2 balandžio, 2020
Karolina Baltmiškė

Teisinga būtų, jei mokėtų tas, kas teršia

Prieš kelias dienas kalbėdamiesi su pažįstamu vieningai sutarėme, kad, kaip mūsų tėvai laiką skaičiavo iki karo ir po karo, taip mes skaičiuosime iki viruso ir po jo. Tikriausiai niekam nebekyla minčių, kad po pasaulį perskrodusios pandemijos, norėsime mes to, ar ne, pokyčiai neišvengiami. Ir tie pokyčiai neišvengiami visur – ekonomikoje, mūsų veikloje, mūsų gyvenime, o svarbiausia – mūsų sąmonėje. Norisi tikėti, kad labiau saugosime vieni kitus, aplinką, tausosime turimus išteklius.

Tvarka tolygi suvokimui

Prieš mėnesį Valstybinių miškų urėdija pranešė, kad 2019 metais 26 regioniniuose padaliniuose buvo surinkta 700 tonų įvairių miškuose išmestų didelių gabaritų ir buitinių atliekų. Iš jų per 100 tonų sudarė netinkamos naudoti automobilių padangos. Pasak miškininkų, jų miškuose ypač padaugėja su padangų keitimo sezonu – pavasarį ir rudenį. „Tai reikštų, kad maždaug 3000 automobilių savininkų nebereikalingas padangas tiesiog išmetė pamiškėse“, – teigiama urėdijos paskelbtoje informacijoje.

Miškuose surinktos padangų atliekos – tik problemos viršūnė. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2018 metais Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta apie 27,5 tūkst. tonų padangų, iš jų beveik 27,1 tūkst. tonų buvo įvežta į Lietuvą ir daugiau kaip 400 tonų restauruota Lietuvoje. O padangų atliekų per 2018 metus surinkta beveik 24 tūkst. tonų. Kadangi Lietuvos įstatymai gamintojus-importuotojus įpareigoja sutvarkyti ne mažiau kaip 80 proc. rinkai patiekto padangų kiekio, viskas atrodo labai puikiai, tik klausimas, kaip senos padangos atsiranda miškuose, pakelėse, kodėl didelės dalies senų padangų tvarkymas finansuojamas iš rinkliavos lėšų, šalies gyventojus verčiant padengti išlaidas, kurių neturėtų būti.

Kaip teigia pernai finansavusios beveik 100 tonų iš miškų suriktų padangų atliekų sutvarkymą Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė, mūsų šalyje yra kelios padangų atliekų tvarkymo problemos. Tai, vadinamosios, istorinės padangos, užsigulėjusios gyventojų sandėliukuose ir nelegalūs padangų srautai. Padangos įvažiuoja su padėvėtais automobiliais. Neatmestina, kad ir kai kurie importuotojai deklaruoja mažesnį padangų kiekį nei įveža. Be to, šalies įstatymai netrukdo kiekvienam gyventojui įsivežti kelias padangas iš Latvijos, Lenkijos ar kitos šalies. „Kur perkame padangas, ten ir paliekame jų atliekoms sutvarkyti skirtus pinigus. Į Lietuvą įvežtos padangos po metų kitų virsta atlieka, o jų sutvarkymui sumokėti pinigai Lietuvos nepasiekia“, – susidariusią situaciją apibūdina Danguolė Butkienė.

Be to, įstatymas leidžia gamintojui-importuotojui už įvežtas padangas sumokėti vadinamąjį taršos mokestį. 2018 metais sumokėta beveik 243 tūkst. eurų už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis. Šie pinigai, deja, iki padangų atliekų tvarkymo jau kelerius pastaruosius metus taip ir neatkeliauja. Taigi ir tas kiekis perkeliamas ant šalies gyventojų pečių, nes dengiamas iš jų sumokėtos rinkliavos.

Visos šios problemos seniai žinomos, apie jas diskutuota ir perdiskutuota, ieškant ir vis nerandant kaltų. Vieni kaltina gamintojus-importuotojus, kiti – tvarkytojus, treti – valstybės tarnautojus ir pareigūnus, dar kiti – įstatymus. Iš visų diskusijų ir siūlymų, galima daryti išvadą, kad esama padangų atliekų tvarkymo sistema nesikeis, kol nepasikeis požiūris, ir į esamą sistemą nebus pasižiūrėta iš kito kampo.

Atliekų tvarkymas – gamintojų reikalas

Lietuva, kaip žinome, padangų negamina. Bent jau kol kas. Jas į Lietuvą įveža importuotojai. Tiesa, į padangos kainą įskaičiuojamos ir tvarkymo išlaidos, bet toks sprendimas iš esmės problemos nesprendžia. „Šiuo metu egzistuojančioje ne tik padangų, bet ir kitų atliekų tvarkymo sistemoje visiškai nėra gamintojo atsakomybės“, – pabrėžia Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.

Paskaičiuokime, kiek sykių mokame, nesant gamintojo atsakomybės už savo gaminį, kuris vėliau tampa aplinką teršiančia atlieka. Gamintojas be gamybinių išlaidų įsiskaičiuoja savo pelną, savo pelną įsiskaičiuoja importuotojas, pardavėjas, atliekų tvarkytojas, o rezultatas – auganti rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą ir galvos skausmas dėl senų padangų, kurių tvarkymas laikas nuo laiko tampa ekologine katastrofa.

„Jei padangų gamintojai tiesiogiai finansuotų padangų atliekų perdirbimą, išsispręstų visos esančios problemos, – teigia Danguolė Butkienė. – Gamintojas pinigus sumokėtų, kai padangų atliekos patektų pas galutinį tvarkytoją, kuris atliekas perdirbtų į naują produktą. Ne perpjautų seną padangą, bet perdirbtų, iš jos sukurdamas naują produktą. Žinoma, būtų geriau, jei tas produktas po kelių mėnesių netaptų panašia į seną padangą atlieka. Perkeliant atsakomybę gamintojui už atliekų, atsirandančių iš jo gaminio, sutvarkymą, būtų gaunama keleriopa nauda. Pirmiausia tai būtų naudinga kiekvienam šalies gyventojui. Jiems už padangų atliekų tvarkymą nereikėtų mokėti du ar net tris kartus, kaip yra dabar, kai už padangų atliekų sutvarkymą sumokame pirkdami padangas, neretai sumokama servisams, keičiant padangas, ir visi dengiame taip vadinamų bešeimininkių padangų atliekų tvarkymą. O juk jos nėra bešeimininkės, nėra nelegalios. Jas oficialiai pagamino ir į rinką išleido konkretūs gamintojai. Nebeliktų ir šešėlio, nes importuotojams nebebūtų aktualu slėpti įvežamo padangų kiekio. Nebebūtų skirtumo, kur pirkta padanga, nes gamintojas už jos atliekos sutvarkymą, tiesiogiai mokėtų galutiniam tvarkytojui. Ir, be abejo, tai būtų labai naudinga aplinkai, nes nebebūtų prasmės šių atliekų išmesti, vengiant išlaidų.“

Danguolės Butkienės manymu, padangos būtų puiki galimybė naujai atliekų tvarkymo sistemai sukurti.

O virusas praeis…

Tiesa, kol kas atliekų tvarkymo tobulinimu privalantys rūpintis asmenys labiau orientuojasi į virusą. Be abejo, tai svarbu. Virusas iškėlė daugybę problemų ir dar vis dar naujas atskleidžia. Ieškoma sprendimo. Tačiau ne mažiau svarbu ir kokioje aplinkoje gyvensime po viruso: bandysime reanimuoti seną ir neefektyvią atliekų tvarkymo sistemą, ar ryžtingai imsimės ją keisti? Padangų importuotojų organizacijos direktorės Danguolės Butkienės siūlymas perduoti atsakomybę už gaminių atliekų sutvarkymą gamintojams – žingsnis į naujos sistemos kūrimą. Žinoma, šis pasiūlymas gali būti vertinamas dvejopai. Norintieji mąstyti ir gyventi kaip prieš virusą sakys: „Taip niekas nedaro“. Ieškantieji pokyčių matys racionalų grūdą, iš kurio bus galima išauginti aplinkai ir žmogui draugiškesnį atliekų tvarkymą. „Pagrindinis teršėjas yra gamintojas. Importuotojas yra tik jo gaminio platintojas, – teigia Danguolė Butkienė. – Suprantu, kad šis siūlymas yra senos sistemos griovimas, bet, jei to nedarysime, nieko ir nepadarysime. Turime ieškoti kitų galimybių. Tikiuosi, kad ieškant naujų galimybių prisidės tiek šalies, tiek Europos Parlamente dirbantys politikai, o matydami jų besikeičiantį požiūrį, galbūt naujai mąstyti išdrįs ir mūsų Aplinkos ministerijos darbuotojai.“


8 kovo, 2021

Šiuo metu energinio naudingumo sertifikatas privalomas visiems naujai statomiems pastatams – prieš atliekant visas statybos užbaigimo procedūras, pastatas turi būti […]

8 kovo, 2021

Telšių regiono atliekų tvarkymo sistema atlieka kertinį vaidmenį užtikrinant šio krašto ir jo gyventojų gerovę. Deja, Telšių regiono atliekų tvarkymo […]

5 kovo, 2021

Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisija paskelbė viešą kreipimąsi į kitus Seimo narius ir visą visuomenę, kurioje ragina paisyti diskusijų […]

4 kovo, 2021

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šiandien ir toliau tęsė darbus Salantuose. Vakar vakare galimai aptikus taršos šaltinį, šiandien kasinėjimai vyko valdoje. […]

4 kovo, 2021

Vykdydami akciją „Lydeka“, Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Pakaso ežere Utenos rajone sulaikė lydekautoją. Asmuo žvejojo […]

24 vasario, 2021

Kelerius metus trukusios Lietuvos gamintojų ir importuotojų organizacijų ir Vilniaus miesto savivaldybės derybos dėl pakuočių atliekų tvarkymo, tarpininkaujant Aplinkos ministerijai, […]

24 vasario, 2021

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad Kaune (mieste ir rajone), vasario 21-23 dienomis […]

Lina Paškevičiūtė
22 vasario, 2021

Ar įsivaizduojate tėvus, kurie savo gyvenimo santaupas atiduodami vaikui sakytų: „išsiasfaltuok kiemą“. Turbūt ne, greičiau jie sakytų: „Mokykis, žinių ant […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
15 vasario, 2021

Nepriklausomos Lietuvos atsiradimas agresyvių Rusijos, Vokietijos, Lenkijos pašonėje 1918 metais – tikra Viešpaties dovana. Tereikėjo mažyčio tarptautinės situacijos kryptelėjimo į […]

Dr. Carlo Monti
15 vasario, 2021

2020 metų pradžioje „TIG Environmental“ sulaukė „Grigeo Klaipėdos“ užklausos atlikti poveikio aplinkai ekspertinį įvertinimą dėl galimo nepilnai išvalytų bendrovės nuotekų […]

12 vasario, 2021

Kaip įveikti vėlavimą įgyvendinant visus Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus ir iki 2023 m. ištaisyti šį pažeidimą, aplinkos viceministras Darius […]

12 vasario, 2021

Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, kai kuriuose Lietuvos miestuose aplinkos ore susidarė nepalankios sąlygos teršalams išsisklaidyti. Šių metų pirmąjį vasario […]

11 vasario, 2021

Po to, kai praėjusią savaitę pasirodė informacija apie Klaipėdos uosto teritorijoje pasirodžiusias neaiškios kilmės nuotekas, bendrovės „Grigeo Klaipėda“ teritorijoje neplaninį […]

10 vasario, 2021

Aplinkos ministerija siekia, kad Lietuva taptų vieno iš penkių pirmųjų Naujojo europinio bauhauzo, Europos Komisijos iniciatyvos įgyvendinant Žaliąjį kursą, projektų ES šalių miestuose dalyve ir […]

Andrius Navickas
10 vasario, 2021

Popiežius Pranciškus šiais metais ragina įdėmiai apmąstyti šventojo Juozapo, Jėzaus Kristaus globėjo, pavyzdį.  Kuo mums šiandien gali būti svarbus Juozapas? […]

4 vasario, 2021

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune vasario 1 d buvo užfiksuotas kietųjų dalelių (KD10) […]

4 vasario, 2021

JAV kongreso tyrėjai nustatė tam tikruose kūdikių maisto produktuose „pavojingą nuodingų sunkiųjų metalų kiekį“. Ekspertų grupė ištyrė kūdikių maistą, kurį […]

28 sausio, 2021

Šiandien Europos Parlamento (EP) už energetikos politiką atsakingas komitetas (ITRE) priėmė rezoliuciją dėl Astravo atominės elektrinės saugos. Už rezoliuciją balsavo […]

27 sausio, 2021

Baigus elektrifikuoti geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kroviniai ir keleiviai bus vežami su nuline CO2 emisija, o į aplinką […]

27 sausio, 2021

SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ gavo pasaulinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ patvirtinimą – prieš metus suteiktas tekstilės gamybos standartas pratęsiamas dar […]