Tėvų palikti, bet neužmiršti vaikai

Nuskambėjus istorijoms apie vaikus, Norvegijoje atimamus iš lietuvių emigrantų, nutarėme pakalbinti Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Birutę Sragauskienę. Jai uždavėme keletą klausimų apie mažamečius, kurių emigruojantys tėvai nesiveža į svečias šalis, o palieka laikiniems globėjams.

 Ar sulaukiate klausimų apie vaiko teisių apsaugos sistemą Norvegijoje?

Praėjusią vasarą viešojoje erdvėje vis garsiau pradėta apie tai diskutuoti. Buvo atvejų, kai tėvai, susiruošę gyventi šioje šalyje, atėjo klausti patarimo, ar verta kartu vežtis ir atžalas. Tokiais atvejais norisi pasakyti tik tiek, kad nesvarbu, kaip seksis gyventi svečioje šalyje, geriausia tą daryti visiems drauge. Laikantis konkrečios šalies įstatymų, vaikų iš šeimos tikrai niekas nepaims.

Kiek emigruojančių rajono gyventojų palieka vaikus laikiniems globėjams? Ar tai atspindi emigracijos mastą?

Apžvelgiant trijų paskutinių metų statistinius duomenis, skaičiai labai panašūs – nuo 34 iki 30 vaikų. Dažniausiai paliekami vyresnio amžiaus vaikai – 10–18 metų. Žinoma, yra ir trimečių ar vyresnių, augančių laikinų globėjų šeimose. Tačiau apie emigracijos mastą iš šių duomenų ne kažką tegalima spręsti, labiau jį atspindi mokinių skaičiaus mažėjimas rajono mokyklose. Prieš 20 metų, kai įsikūrė Vaiko teisių apsaugos skyrius, rajone gyvenančių vaikų skaičius nuo beveik 7000 sumažėjo maždaug iki 4900. Būna ir taip, kad tėvai išvykdami prašo globą nustatyti dviem metams, tačiau įvairios aplinkybės – dažniausiai vaikų ir namų ilgesys – pargena atgal vos po poros mėnesių. Kitais atvejais tėvai įsikuria užsienyje, vėliau parduoda tai, kas užgyventa Lietuvoje, ir tuomet jau visi išvyksta į svečią šalį.

Kaip parenkami ar nustatomi laikini globėjai?

Nuo 2007 m. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose atsirado pakeitimas: vaiko laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu. Vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu gali palikti jį prižiūrėti pasirinktam fiziniam asmeniui. Kreipdamiesi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, tėvai užpildo nustatytos formos prašymą, pateikia vaiko (-ų) gimimo liudijimo, fizinio asmens, kuris paliekamas prižiūrėti vaiką, paso ar kito tapatybę patvirtinančio dokumento kopijas, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos fizinio asmens sveikatos pažymėjimą, šeimos sudėtį, kartu su minimu fiziniu asmeniu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus.

Seniūnijos socialinis darbuotojas ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas  parengia  siūlomo fizinio asmens gyvenamosios vietos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Vaiko teisių apsaugos skyrius Vaiko globos organizavimo nuostatų nustatyta tvarka iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos parsisiunčia duomenis dėl vaiką prižiūrėti siūlomo fizinio asmens teistumo.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nuo rašytiniame prašyme nurodytos tėvų išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba). Nors terminas, kuriam laikotarpiui rekomenduojama nustatyti vaiko globą (rūpybą), nėra apibrėžtas teisės aktuose, tačiau bent mūsų skyriuje laikomasi nuostatos, kad ne ilgiau kaip dviem metams. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tėvų prašymu atveju vaiko globos (rūpybos) išmoka neskiriama.

Vaiko teisių apsaugos skyrius esant būtinybei informuoja vaiko tėvus apie pasikeitusias vaiko gyvenimo sąlygas ir (ar) kylančias grėsmes jo saugumui, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gali pareikšti teismui ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, jeigu tėvai ignoruoja šiuose nuostatuose nurodytus Vaiko teisių apsaugos skyriaus įspėjimus ar reikalavimus.

Papildomi reikalavimai ir mokymai, kurie pagal teisės aktus numatyti tikriems globėjams (rūpintojams), netaikomi.

Ar atsižvelgiama į globoti paliekamų vaikų norą gyventi konkrečiose globėjų šeimose?

Tėvai, prieš atvykdami į skyrių, dažniausiai jau būna aptarę su vaikais, pas ką jie norėtų gyventi. Dažniausiai globėjais (rūpintojais) pasirenkami seneliai, tetos ar kitų artimų giminaičių šeimos, t. y. tėvai suvokia, kad vaikas atsiduria stresinėje situacijoje, o svetima aplinka gali sukelti papildomų psichologinių ir sveikatos problemų.

Kaip jaučiasi emigrantų vaikai, palikti laikiniems globėjams?

Būna atvejų, kai vaikai, palikti globėjų (rūpintojų) šeimose, kelia elgesio, mokymosi problemų, kurias bandome spręsti. Vaiko paauglystė – ypač sunkus laikotarpis, kuris dažnai tampa išbandymu tėvams, o jei jų šalia nėra – juolab. Tenka diskutuoti su tėvais telekomunikacinių priemonių pagalba, aiškinti, kad materiali gerovė vaikui kartais neatperka tėvų trūkumo…

Vaiko teisių apsaugos skyrius vieną kartą per metus ugdymo įstaigoms pateikia užklausą dėl duomenų apie be tėvų globos likusius vaikus. Jei tėvai išvykę, bandome su jais susisiekti internetu ar telefonu, kad jie atsiųstų prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos). Kol tėvų nėra, vaikui reikalingas įstatyminis atstovas, galintis jį atstovauti gydymo ir ugdymo įstaigose, esant reikalui – teisėsaugos institucijose.

Kokiose rajono seniūnijose yra laikiniems globėjams paliktų vaikų?

Po keletą globos (rūpybos) atvejų yra beveik visose seniūnijose, išskyrus mažąsias (arba mums nėra žinomi tokie atvejai).