios lietuvių tradicinė apranga; ją atkurti padeda išlikę senoviniai drabužiai, anų laikų piešiniai bei aprašymai ir, suprantama, moksliniai šio istorinio paveldo tyrimai.

Stebėdamas suintensyvėjusį ir augantį viešų valstybei atstovaujančių asmenų bei visuomenės tautinio kostiumo statuso suvokimą, Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) drauge su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetu, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis vasario 13–14 d. surengė tarptautinę konferenciją „Tautinis kostiumas šiandien“.

Renginio svečius su Tautinių kostiumų metų pradžia sveikino ir gerų prasmingų darbų linkėjo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Rolandas Zuoza, LNKC direktorius Saulius Liausa ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.

„Šalia vėliavos ir himno yra tautinis kostiumas, jau daugelį metų neatsiejamas nuo pažangios valstybės simbolio. Turime apmąstyti, kaip perduoti ateities kartoms tautinio kostiumo išsaugojimo ir ugdymo idėją“, – konferencijoje kalbėjo LNKC direktorius S. Liausa. Jis pabrėžė, kad vertybių supratimas privalo būti ugdomas – edukacinė veikla tampa vis aktualesnė, tad labai svarbu, kad pažintis su mūsų tautos tradicijomis prasidėtų jau nuo pirmųjų pamokų mokykloje.

Konferencijoje taip pat pristatyta LNKC veikla bei vaidmuo saugant ir atkuriant tautinio kostiumo kolekciją. Įstaigos atstovė dr. Teresė Jurkuvienė pristatė tautinių kostiumų ypatumus ir jų gamybos perspektyvas, pasidžiaugė, kad centras šiuo metu sulaukia itin daug užsakymų – per metus pagaminama beveik 500 kostiumų. Vyko diskusija apie gamybos problemas, susijusių amatų išsaugojimą, aptarti Tautinio kostiumo metų tikslai ir tikėtini rezultatai. Apie tautinių drabužių politiką savo šalyse pasakojo uaptariami Tautinio kostiumo metų tikslai ir tikėtini rezultataiUUUUžsienio specialistai.

Estijos liaudies meno ir amatų sąjungos pirmininkė Liina Veskimagi-Ilste pasakojo apie tautinio kostiumo gamybą, šių aprėdų ir senųjų amatų pritaikymą moderniam dizainui – nuo 2005 m. jos vadovaujama sąjunga kartu su Estijos dizaino institutu įsteigę naują, sertifikuotą prekės ženklą, sėkmingai kuria jaunimui skirtą drabužių kolekciją, kurioje derina tradicinius raštus ir spalvas, išlaiko etninės aprangos stilių.

Apie Norvegijos tautinio kostiumo instituto veiklą ir rezultatus pasakojo šio instituto direktorė Camilla Rossing, Latvijos nacionalinio kultūros centro taikomosios liaudies dailės ekspertė Linda Rubena pristatė latvių tautinio kostiumo aktualijas, pranešimą apie tautinio kostiumo gamybos mokymus skaitė Estijos draugijos „Liaudies kostiumas“ pirmininkė Anu Randmaa.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė pristatė muziejaus vaidmenį atkuriant ir gaminant tautinius kostiumus. Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Irma Šidiškienė apžvelgė archyvinę ir šių dienų mokslinę tiriamąją literatūrą, skirtą nacionalinei lietuvių aprangai.

Pranešimus apie asmeninio bei tautinio kostiumo kolektyvams įsigijimo galimybes, šiuos rūbus gaminančių įmonių darbo problemas ir vaikiškus tautinius kostiumus konferencijoje skaitė Klaipėdos etnokultūros centro Liaudies dailės studijos koordinatorė Elena Matulionienė, UAB „pas Mariją“ direktorė Marija Simanavičienė, VšĮ „Tautinio kostiumo studija“ direktorė Asta Vandytė ir folkloro ansamblio „Serbentėlė“ vadovė Daiva Bradauskienė.

Mintimis apie tautinio kostiumo vietą ir reikšmę nacionalinėje kultūroje dalinosi Vilniaus dailės akademijos prorektorė prof. Eglė Ganda Bagdonienė, apie tautinius drabužius ir jų vaidmenį šiuolaikinės mados kontekste, kokius kostiumus reiktų pasiūti vaikams bei apie tautinio kostiumo instituto reikiamybę Lietuvoje kalbėjo drabužių dizaineris Juozas Statkevičius.

Remdamiesi konferencijoje išdėstytais teiginiais, svarstytomis problemomis, siūlymais, dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje aptariami planai stiprinti kultūros, švietimo, žemės ūkio, užsienio reikalų ir kitų žinybų bendradarbiavimą, išplėsti tautinio kostiumo prieinamumo, pažinimo ir įsigijimo galimybes visuomenei, ypač jaunajai kartai, didinti reikalingų medžiagų gamybos ir paslaugų pasiūlą, sukurti ir įdiegti tautinio kostiumo sertifikavimo sistemą, remti liaudies drabužių tyrinėjimus, skatinti kūrybą, kuri remtųsi tautiniais drabužiais. Atkreipdami dėmesį į fragmentišką jaunimo švietimą tautinio kostiumo vaidmens, paskirties, ypatybių ir kitais susijusiais klausimais mokyklose, LNKC pakvietė Švietimo ir mokslo ministeriją prisijungti prie Dainų šventės tradicijos tęstinumo programos ir finansuoti tautinių kostiumų įsigijimą moksleivių mėgėjų meno kolektyvams. Nuogąstauta, kad Kul­tū­ros ta­ry­ba neskyrė finansavimo daliai su Tau­ti­nio kos­tiu­mo me­tais su­si­ju­sių renginių, tad jie gali neįvykti dėl lėšų trūkumo.


11 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją viceministrė Agnė Kudarauskienė šiandien įteikė rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos […]

11 balandžio, 2024

Kūryba. Ramybė. Įkvėpimas. Tai tik keli žodžiai, kurie puikiai apibūdina rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai), kuri šiais metais […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

9 balandžio, 2024

Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
8 balandžio, 2024

Pavasaris į Panevėžio rajoną atnešė džiugią šventę – Paįstrio kultūros centrą savo sparnais palietė „Aukso paukštė“. Šis aukščiausias šalyje mėgėjų […]

8 balandžio, 2024

Šiemet šimtmetį mininčiai Dainų šventei skirtas žygis keliauja per Lietuvos miestus, siekdamas šventės laukimo nuotaika užkrėsti visą Lietuvą. Savaitgalį Dainų […]

2 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įsteigta Vaikų literatūros premija šiemet bus įteikta rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiajai […]

29 kovo, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) iki balandžio 14 dienos eksponuojama šventinė paroda „Sveiki sulaukę Šv. […]

28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]