12 spalio, 2015
Violeta Grigaliūnaitė / "15min.lt"

Tikras lobis Vilniaus Antakalnyje – unikali Sapiegų rūmų sieninė tapyba

Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje jau ne vienerius metus restauruojami. Ir tik iš šalies atrodo, kad juose šiuo metu niekas nevyksta. Čia dirba restauruotojai Algirdas Juozas ir Daumantas Tomas Pilypavičiai, lankytojų akiai atveriantys unikalią rūmų sienų tapybą. Nebaigti atnaujinti rūmai jau netrukus bus atviri ir visiems norintiems pasigrožėti šiuo baroko perlu.

Sapiegų rezidencijos ansamblis Antakalnyje turėtų tapti dar viena sostinės puošmena. Kai bus baigta rūmų restauracija, sutvarkytas parkas, išnyks šiuo metu rūmus nuo parko ir jame esančių pastatų skirianti L.Sapiegos gatvė.

Darbai nesustojo

Einant pro šalį šiuo metu atrodo, kad rūmuose niekas nevyksta. Prieš kelerius metus restauruotas fasadas dar nebaigtas, nepanašu, kad ir viduje būtų gyvybės.

Tačiau toks įspūdis klaidina. Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė sako, kad kaip tik šiuo metu yra net dvi geros naujienos dėl rūmų. Visų pirma, KPD skyrė papildomai lėšų ir tęsiami sieninės tapybos konservavimo darbai. Antra – jau netrukus organizuotos smalsuolių grupės, vedamos gidų, galės aplankyti rūmus ir pasigrožėti tuo, kas čia jau padaryta ir atrasta.

Kaip pranešė KPD, anot restauravimo darbų vadovo, aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus J.A.Pilipavičiaus, Sapiegų rūmų sienų tapyba yra aukšto europinio lygio, kuri buvo labai grubiai sunaikinta: „Šaltiniuose minima, kad rūmų skliautuose ir lubose buvo garsaus baroko menininko, florentiečio Mikelandželo Palloni XVII a. tapyba. Pagal meninį lygį galime spėti, kad sienose rastos freskos – taip pat šio garsaus italo darbas. Faktų ir patvirtinimų vis daugėja, tačiau reikia dirbti toliau. Sapiegų rūmų tapyba buvo itin grubiai sunaikinta ją sukapojant, – tai yra padaryta XIX a. pirmojoje pusėje, kai Lietuva pateko carinės Rusijos įtakon. Perstatant rūmus į ligoninę, o vėliau ten įsikūrus kareivinėms, freskos sunaikintos.“

Restauratoriams atidengiant dvi freskas, paaiškėjo, kad nutapyta rytinėje sienoje freska turi siužetinę tąsą su priešingoje pusėje esančia kompozicija. Pasak aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus Daumanto Tomo Pilipavičiaus, baroko epochos paveiksle yra vaizduojamas muzikantų ansamblis balkone. „Tikėtina, kad matome vieną iš ankstyviausių išlikusių pasaulietinio siužeto freskų Lietuvoje, taip pat – vieną iš didžiausių“, – teigia restauratorius D.T.Pilipavičius.

J.A.Pilipavičius mano, kad antrosios freskos siužetą atskleisti yra dar ankstoka, bet joje yra pavaizduoti egzotiškais drabužiais ir tiurbanais apsirėdę greičiausiai miesto svečiai, galbūt – diplomatai. Tikslius tyrinėjimus jau galima būtų pradėti. „Mums atsiranda realių vilčių, kad galėsime atkurti visą rūmų galeriją. Apie 60-70 proc. jos galėtų būti atkurta autentiškos, kaip Sapiegų laikais. Restauravus, kas yra išlikę, bus paprasčiau galvoti ir apie Sapiegų rūmų pritaikymą“, – įsitikinęs restauravimo darbų vadovas.​

Sieninė tapyba atidengta

„Ta sieninė tapyba jau yra atidengta, nes ji buvo ir užtinkuota, iš dalies ir užmūryta. Apie ją buvo žinoma, gal daugiau duomenų atsivėrė dabar, kai ji buvo atverta, konservuota ir retušuota. Teko retušuoti, nes vietomis freskos buvo labai išdaužytos, todėl tas vietas teko atstatyti. Šiandien jau galime matyti tą prabangą. Kaip sako patys restauratoriai, iš ne sakralinės tapybos tai yra, ko gero, vertingiausias dailės objektas Lietuvoje“, – kalbėjo KPD direktorė.

Šiemet tęsiami 2014 m. birželio mėn. 17 d. pradėti Sapiegų rūmų interjero sienų tapybos konservavimo darbai. Pašalintos buvusio užtinkavimo ir uždažymo liekanos, sutvirtintas tapybos pagrindas, apkraštuotas tinko sluoksnis, užglaistytos išdaužos, dažų sluoksnis nuvalytas ir sutvirtintas.

Skirta papildomų lėšų restauravimo ir konservavimo darbams lėšų iš KPD asignavimų – beveik 29 tūkst. eurų. Kiek pinigų reikės kitąmet, kokie bus atliekami darbai, dar neapsibrėžta.

Iki šiol Sapiegų rūmuose vienas projektas jau įgyvendintas – „Sapiegų rūmų Vilniuje rekonstravimas (restauravimas) ir pritaikymas turizmui, I etapas“. Nuo 2011 metų kovo iki pernai lapkričio pabaigos vykdyto projekto vertė siekia daugiau nei 8 mln. Lt, atkurti autentiški baroko tūriai, atlikti mūro restauravimo, kiti eksterjero tvarkybos darbai, uždengtos galerijos, sutvarkytas stogas.

Spręsta, kurį laikotarpį rinktis

Iki šių darbų dar teko nueiti ilgą kelią, kol apsispręsta, kokiu metodologiniu keliu būtų geriausia eiti tvarkant rūmus.

„Šie rūmai per savo istoriją pertvarkyti ne kartą. Pastarasis rimtas pertvarkymas buvo carinės Rusijos laikais, toks pastatas ir išliko iki mūsų dienų su viršutiniu aukštu ir priestatu.

Kai mes šį pastatą perėmėme valdyti ir buvo sprendžiama, kaip su juo elgtis, pirmas klausimas buvo metodinis – kaip jį restauruoti.

Turėjome kelias kryptis. Viena – svarstyta palikti tokį, koks jis pasiekė mūsų dienas su didžiuliais pertvarkymais XIX amžiuje. Kita koncepcija – išgryninti barokinį laikotarpį. Trečiasis variantas – prioritetą teikti barokinio laikotarpio atskleidimui paliekant kai kuriuos intarpus, kurie naudingi funkcine prasme.

Mes turėjome kartu su specialistais, ekspertais apsispręsti, kuris kelias būtų teisingiausias ir praktiškiausias pritaikant šiandienos poreikiams. Pasirinktas tas kelias, kad pirmenybė teikiama baroko elementų atskleidimui ir restauravimui, bet kartu paliekant vieną kitą intarpą, kurie reikalingi. Kieme likęs vėlyvas bokštelis buvo pritaikytas laiptinei, kurioje bus ir keltuvas neįgaliesiems“, – aiškino D.Varnaitė.

Prabangius rūmus Kazimieras Sapiega pastatė 1689-92 metais. Barokinį statinį projektavo architektas Giovannis Battista Fredianis, kuris dalyvavo statant ir kitus žymius barokinius objektus Lietuvoje – Šv.Petro ir Povilo bažnyčią, Pažaislio vienuolyną. Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo XIX amžiaus viduryje. Tuo metu čia veikė ligoninė, karo mokykla, kareivinės. Tačiau rūmų fasadai, nors ir perdirbti, išlaikė brandžiojo baroko formas ir fasadų dekorą, svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus.

Sugrąžintas barokinis pavidalas

Ekspertų teigimu, Sapiegų rūmai yra vienintelis Lietuvoje išlikęs brandžiojo baroko rūmų ansamblis, išsaugojęs pirminį architektūrinį ir fasadų dekorą, pagrindinius užstatymo kontūrus bei svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus.

„Šiandien pastatui yra sugrąžintas barokinis pavidalas, atlikti kai kurie kiti darbai. Tai ir yra pirmasis etapas, kurio vienas iš rezultatų – ir atvėrimas lankymui. Tai būtina pagal projektą, nes lėšos buvo skirtos ir pritaikymui turizmui.

Tai yra antra naujiena: šis pastatas nebus kaip muziejus, kuris turi nustatytas lankymo valandas, bet per kai kurias turizmo organizacijas, reikiamus sertifikatus turinčius gidus leisime į rūmus ateiti lankytojams“, – teigė D.Varnaitė, patvirtindama, kad KPD jau pasirašinėja bendradarbiavimo sutartis dėl to.

Vis dėlto, kokia bus Sapiegų rūmų paskirtis visiškai juos atnaujinus, dar nėra žinoma. Aišku tik viena – rūmai turi būti atviri visuomenės lankymui. Jau dabar sutvarkytos dvi salės – viena autentiška barokinė, kita – palėpėje įrengta. Jos galėtų būti skirtos ekspozicijoms ar pan., kad objektas būtų gyvas, jame galėtų vykti renginiai, konferencijos.

Kaip išnaudos – nežinia

Surasti būdą, kaip tinkamiausiai išnaudoti šiuos rūmus, tikimasi III etapo metu, kai jau bus tvarkomas parkas, sujungiamas visas kompleksas su dabar kitapus dirbtinai nutiestos L.Sapiegos gatvės esančiais statiniais ir parku.

Pasak D.Varnaitės, idėjų būta daug, galvota apie baroko centro įkūrimą, tačiau vargu, ar jis pats save išlaikytų, o papildomų lėšų iš biudžeto nesitikima.

Todėl imta galvoti apie kitokį modelį – pasiūlyta sukurti objektą, kuris valstybei nekainuotų, o išlaikytų pats save, būtų sukurtos naujos darbo vietos. Pirmasis siūlymas buvo pritraukti kūrybines industrijas, įkurti kūrybines dirbtuves, pritraukus europines lėšas ir suradus kofinansavimą iš privačių struktūrų. Bet idėjos nepalaikė Kultūros ministerijos Valdymo komitetas.

Šiuo metu galvojama apie galimą bendradarbiavimą su Socialinių mokslų kolegija, kuri čia įrengtų mokymosi erdves, o kartu ir neuždarytų rūmų visuomenei. Tačiau konkretaus projekto, kaip visa tai galėtų atrodyti, kol kas nėra.


25 liepos, 2024

Kaune liepą atidengtas dar vienas monumentas – bronzinis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas greta jo vardo namų-muziejaus. Kaip skelbia savivaldybė, tai […]

24 liepos, 2024

Kinijos Usio mieste pasibaigė beveik savaitę trukęs atvirasis Azijos sportinių šokių festivalis. Antrą kartą suorganizuotas renginys pretenduoja tapti didžiausiu vasaros […]

24 liepos, 2024

Vienas žinomiausių šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, su naujomis technikomis ir idėjomis eksperimentuojantis Stasys Eidrigevičius 75-ąjį gimtadienį mini Panevėžyje savo vardo muziejuje […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
20 liepos, 2024

Vilniečiai abiturientai pademonstravo išskirtinius mokslo gabumus – 139 sostinės abiturientų egzaminus išlaikė dviem ir daugiau šimtukų. Tai didžiausias skaičius per […]

19 liepos, 2024

,,Iš Kirdeikių kaimo sveikinu Ignaliną… „, – sakė žinomas menininkas Gintaras Gesevičius savo tapybos parodos, papuošusios miesto šventės programą, atidaryme. […]

18 liepos, 2024

Pirmąją medalininkystės kibirkštį 1984-aisiais į Telšius atvežė menininkai Antanas Olbutas ir Aloyzas Janušauskas. Šiandien keturiasdešimtuosius metus skaičiuojanti seniausia Europoje Tarptautinė […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
18 liepos, 2024

Vasarojančius mieste Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia lankytis skaityklose Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose. Čia galima rasti ne tik […]

17 liepos, 2024

Tojamos stiklo meno muziejuje (Japonija) surengtoje iškilmingoje ceremonijoje menininkei Daliai Truskaitei įteikta Tojamos tarptautinės stiklo parodos 2024 aukso premija. Apdovanojimų […]

Gedimino Kartano nuotr.
17 liepos, 2024

Panevėžyje atidarytas naujausias Lietuvoje šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo – vos per mėnesį muziejuje apsilankė beveik […]

16 liepos, 2024

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje dėl miškų kenkėjo – žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglės medynų […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
12 liepos, 2024

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija […]

9 liepos, 2024

Liepos 1–5 dienomis Čiuteliuose (Radviliškio r. sav.) esančiame Eugenijaus Miselio ūkyje, kur kadaise ūkininkavo P. Plechavičius, įgyvendinant Radviliškio viešosios bibliotekos […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 6 d. Chaimo Frenkelio vilos parke Šiauliuose, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, atidarytas XXI tarptautinis […]

7 liepos, 2024

Ką tik pasibaigus Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ kultūros ministras Simonas Kairys dėkoja visiems jos organizatoriams ir dalyviams už […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 liepos, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė pristato sostinės gynybos politikos planą, kurį sudaro dvi pagrindinės – civilinės saugos stiprinimo ir paramos gynybai – […]

2 liepos, 2024

Antradienį Vilniaus rajono savivaldybėje specialiomis dulkėtumą mažinančiomis priemonėmis pradėti laistyti žvyrkeliai. Pirmieji darbai atlikti Avižienių ir Zujūnų seniūnijose. Dulkėjimo mažinimo […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]