12 spalio, 2015
Violeta Grigaliūnaitė / "15min.lt"

Tikras lobis Vilniaus Antakalnyje – unikali Sapiegų rūmų sieninė tapyba

Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje jau ne vienerius metus restauruojami. Ir tik iš šalies atrodo, kad juose šiuo metu niekas nevyksta. Čia dirba restauruotojai Algirdas Juozas ir Daumantas Tomas Pilypavičiai, lankytojų akiai atveriantys unikalią rūmų sienų tapybą. Nebaigti atnaujinti rūmai jau netrukus bus atviri ir visiems norintiems pasigrožėti šiuo baroko perlu.

Sapiegų rezidencijos ansamblis Antakalnyje turėtų tapti dar viena sostinės puošmena. Kai bus baigta rūmų restauracija, sutvarkytas parkas, išnyks šiuo metu rūmus nuo parko ir jame esančių pastatų skirianti L.Sapiegos gatvė.

Darbai nesustojo

Einant pro šalį šiuo metu atrodo, kad rūmuose niekas nevyksta. Prieš kelerius metus restauruotas fasadas dar nebaigtas, nepanašu, kad ir viduje būtų gyvybės.

Tačiau toks įspūdis klaidina. Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė sako, kad kaip tik šiuo metu yra net dvi geros naujienos dėl rūmų. Visų pirma, KPD skyrė papildomai lėšų ir tęsiami sieninės tapybos konservavimo darbai. Antra – jau netrukus organizuotos smalsuolių grupės, vedamos gidų, galės aplankyti rūmus ir pasigrožėti tuo, kas čia jau padaryta ir atrasta.

Kaip pranešė KPD, anot restauravimo darbų vadovo, aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus J.A.Pilipavičiaus, Sapiegų rūmų sienų tapyba yra aukšto europinio lygio, kuri buvo labai grubiai sunaikinta: „Šaltiniuose minima, kad rūmų skliautuose ir lubose buvo garsaus baroko menininko, florentiečio Mikelandželo Palloni XVII a. tapyba. Pagal meninį lygį galime spėti, kad sienose rastos freskos – taip pat šio garsaus italo darbas. Faktų ir patvirtinimų vis daugėja, tačiau reikia dirbti toliau. Sapiegų rūmų tapyba buvo itin grubiai sunaikinta ją sukapojant, – tai yra padaryta XIX a. pirmojoje pusėje, kai Lietuva pateko carinės Rusijos įtakon. Perstatant rūmus į ligoninę, o vėliau ten įsikūrus kareivinėms, freskos sunaikintos.“

Restauratoriams atidengiant dvi freskas, paaiškėjo, kad nutapyta rytinėje sienoje freska turi siužetinę tąsą su priešingoje pusėje esančia kompozicija. Pasak aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus Daumanto Tomo Pilipavičiaus, baroko epochos paveiksle yra vaizduojamas muzikantų ansamblis balkone. „Tikėtina, kad matome vieną iš ankstyviausių išlikusių pasaulietinio siužeto freskų Lietuvoje, taip pat – vieną iš didžiausių“, – teigia restauratorius D.T.Pilipavičius.

J.A.Pilipavičius mano, kad antrosios freskos siužetą atskleisti yra dar ankstoka, bet joje yra pavaizduoti egzotiškais drabužiais ir tiurbanais apsirėdę greičiausiai miesto svečiai, galbūt – diplomatai. Tikslius tyrinėjimus jau galima būtų pradėti. „Mums atsiranda realių vilčių, kad galėsime atkurti visą rūmų galeriją. Apie 60-70 proc. jos galėtų būti atkurta autentiškos, kaip Sapiegų laikais. Restauravus, kas yra išlikę, bus paprasčiau galvoti ir apie Sapiegų rūmų pritaikymą“, – įsitikinęs restauravimo darbų vadovas.​

Sieninė tapyba atidengta

„Ta sieninė tapyba jau yra atidengta, nes ji buvo ir užtinkuota, iš dalies ir užmūryta. Apie ją buvo žinoma, gal daugiau duomenų atsivėrė dabar, kai ji buvo atverta, konservuota ir retušuota. Teko retušuoti, nes vietomis freskos buvo labai išdaužytos, todėl tas vietas teko atstatyti. Šiandien jau galime matyti tą prabangą. Kaip sako patys restauratoriai, iš ne sakralinės tapybos tai yra, ko gero, vertingiausias dailės objektas Lietuvoje“, – kalbėjo KPD direktorė.

Šiemet tęsiami 2014 m. birželio mėn. 17 d. pradėti Sapiegų rūmų interjero sienų tapybos konservavimo darbai. Pašalintos buvusio užtinkavimo ir uždažymo liekanos, sutvirtintas tapybos pagrindas, apkraštuotas tinko sluoksnis, užglaistytos išdaužos, dažų sluoksnis nuvalytas ir sutvirtintas.

Skirta papildomų lėšų restauravimo ir konservavimo darbams lėšų iš KPD asignavimų – beveik 29 tūkst. eurų. Kiek pinigų reikės kitąmet, kokie bus atliekami darbai, dar neapsibrėžta.

Iki šiol Sapiegų rūmuose vienas projektas jau įgyvendintas – „Sapiegų rūmų Vilniuje rekonstravimas (restauravimas) ir pritaikymas turizmui, I etapas“. Nuo 2011 metų kovo iki pernai lapkričio pabaigos vykdyto projekto vertė siekia daugiau nei 8 mln. Lt, atkurti autentiški baroko tūriai, atlikti mūro restauravimo, kiti eksterjero tvarkybos darbai, uždengtos galerijos, sutvarkytas stogas.

Spręsta, kurį laikotarpį rinktis

Iki šių darbų dar teko nueiti ilgą kelią, kol apsispręsta, kokiu metodologiniu keliu būtų geriausia eiti tvarkant rūmus.

„Šie rūmai per savo istoriją pertvarkyti ne kartą. Pastarasis rimtas pertvarkymas buvo carinės Rusijos laikais, toks pastatas ir išliko iki mūsų dienų su viršutiniu aukštu ir priestatu.

Kai mes šį pastatą perėmėme valdyti ir buvo sprendžiama, kaip su juo elgtis, pirmas klausimas buvo metodinis – kaip jį restauruoti.

Turėjome kelias kryptis. Viena – svarstyta palikti tokį, koks jis pasiekė mūsų dienas su didžiuliais pertvarkymais XIX amžiuje. Kita koncepcija – išgryninti barokinį laikotarpį. Trečiasis variantas – prioritetą teikti barokinio laikotarpio atskleidimui paliekant kai kuriuos intarpus, kurie naudingi funkcine prasme.

Mes turėjome kartu su specialistais, ekspertais apsispręsti, kuris kelias būtų teisingiausias ir praktiškiausias pritaikant šiandienos poreikiams. Pasirinktas tas kelias, kad pirmenybė teikiama baroko elementų atskleidimui ir restauravimui, bet kartu paliekant vieną kitą intarpą, kurie reikalingi. Kieme likęs vėlyvas bokštelis buvo pritaikytas laiptinei, kurioje bus ir keltuvas neįgaliesiems“, – aiškino D.Varnaitė.

Prabangius rūmus Kazimieras Sapiega pastatė 1689-92 metais. Barokinį statinį projektavo architektas Giovannis Battista Fredianis, kuris dalyvavo statant ir kitus žymius barokinius objektus Lietuvoje – Šv.Petro ir Povilo bažnyčią, Pažaislio vienuolyną. Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo XIX amžiaus viduryje. Tuo metu čia veikė ligoninė, karo mokykla, kareivinės. Tačiau rūmų fasadai, nors ir perdirbti, išlaikė brandžiojo baroko formas ir fasadų dekorą, svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus.

Sugrąžintas barokinis pavidalas

Ekspertų teigimu, Sapiegų rūmai yra vienintelis Lietuvoje išlikęs brandžiojo baroko rūmų ansamblis, išsaugojęs pirminį architektūrinį ir fasadų dekorą, pagrindinius užstatymo kontūrus bei svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus.

„Šiandien pastatui yra sugrąžintas barokinis pavidalas, atlikti kai kurie kiti darbai. Tai ir yra pirmasis etapas, kurio vienas iš rezultatų – ir atvėrimas lankymui. Tai būtina pagal projektą, nes lėšos buvo skirtos ir pritaikymui turizmui.

Tai yra antra naujiena: šis pastatas nebus kaip muziejus, kuris turi nustatytas lankymo valandas, bet per kai kurias turizmo organizacijas, reikiamus sertifikatus turinčius gidus leisime į rūmus ateiti lankytojams“, – teigė D.Varnaitė, patvirtindama, kad KPD jau pasirašinėja bendradarbiavimo sutartis dėl to.

Vis dėlto, kokia bus Sapiegų rūmų paskirtis visiškai juos atnaujinus, dar nėra žinoma. Aišku tik viena – rūmai turi būti atviri visuomenės lankymui. Jau dabar sutvarkytos dvi salės – viena autentiška barokinė, kita – palėpėje įrengta. Jos galėtų būti skirtos ekspozicijoms ar pan., kad objektas būtų gyvas, jame galėtų vykti renginiai, konferencijos.

Kaip išnaudos – nežinia

Surasti būdą, kaip tinkamiausiai išnaudoti šiuos rūmus, tikimasi III etapo metu, kai jau bus tvarkomas parkas, sujungiamas visas kompleksas su dabar kitapus dirbtinai nutiestos L.Sapiegos gatvės esančiais statiniais ir parku.

Pasak D.Varnaitės, idėjų būta daug, galvota apie baroko centro įkūrimą, tačiau vargu, ar jis pats save išlaikytų, o papildomų lėšų iš biudžeto nesitikima.

Todėl imta galvoti apie kitokį modelį – pasiūlyta sukurti objektą, kuris valstybei nekainuotų, o išlaikytų pats save, būtų sukurtos naujos darbo vietos. Pirmasis siūlymas buvo pritraukti kūrybines industrijas, įkurti kūrybines dirbtuves, pritraukus europines lėšas ir suradus kofinansavimą iš privačių struktūrų. Bet idėjos nepalaikė Kultūros ministerijos Valdymo komitetas.

Šiuo metu galvojama apie galimą bendradarbiavimą su Socialinių mokslų kolegija, kuri čia įrengtų mokymosi erdves, o kartu ir neuždarytų rūmų visuomenei. Tačiau konkretaus projekto, kaip visa tai galėtų atrodyti, kol kas nėra.


6 vasario, 2023

Kultūros ministras Simonas Kairys šiandien lankėsi Panevėžio kultūros įstaigose, susitikimuose aptarė aktualius kultūros srities klausimus ir vykdomus projektus.  Apžiūrėjęs baigiamą […]

6 vasario, 2023

Nors dienos po truputį ilgėja, o pavasario ilgesys mintyse mus vis dažniau nukelia į saulėtas dienas, kol kas dar visai […]

6 vasario, 2023

Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, pirmoji viešoji sostinės elektrinė mini 120-ąsias įkūrimo metines, o Energetikos ir technikos muziejus – 20 […]

Tomo Andrijausko nuotr.
2 vasario, 2023

M.A.M.A apdovanojimuose LATGA įsteigta Metų autoriaus statulėle praėjusią savaitę apdovanotas Paulius Jasiūnas neslepia, kad toks įvertinimas ne tik džiugina, bet […]

Dovilė Mazanec
2 vasario, 2023

Šiaurinėje Anykščių miesto dalyje pokyčių laukia net 33 ha ploto teritorija – senoji dvarvietė (ONIXTI). Šiandien didžioji dalis teritorijos yra be reikiamos […]

2 vasario, 2023

Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Nuo parodų iki kino ir koncertų – savivaldybė parems beveik 400 kultūros ir meno projektų projektų jubiliejiniais sostinės metais ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Augant vilniečių galimybėms patekti į pirmuoju prioritetu pasirinktus darželius (pernai pateko apie 80 proc. vaikų), jaunų šeimų pamėgtame sostinės rajone […]

31 sausio, 2023

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S. Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. […]

Visuomenei pristatytas Raitininkų Krašto muziejus
31 sausio, 2023

Kasmet, sausio 27-ąją, yra minima tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šiemet minint šią dieną, sausio 28 d., Kražių M. K. […]

30 sausio, 2023

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios […]

Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

27 sausio, 2023

Didžiulio mokyklų susidomėjimo sulaukęs lauko klasių projektas bus tęsiamas ir šiemet. Startavus projektui pernai savivaldybei pavaldžiose ugdymo įstaigose įrengtos 35 […]

27 sausio, 2023

Vidaus reikalų ministerija (VRM) panaudos pagrindais laikinai perduoda Kultūros ir sporto rūmų patalpas Vilniaus m. savivaldybės viešajai įstaigai (VŠĮ) „Active […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Sausio 19 d. Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje vyko Kauno istorijos metraščio jubiliejinio 20-ojo tomo, skirto Barokui ir Pacų giminei, pristatymas. […]

25 sausio, 2023

Mokslininkai teigia, kad pirmą kartą Vilniaus vardas buvo užrašytas kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuos jis 1323 m. siuntė į aplinkinius miestus. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]