Tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai 2025“
Birželio 30 d. – liepos 3 dienomis Bilionių etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“ vyko tradicinis, jau devintasis tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“. Tai penkių dienų trukmės renginys, kuris suburia vietos ir kitų regionų menininkus ir meno mėgėjus, pritraukia vietos ir plačiąją visuomenę, skatina domėtis savo krašto tradicijomis, istoriniais įvykiais, kultūros ir gamtos paveldu. Šiuo projektu siekiame išsaugoti šio krašto kultūrą puoselėjant žemaičių kalbą, papročius, tradicijas. Projektas stiprina žemaičių istorinį-etnokultūrinį identitetą, skatina vienybę ir susitelkimą, suteikia galimybę išgyventi bendrą kūrybos džiaugsmą, užtikrina kultūros ir senųjų amatų gyvybingumą ir sklaidą, formuoja visuomenės suvokimą apie praeities svarbą dabarčiai.
Tautodailės plenerų metu sukurtais darbais siekiame pagerbti mūsų kraštui ir Lietuvai nusipelniusius žmones, istorinius įvykius, pažymėti istorines vietas, atkurti tik Šilalės kraštui būdingus eksponatus. Šiuo projektu siekiame didinti vietovės patrauklumą, išskirtinumą, kuris padėtų suformuoti regiono įvaizdį bei pritrauktų turistus sugrįžti. Per Šilalės rajoną eina ,,Camino Lituano” piligrimų kelias, Aukštagirės pėsčiųjų dviratininkų kelias, turistinis maršrutas „Karšuvos žiedas“ ir kt. turistiniai keliai, todėl svarbu, kad praeinantys piligrimai ir turistai susipažintų su mūsų krašto istorija, tradicijomis bei kultūra. 2025 m. tautodailės plenero metu sukurti meno kūriniai, atspindintys Šilalės krašto ir Lietuvos istoriją. Menininkai per penkias plenero dienas sukūrė meno kūrinius pagal pristatomus senuosius amatus: vieną medžio skulptūrą, tris akmens skulptūras-kompozicijas, vieną šamotinę ugnies skulptūrą ir tris medžio raižinių paveikslus. Medžio skulptūra, kurioje pavaizduotos žemaičių kovos, pastatyta Laukuvos seniūnijoje prie Treigių piliakalnio. Viena akmens skulptūra skirta Tallat-Kelpšų giminės atminimui ir pastatyta prie buvusio Tallat-Kelpšų namo Laukuvoje. Antra akmens skulptūra skirta Baltijos kelio paminėjimui ir bus pastatyta Pasvalio rajono ruože, kur 1989 m. rugpjūčio 23 d. stovėjo rankomis susikibę Šilalės krašto žmonės. Trečia akmens skulptūra skirta tik Šilalės kraštui būdingo eksponato, esančio Upynos amatų muziejuje, kopijos sukūrimui. Ji pastatyta Upynos amatų parke. Šamotinė ugnies skulptūra „Margi žemaičių raštai“ pastatyta Bilionių parke. Medžio raižinys – tai nuo XVIII a. Žemaitijoje paplitusi meno rūšis. Sukurti medžio raižinių paveikslai, kuriuose atsispindi žinomiausi Šilalės krašto objektai ir svarbiausi istoriniai įvykiai: „Šilalės krašto piliakalniai“, kuriame pavaizduotas Bilionių piliakalnis, „Lituanica” skrydis“, „Pirmasis Lietuvos muziejus – Baubliai“. Paveikslai taps mobilia paroda pristatant Šilalės kraštą.
Kauno r. Garliavos O.K. dailės studijos dailininkai padovanojo rengėjams plenero metu nupieštus aštuonis paveikslus. Dėkojame dailininkams už pagalbą gaminant dekoracijas atkurtam Bilionių klojimo teatrui. Tikimasi, kad plenero metu gimę meno kūriniai ateities projektuose taps kultūros keliu, kuris bus aktualizuotas meninėmis, kūrybinėmis bei kultūrinėmis iniciatyvomis, taip siekiant didinti kultūros paveldo vertę, paversti kultūros kelią veiksminga kultūros paveldo komunikacijos priemone.
Kasmet tautodailės plenere gausu senųjų amatų. 2025 m. pristatyti medžio, akmens ir molio apdirbimo, žemaičių kulinarinio paveldo amatai bei klojimo teatrų tradicija, nes yra žinoma, kad Gulbių kaimo ūkininko klėtyje vykdavo klojimo teatrai. Bilionių laisvalaikio salės meno mėgėjų kolektyvas atnaujino klojimo teatrų tradiciją pristatydamas plenero dalyviams ir lankytojams sukurtą spektaklį K. Vijūno „Bobutės susipyko“ (rež. V. Geštautienė).
Kiekvienas tradicinis amatas buvo pristatytas per skirtingas jų formas, kiekvienam amato pristatymui skiriant po vieną tautodailės plenero dieną. Medžio apdirbimas pristatytas per kubilininkystės, staliaus, medžio raižinių ir kryždirbystės amatus. Kubilininkystės amato mokė Vitalius Striuogaitis, tautodailininkas, medžio drožėjas, kubilininkystės amato puoselėtojas. Medžio raižinius kūrė Adolfas Teresius, liaudies meistras, užsiimantis medžio drožyba, sertifikuotas tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senųjų amatų drožybos, kryždirbystės puoselėtojas, Alvydas Pocius, tautodailininkas, medžio drožėjas, senųjų drožybos ir kryždirbystės amatų puoselėtojas, Raimundas Puškorius, tautodailininkas, sertifikuotas tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senųjų amatų drožybos, kryždirbystės puoselėtojas. Nerijus Alšauskas, tautodailininkas, medžio drožėjas, kuriantis medžio skulptūras, supažindino lankytojus su menine drožyba, naudojamais įrankiais. Kiekvienas lankytojas turėjo galimybę susipažinti su šio amato istorija, pažinti medžio drožybos įrankius, medienos rūšis, drožybos technikas. Mažieji plenero lankytojai su malonumu tapė paveikslus ant medinių lentelių.
Molio apdirbimo amatas pristatytas per skirtingas šio amato technikas. Lankytojai susipažino su tradicine lietuvių keramika: senosios lietuvių puodininkystės tradicijomis, žiedimo atsiradimu bei juodosios keramikos technologija, šioms technikoms skirtų priemonių ir medžiagų įvairove. Vitalijus Baltutis, keramikas, tradicinių amatų meistras supažindino su tradicine lipdymo ir molinių dirbinių dekoravimo technika, Mindaugas Turolevičius – dešimtasis Lietuvos puodžių karalius pristatė juodąją keramiką ir žiedimo technologijas. Keramikai Irena Šliuželienė ir Vilius Šliuželis pristatė šamoto techniką ir sukūrė šamoto skulptūrą „Margi žemaičių raštai“, kuri pastatyta Bilionių parke.
Pristatant akmens apdirbimo amatą lankytojai supažindinti su šio amato istorija, tradicijomis, paplitimu, naudojamais įrankiais. Pristatyti akmenskaldystės ir meninės akmenkalystės amatai. Valdas Bandza, akmens skulptūrų kūrėjas, tautodailininkas, tradicinių amatų meistras sukūrė akmens skulptūrą Bilionių seniūnijos 30-mečiui paminėti. Paulius Ratkevičius, akmens ir medžio skulptūrų kūrėjas, tautodailininkas pagal Upynos amatų muziejaus eksponatą sukūrė hiperbolizuotą eksponatą – žemaitišką „būžę“, kuri pastatyta Upynos seniūnijoje. Mindaugas Jankauskas, akmens skulptūrų kūrėjas, tautodailininkas įprasmino laisvės siekį – akmens skulptūra, skirta Baltijos kelio atminimui, pastatyta Pasvalio r. kelio ruože, kur 1989 m. rugpjūčio 23 d. stovėjo rankomis susikibę Šilalės rajono žmonės. Skulptorius Jonas Virbauskas sukūrė paminklą iškilių Laukuvos (istorinio valsčiaus ir parapijos) asmenų – gydytojo Bronislovo Tallat- Kelpšos ir Marijos Tallat Klelpšienės (Sickaitės) atminimui. Mažieji plenero lankytojai susidomėję stebėjo skulptorių darbą ir liejo savo kūrybines mintis piešdami ant akmenukų.
Bilionių kaimo bendruomenė dalyvius ir lankytojus vaišino žemaitišku šiupiniu, vaikai mielai skanavo blynus, maišytus pagal vietinių močiučių receptūrą. Skambiomis dainomis plenero dalyvius sveikino populiariosios muzikos atlikėja, būsimoji Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos abiturientė Erika Kairytė. Laukuvos kultūros namų folkloro ansamblis „Dūzginėlis“ (vadovai Olga ir Saulius Jogminai) pristatė lietuvių liaudies dainų, šokių ir žaidimų programą. Šilalės kultūros centro linksmos muzikos ansamblis „Padkava“ (vadovas Alvydas Juodviršis) negailėjo ne tik trankios muzikos, bet ir šmaikščių pasakojimų.
Už pagalbą ruošiant renginį dėkojame Bilionių kaimo bendruomenei, Laukuvos seniūnui Virgilijui Ačui, Upynos seniūnui Kęstučiui Ačui, MB „Kepsita“, etnografinės sodybos „Gīvenėms“ šeimininkams Editai ir Dariui Navardauskams. Ačiū dalyviams, lankytojams bei visiems, kurie buvote kartu.
