15 vasario, 2017
Lietuvos nacionalinis kultūros centro informacija

Tarptautinėje konferencijoje: tautinio kostiumo svarba šiandien ir šiuolaikinės mados potėpiai

Baigėsi dvi dienas trukusi, didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusi, per 200 tautinio kostiumo specialistų, šiuolaikinės mados žinovų, profesorių ir politikų sukvietusi tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“. Joje diskutuota apie tradicinių lietuvių rūbų reikšmę, sklaidos būdus ir priemones, gamybos aktualijas bei visuomenės švietimą, ypač vaikų ir jaunimo, dalintasi mintimis apie tautinių drabužių ir šiuolaikinės mados sąveiką.

Tautinis kostiumas šiandien, kaip etninio tapatumo forma, yra šalies kultūros išraiška, neatskiriama mūsų istorijos paveldo dalis, vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės simbolių – juo vilkima per nacionalines ir šeimos šventes, tarptautiniuose renginiuose.

Jau seniai pastebėta, kad apie skirtingų tautų papročius, pasaulėjautą ir grožio supratimą iškalbingiausiai liudija jų drabužiai. Ši mintis paskatino išsaugoti etninių tradicijų savitumą ypatingoje simbolinėje aprangoje – tautiniame kostiume. Vis labiau įsigalintis tautinio kostiumo variantas – kiek įmanoma tiksliai rekonstruota XIX–XX a. pradžios lietuvių tradicinė apranga; ją atkurti padeda išlikę senoviniai drabužiai, anų laikų piešiniai bei aprašymai ir, suprantama, moksliniai šio istorinio paveldo tyrimai.

Stebėdamas suintensyvėjusį ir augantį viešų valstybei atstovaujančių asmenų bei visuomenės tautinio kostiumo statuso suvokimą, Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) drauge su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetu, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis vasario 13–14 d. surengė tarptautinę konferenciją „Tautinis kostiumas šiandien“.

Renginio svečius su Tautinių kostiumų metų pradžia sveikino ir gerų prasmingų darbų linkėjo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Rolandas Zuoza, LNKC direktorius Saulius Liausa ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.

„Šalia vėliavos ir himno yra tautinis kostiumas, jau daugelį metų neatsiejamas nuo pažangios valstybės simbolio. Turime apmąstyti, kaip perduoti ateities kartoms tautinio kostiumo išsaugojimo ir ugdymo idėją“, – konferencijoje kalbėjo LNKC direktorius S. Liausa. Jis pabrėžė, kad vertybių supratimas privalo būti ugdomas – edukacinė veikla tampa vis aktualesnė, tad labai svarbu, kad pažintis su mūsų tautos tradicijomis prasidėtų jau nuo pirmųjų pamokų mokykloje.

Konferencijoje taip pat pristatyta LNKC veikla bei vaidmuo saugant ir atkuriant tautinio kostiumo kolekciją. Įstaigos atstovė dr. Teresė Jurkuvienė pristatė tautinių kostiumų ypatumus ir jų gamybos perspektyvas, pasidžiaugė, kad centras šiuo metu sulaukia itin daug užsakymų – per metus pagaminama beveik 500 kostiumų. Vyko diskusija apie gamybos problemas, susijusių amatų išsaugojimą, aptarti Tautinio kostiumo metų tikslai ir tikėtini rezultatai. Apie tautinių drabužių politiką savo šalyse pasakojo uaptariami Tautinio kostiumo metų tikslai ir tikėtini rezultataiUUUUžsienio specialistai.

Estijos liaudies meno ir amatų sąjungos pirmininkė Liina Veskimagi-Ilste pasakojo apie tautinio kostiumo gamybą, šių aprėdų ir senųjų amatų pritaikymą moderniam dizainui – nuo 2005 m. jos vadovaujama sąjunga kartu su Estijos dizaino institutu įsteigę naują, sertifikuotą prekės ženklą, sėkmingai kuria jaunimui skirtą drabužių kolekciją, kurioje derina tradicinius raštus ir spalvas, išlaiko etninės aprangos stilių.

Apie Norvegijos tautinio kostiumo instituto veiklą ir rezultatus pasakojo šio instituto direktorė Camilla Rossing, Latvijos nacionalinio kultūros centro taikomosios liaudies dailės ekspertė Linda Rubena pristatė latvių tautinio kostiumo aktualijas, pranešimą apie tautinio kostiumo gamybos mokymus skaitė Estijos draugijos „Liaudies kostiumas“ pirmininkė Anu Randmaa.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė pristatė muziejaus vaidmenį atkuriant ir gaminant tautinius kostiumus. Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Irma Šidiškienė apžvelgė archyvinę ir šių dienų mokslinę tiriamąją literatūrą, skirtą nacionalinei lietuvių aprangai.

Pranešimus apie asmeninio bei tautinio kostiumo kolektyvams įsigijimo galimybes, šiuos rūbus gaminančių įmonių darbo problemas ir vaikiškus tautinius kostiumus konferencijoje skaitė Klaipėdos etnokultūros centro Liaudies dailės studijos koordinatorė Elena Matulionienė, UAB „pas Mariją“ direktorė Marija Simanavičienė, VšĮ „Tautinio kostiumo studija“ direktorė Asta Vandytė ir folkloro ansamblio „Serbentėlė“ vadovė Daiva Bradauskienė.

Mintimis apie tautinio kostiumo vietą ir reikšmę nacionalinėje kultūroje dalinosi Vilniaus dailės akademijos prorektorė prof. Eglė Ganda Bagdonienė, apie tautinius drabužius ir jų vaidmenį šiuolaikinės mados kontekste, kokius kostiumus reiktų pasiūti vaikams bei apie tautinio kostiumo instituto reikiamybę Lietuvoje kalbėjo drabužių dizaineris Juozas Statkevičius.

Remdamiesi konferencijoje išdėstytais teiginiais, svarstytomis problemomis, siūlymais, dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje aptariami planai stiprinti kultūros, švietimo, žemės ūkio, užsienio reikalų ir kitų žinybų bendradarbiavimą, išplėsti tautinio kostiumo prieinamumo, pažinimo ir įsigijimo galimybes visuomenei, ypač jaunajai kartai, didinti reikalingų medžiagų gamybos ir paslaugų pasiūlą, sukurti ir įdiegti tautinio kostiumo sertifikavimo sistemą, remti liaudies drabužių tyrinėjimus, skatinti kūrybą, kuri remtųsi tautiniais drabužiais. Atkreipdami dėmesį į fragmentišką jaunimo švietimą tautinio kostiumo vaidmens, paskirties, ypatybių ir kitais susijusiais klausimais mokyklose, LNKC pakvietė Švietimo ir mokslo ministeriją prisijungti prie Dainų šventės tradicijos tęstinumo programos ir finansuoti tautinių kostiumų įsigijimą moksleivių mėgėjų meno kolektyvams. Nuogąstauta, kad Kul­tū­ros ta­ry­ba neskyrė finansavimo daliai su Tau­ti­nio kos­tiu­mo me­tais su­si­ju­sių renginių, tad jie gali neįvykti dėl lėšų trūkumo.


29 kovo, 2023

Kovo 28 d. Ispanijos  Lloret de Mar mieste, Sant Roma bažnyčioje baigėsi tarptautinis chorų konkursas „Auksiniai Montserrat balsai“ (Golden voices […]

28 kovo, 2023

Kovo 27-ąją Šiauliuose buvo švenčiama Tarptautinė teatro diena. Vakarėjant šiauliečiai pėsčiųjų bulvare galėjo išvysti teatralizuotą iniciatyvą. Būrys teatralų gyvomis improvizacijomis […]

28 kovo, 2023

2023 m. kovo 24 d. Vilkaviškio kultūros centre buvo paminėta ypatinga data – Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrimo 60-metis. Šventės metu […]

28 kovo, 2023

Kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną – Kaunas tradiciškai paminėjo iškilminga profesionalių teatro kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Naujai atgijusiame kino centre „Romuva“ […]

S. Bagdonavičiaus nuotr.
28 kovo, 2023

Kovo 23-iąją Panevėžio bibliotekoje „Židinys“ įvyko Silvijos Pranauskės fotografijos darbų parodos „Pradžių pradžia“ atidarymas. Gausus būrys svečių ir draugų susirinko […]

27 kovo, 2023

Kovo 25 d. Šakių kultūros centre vyko iškilminga XVIII Lietuvos mėgėjų teatro šventė „Tegyvuoja teatras“. „Tegyvuoja teatras“ apdovanojimai kasmet iš […]

Ekzuviju atidarymas
27 kovo, 2023

Atsakome: vienintelėje nekomercinėje galerijoje mieste – Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių galerijoje, įsikūrusioje pačiame miesto centre Kęstučio gatvėje. Čia nuolat […]

27 kovo, 2023

Kovo 24 d. Berlyno Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum) salėse atidaryta tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistisnėms erdvėms“ […]

Šventės „Tegyvuoja teatras“ akimirkos. Organizatorių nuotr.
27 kovo, 2023

Savaitgalį Šakių kultūros centre vykusioje didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ už įsimintiniausius, ryškiausius darbus mėgėjų teatro kūrėjams įteiktos metų […]

Aistė Bružaitė ir Nobutaka Nobutaka Jošidzava
27 kovo, 2023

Kovo 24 d. MUZA Kawasaki simfoninės salės Susitikimų auditorijoje įvyko koncertas „Lietuvių ir japonų kompozitorių kūriniai“, kuriame skambėjo šiuolaikinių kompozitorių […]

Kalvarijos krašto dainavimo tradicija. Rengėjų nuotr
27 kovo, 2023

Ar galima prikelti tarmę, kas tas Šyvis, kaip skamba Mažosios Lietuvos arfa – šiuos ir kitus atsakymus apie kultūrinę tapatybę […]

„Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai. Tomo Vinicko (ELTA) nuotr.
27 kovo, 2023

Kovo 26 d. įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ […]

26 kovo, 2023

Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras, vadovaujamas Danutės Samienės, puoselėja gražią tradiciją kasmet artėjant Tarptautinei teatro dienai pakviesti visus šio […]

25 kovo, 2023

Kovo 23 d., Mockaičių kultūros namuose (Kelmės raj.) vyko jaukus renginys „Teatro pavakariai Mockaičiuose“. Renginyje vyko Arūno Revoto darbų parodos […]

24 kovo, 2023

Kovo 1 d. po šešerius metų trukusių buvusios žydų sinagogos pastato rekonstrukcijos darbų Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka atvėrė duris […]

Mirga Gražinytė - Tyla
24 kovo, 2023

Kovo 22 d. Briuselio Henry Le Boeuf salė, projektuota žymiojo belgų architekto Viktoro Hortos, prisipildė nuostabių klasikinės muzikos garsų – […]

24 kovo, 2023

Paskirtas finansavimai programos „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos: Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ projektams. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, 4 finansuotoms iniciatyvoms paskirstyta daugiau […]

22 kovo, 2023

Kovo 21 d. Pilecki institute Berlyne profesorė Giedrė Jankevičiūtė skaitė anšlaginio publikos dėmesio sulaukusią paskaitą „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas […]

21 kovo, 2023

Fondų valdytojui „BaltCap“ priklausanti knygų leidybos ir prekybos grupė įgyvendina struktūrinę reorganizaciją: jungia UAB „ALG Knygynai“, valdančią knygynų tinklą „Pegasas“ […]

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: diktorė Liudgarda Čiapienė,  Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkė, poetė Dalia Milukaitė-Buragienė, Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės narė, Akmenės rajono literatų klubo „Žiemgalija“ pirmininkė Zita Sinkevičienė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos  valdybos vicepirmininkas, nusipelnęs  rašytojas, asoc. Prof., dr. Vytautas Šiaudytis. 
20 kovo, 2023

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga pakvietė poetus, rašytojus į 25-uosius poezijos skaitymus „Lygiadienio giesmė“. Renginys vyko Kauno Vinco Kudirkos  viešosios bibliotekos […]