12 spalio, 2015
Violeta Grigaliūnaitė / "15min.lt"

Tikras lobis Vilniaus Antakalnyje – unikali Sapiegų rūmų sieninė tapyba

Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje jau ne vienerius metus restauruojami. Ir tik iš šalies atrodo, kad juose šiuo metu niekas nevyksta. Čia dirba restauruotojai Algirdas Juozas ir Daumantas Tomas Pilypavičiai, lankytojų akiai atveriantys unikalią rūmų sienų tapybą. Nebaigti atnaujinti rūmai jau netrukus bus atviri ir visiems norintiems pasigrožėti šiuo baroko perlu.

Sapiegų rezidencijos ansamblis Antakalnyje turėtų tapti dar viena sostinės puošmena. Kai bus baigta rūmų restauracija, sutvarkytas parkas, išnyks šiuo metu rūmus nuo parko ir jame esančių pastatų skirianti L.Sapiegos gatvė.

Darbai nesustojo

Einant pro šalį šiuo metu atrodo, kad rūmuose niekas nevyksta. Prieš kelerius metus restauruotas fasadas dar nebaigtas, nepanašu, kad ir viduje būtų gyvybės.

Tačiau toks įspūdis klaidina. Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė sako, kad kaip tik šiuo metu yra net dvi geros naujienos dėl rūmų. Visų pirma, KPD skyrė papildomai lėšų ir tęsiami sieninės tapybos konservavimo darbai. Antra – jau netrukus organizuotos smalsuolių grupės, vedamos gidų, galės aplankyti rūmus ir pasigrožėti tuo, kas čia jau padaryta ir atrasta.

Kaip pranešė KPD, anot restauravimo darbų vadovo, aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus J.A.Pilipavičiaus, Sapiegų rūmų sienų tapyba yra aukšto europinio lygio, kuri buvo labai grubiai sunaikinta: „Šaltiniuose minima, kad rūmų skliautuose ir lubose buvo garsaus baroko menininko, florentiečio Mikelandželo Palloni XVII a. tapyba. Pagal meninį lygį galime spėti, kad sienose rastos freskos – taip pat šio garsaus italo darbas. Faktų ir patvirtinimų vis daugėja, tačiau reikia dirbti toliau. Sapiegų rūmų tapyba buvo itin grubiai sunaikinta ją sukapojant, – tai yra padaryta XIX a. pirmojoje pusėje, kai Lietuva pateko carinės Rusijos įtakon. Perstatant rūmus į ligoninę, o vėliau ten įsikūrus kareivinėms, freskos sunaikintos.“

Restauratoriams atidengiant dvi freskas, paaiškėjo, kad nutapyta rytinėje sienoje freska turi siužetinę tąsą su priešingoje pusėje esančia kompozicija. Pasak aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus Daumanto Tomo Pilipavičiaus, baroko epochos paveiksle yra vaizduojamas muzikantų ansamblis balkone. „Tikėtina, kad matome vieną iš ankstyviausių išlikusių pasaulietinio siužeto freskų Lietuvoje, taip pat – vieną iš didžiausių“, – teigia restauratorius D.T.Pilipavičius.

J.A.Pilipavičius mano, kad antrosios freskos siužetą atskleisti yra dar ankstoka, bet joje yra pavaizduoti egzotiškais drabužiais ir tiurbanais apsirėdę greičiausiai miesto svečiai, galbūt – diplomatai. Tikslius tyrinėjimus jau galima būtų pradėti. „Mums atsiranda realių vilčių, kad galėsime atkurti visą rūmų galeriją. Apie 60-70 proc. jos galėtų būti atkurta autentiškos, kaip Sapiegų laikais. Restauravus, kas yra išlikę, bus paprasčiau galvoti ir apie Sapiegų rūmų pritaikymą“, – įsitikinęs restauravimo darbų vadovas.​

Sieninė tapyba atidengta

„Ta sieninė tapyba jau yra atidengta, nes ji buvo ir užtinkuota, iš dalies ir užmūryta. Apie ją buvo žinoma, gal daugiau duomenų atsivėrė dabar, kai ji buvo atverta, konservuota ir retušuota. Teko retušuoti, nes vietomis freskos buvo labai išdaužytos, todėl tas vietas teko atstatyti. Šiandien jau galime matyti tą prabangą. Kaip sako patys restauratoriai, iš ne sakralinės tapybos tai yra, ko gero, vertingiausias dailės objektas Lietuvoje“, – kalbėjo KPD direktorė.

Šiemet tęsiami 2014 m. birželio mėn. 17 d. pradėti Sapiegų rūmų interjero sienų tapybos konservavimo darbai. Pašalintos buvusio užtinkavimo ir uždažymo liekanos, sutvirtintas tapybos pagrindas, apkraštuotas tinko sluoksnis, užglaistytos išdaužos, dažų sluoksnis nuvalytas ir sutvirtintas.

Skirta papildomų lėšų restauravimo ir konservavimo darbams lėšų iš KPD asignavimų – beveik 29 tūkst. eurų. Kiek pinigų reikės kitąmet, kokie bus atliekami darbai, dar neapsibrėžta.

Iki šiol Sapiegų rūmuose vienas projektas jau įgyvendintas – „Sapiegų rūmų Vilniuje rekonstravimas (restauravimas) ir pritaikymas turizmui, I etapas“. Nuo 2011 metų kovo iki pernai lapkričio pabaigos vykdyto projekto vertė siekia daugiau nei 8 mln. Lt, atkurti autentiški baroko tūriai, atlikti mūro restauravimo, kiti eksterjero tvarkybos darbai, uždengtos galerijos, sutvarkytas stogas.

Spręsta, kurį laikotarpį rinktis

Iki šių darbų dar teko nueiti ilgą kelią, kol apsispręsta, kokiu metodologiniu keliu būtų geriausia eiti tvarkant rūmus.

„Šie rūmai per savo istoriją pertvarkyti ne kartą. Pastarasis rimtas pertvarkymas buvo carinės Rusijos laikais, toks pastatas ir išliko iki mūsų dienų su viršutiniu aukštu ir priestatu.

Kai mes šį pastatą perėmėme valdyti ir buvo sprendžiama, kaip su juo elgtis, pirmas klausimas buvo metodinis – kaip jį restauruoti.

Turėjome kelias kryptis. Viena – svarstyta palikti tokį, koks jis pasiekė mūsų dienas su didžiuliais pertvarkymais XIX amžiuje. Kita koncepcija – išgryninti barokinį laikotarpį. Trečiasis variantas – prioritetą teikti barokinio laikotarpio atskleidimui paliekant kai kuriuos intarpus, kurie naudingi funkcine prasme.

Mes turėjome kartu su specialistais, ekspertais apsispręsti, kuris kelias būtų teisingiausias ir praktiškiausias pritaikant šiandienos poreikiams. Pasirinktas tas kelias, kad pirmenybė teikiama baroko elementų atskleidimui ir restauravimui, bet kartu paliekant vieną kitą intarpą, kurie reikalingi. Kieme likęs vėlyvas bokštelis buvo pritaikytas laiptinei, kurioje bus ir keltuvas neįgaliesiems“, – aiškino D.Varnaitė.

Prabangius rūmus Kazimieras Sapiega pastatė 1689-92 metais. Barokinį statinį projektavo architektas Giovannis Battista Fredianis, kuris dalyvavo statant ir kitus žymius barokinius objektus Lietuvoje – Šv.Petro ir Povilo bažnyčią, Pažaislio vienuolyną. Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo XIX amžiaus viduryje. Tuo metu čia veikė ligoninė, karo mokykla, kareivinės. Tačiau rūmų fasadai, nors ir perdirbti, išlaikė brandžiojo baroko formas ir fasadų dekorą, svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus.

Sugrąžintas barokinis pavidalas

Ekspertų teigimu, Sapiegų rūmai yra vienintelis Lietuvoje išlikęs brandžiojo baroko rūmų ansamblis, išsaugojęs pirminį architektūrinį ir fasadų dekorą, pagrindinius užstatymo kontūrus bei svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus.

„Šiandien pastatui yra sugrąžintas barokinis pavidalas, atlikti kai kurie kiti darbai. Tai ir yra pirmasis etapas, kurio vienas iš rezultatų – ir atvėrimas lankymui. Tai būtina pagal projektą, nes lėšos buvo skirtos ir pritaikymui turizmui.

Tai yra antra naujiena: šis pastatas nebus kaip muziejus, kuris turi nustatytas lankymo valandas, bet per kai kurias turizmo organizacijas, reikiamus sertifikatus turinčius gidus leisime į rūmus ateiti lankytojams“, – teigė D.Varnaitė, patvirtindama, kad KPD jau pasirašinėja bendradarbiavimo sutartis dėl to.

Vis dėlto, kokia bus Sapiegų rūmų paskirtis visiškai juos atnaujinus, dar nėra žinoma. Aišku tik viena – rūmai turi būti atviri visuomenės lankymui. Jau dabar sutvarkytos dvi salės – viena autentiška barokinė, kita – palėpėje įrengta. Jos galėtų būti skirtos ekspozicijoms ar pan., kad objektas būtų gyvas, jame galėtų vykti renginiai, konferencijos.

Kaip išnaudos – nežinia

Surasti būdą, kaip tinkamiausiai išnaudoti šiuos rūmus, tikimasi III etapo metu, kai jau bus tvarkomas parkas, sujungiamas visas kompleksas su dabar kitapus dirbtinai nutiestos L.Sapiegos gatvės esančiais statiniais ir parku.

Pasak D.Varnaitės, idėjų būta daug, galvota apie baroko centro įkūrimą, tačiau vargu, ar jis pats save išlaikytų, o papildomų lėšų iš biudžeto nesitikima.

Todėl imta galvoti apie kitokį modelį – pasiūlyta sukurti objektą, kuris valstybei nekainuotų, o išlaikytų pats save, būtų sukurtos naujos darbo vietos. Pirmasis siūlymas buvo pritraukti kūrybines industrijas, įkurti kūrybines dirbtuves, pritraukus europines lėšas ir suradus kofinansavimą iš privačių struktūrų. Bet idėjos nepalaikė Kultūros ministerijos Valdymo komitetas.

Šiuo metu galvojama apie galimą bendradarbiavimą su Socialinių mokslų kolegija, kuri čia įrengtų mokymosi erdves, o kartu ir neuždarytų rūmų visuomenei. Tačiau konkretaus projekto, kaip visa tai galėtų atrodyti, kol kas nėra.


25 gegužės, 2024

Bevardžiai Vingio parko takai Vilniaus miesto tarybos sprendimu pavadinti kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų vardais. Šalia takų įrengiami […]

25 gegužės, 2024

Septynios savaitės po Velykų – Sekminių šventė.  Tai augalų ir gyvulių garbinimo šventė. Sekminės dar kitaip vadinamos piemenėlių švente. Piemenys […]

24 gegužės, 2024

„Poezijos pavasariui“ artėjant į pabaigą, M. ir J. Šlapelių name-muziejuje už literatūrinę kūrybą Vilniui ir apie Vilnių įteiktos dvi piniginės […]

24 gegužės, 2024

Kauniečių pamėgta laisvalaikio vieta tapusiame Kalniečių parke nuo šiol praeivių žvilgsnius trauks ne tik gatvės menininkų tapybos darbais puošta siena […]

23 gegužės, 2024

1994 metas duris atvėręs Žemaičių dailės muziejus gegužės 18-ąją plungiškius ir miesto svečius kvietė į 30-ojo sezono atidarymo šventę. Tuo […]

23 gegužės, 2024

2022–2024 metais Kultūros ministerija finansavo Muziejų kolekcijų mobilumo regionuose programą: ja norėta regionų gyventojus susipažinti su aukštos meninės vertės nacionalinio […]

Simono Lukoševičiaus nuotr.
23 gegužės, 2024

Lietuvoje oficialiai užfiksuotas rekordas – „Kartą Vilniuje“ tapo filmu, skaičiuojančiu didžiausią filmo autorių skaičių. Filmą kūrė ne tik profesionali kino kūrėjų komanda […]

22 gegužės, 2024

Gegužės 31 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma neeilinė paroda. Joje – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas tarpukario Lietuvos […]

22 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato „Sarmatų karvedžius“ – parodą, atskleidžiančią pripažintų ir gerbiamų XVI–XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karo […]

21 gegužės, 2024

Pirmadienį Varėnoje režisieriui Algiui Kuzmickui įteikta septintoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija, pranešė Varėnos rajono savivaldybė.   Skelbiama, kad premija režisieriui skirta […]

20 gegužės, 2024

Minint Europos muziejų naktį, Žemaičių kaimo muziejus trečiąjį kartą pakvietė į tradicinę etninę kultūrą puoselėjančią bei regiono išskirtinumą atspindinčią amatų […]

20 gegužės, 2024

Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. Istoriko, buvusio kultūros […]

19 gegužės, 2024

Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu […]

18 gegužės, 2024

Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyko tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui […]

17 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 14 d. Visagino vaikų lopšeliuose-darželiuose parodytas performatyvus ir interaktyvus klasikinės muzikos ir šiuolaikinės klounados spektaklis „Linksmūzų muzikinė […]

17 gegužės, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje pagerbti nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ laureatai. Konkurse įvairių Lietuvos mokyklų mokinių komandos siekia kūrybiškai […]

17 gegužės, 2024

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo […]

17 gegužės, 2024

Gegužės 16-osios vidurdienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) klegėjo vaikai – tarsi piemenėliai   nuotaikingai šventė […]

16 gegužės, 2024

Gegužės 4 dieną Telšių kultūros centre vyko išskirtinis renginys – jau antrą kartą organizuotas baleto ir šiuolaikinio šokio konkursas, pritraukęs […]

16 gegužės, 2024

Gegužės 15 d. Jono Basanavičiaus gimtinės sode atidaryta nauja lauko paroda „Iš avilio“. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje veikianti paroda atskleidžia […]