Teismas iš tarybos nario Vainučio atėmė teisę dirbti, tačiau jis toliau eina pareigas
Lietuvos apeliacinis teismas „čekiukų“ byloje Neringos tarybos nariui Laurynui Vainučiui paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą trejiems metams.
Tačiau praėjus beveik mėnesiui po teismo nuosprendžio politikas pareigas eina toliau.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), kuri turėjo spęsti dėl mandato panaikinimo ir įgaliojimų suteikimo naujam tarybos nariui, ketvirtadienį nusprendė dar kartą kreiptis išaiškinimo į teismą.
Dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo kaltę pripažinusį L. Vainutį teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo bylą nutraukė, tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su draudimu dirbti valstybės tarnyboje.
Visgi įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį gavusi VRK suabejojo baudžiamojo poveikio priemonės galiojimu ir du kartus kreipėsi išaiškinimo į teismą. Kartą teismas jau informavo, kad politiko įgaliojimai nutrūko nesuėjus terminui, nes įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau VRK nariai nusprendė dar kartą kreiptis į teismą. Kai kurie jų sakė, kad tarybos nario byla nutraukta ir tai neturi nieko bendra su apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Tarybos nario advokatas Vitalijus Katėnas per VRK posėdį teigė, kad jo klientas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė susijusi su paskyrimu ar išrinkimu ateityje.
„Formuluotės gramatinis ir sisteminis turinys yra ateities pobūdžio, ribojama paskirtam ar išrinktam ateityje. Tuo tarpu komisijos svarstoma pasekmė – jau įgyto mandato panaikinimas“, – sakė advokatas. Jis prašė VRK priimti teisiškai korektišką sprendimą.
Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas Eltai patvirtino, kad baudžiamojo poveikio priemonė jau beveik mėnuo, kai įsiteisėjusi.
„Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, t. y. ir juo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 (trejiems) metams, įsiteisėjo paskelbimo dieną, t. y. š. m. sausio 15 d.“, – Eltą informavo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Venta Valčackienė.
Teismas iš dalies tenkino skundą
Lietuvos apeliacinis teismas sausio viduryje iš dalies tenkino „čekiukų“ byloje nuteisto Neringos savivaldybės tarybos nario L. Vainučio skundą ir atleido politiką nuo baudžiamosios atsakomybės trejiems metams pagal laidavimą, ketvirtadienį pranešė teismas.
674 eurus pasisavinusio ir kaltę pripažinusio Neringos tarybos nario byla nutraukta.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog L. Vainutis trejus metus klastojo savivaldybės tarybos nario išlaidų ataskaitas, teikė svetimus degalų įsigijimo kvitus ir apgaule savo naudai įgijo lėšas, padarydamas jai ir valstybei didelę neturtinę žalą.
L. Vainučio piktnaudžiavimą tarnyba siekiant turtinės naudos teismas perkvalifikavo išsprendė apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą L. Vainučiui taikyti laidavimo institutą.
Teismas įvertino ir tai, kad L. Vainučio sutuoktinė yra pasitikėjimą keliantis asmuo ir turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas bei padaryti sutuoktiniui teigiamą įtaką.
Tačiau kaip ir pirmosios instancijos teisme, tarybos nariui buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metams būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
L. Vainutis yra išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.
Ankstesniu nuosprendžiu Neringos tarybos nariui „čekiukų“ byloje buvo skirta 7,5 tūkst. eurų bauda bei atimta teisė 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.
Bylos duomenimis, L. Vainutis, eidamas Neringos savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 2019–2022 metais suklastojo 10 tarybos nario išlaidų ataskaitų.
Teismo nuosprendis kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
L. Vainutis su kasaciniu skundu buvo kreipęsis į LAT, tačiau jis skundo nepriėmė.
Kasaciniame skunde buvo nurodoma, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, nes įrodymus vertino nesilaikydami nustatytų reikalavimų, tinkamai nemotyvavo išvadų dėl padarytos didelės neturtinės žalos ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už piktnaudžiavimą, taikymą.
Skunde teigta, kad didelė neturtinė žala, kaip drausminį pažeidimą nuo nusikalstamo piktnaudžiavimo atskiriantis požymis, byloje nėra tinkamai pagrįsta, teismų konstatuota deklaratyviai, remiantis jokiais duomenimis nepagrįstu savivaldybės reputacijos sumenkinimu.
„Teismai neatsižvelgė į tai, kad savivaldybei padarytos 674,16 Eur žalos suma yra nedidelė, savivaldybė byloje civilinio ieškinio nepateikė, priešingai, nurodė, kad jokia reputacinė žala nebuvo padaryta, jos veikla nebuvo sutrikdyta. Tokiu nepagrįstu veikos kriminalizavimu buvo pažeistas ir baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymo (ultima ratio) principas“, – skunde LAT rašė L. Vainutis.
Jis taip pat nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonė buvo pritaikyta formaliai, nenurodžius motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju šios priemonės taikymas yra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, neatsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, neįvertinus, ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo principą.
LAT Atrankos kolegija konstatavo, kad L.Vainučio kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius įstatymo pažeidimus, o paduotas kasacinis skundas neatitinka nustatytų reikalavimų.
