TTK apsvarstė Seimo narių pasiūlymus teismų reformai: nepritarta iniciatyvai išsaugoti Pasvalio teismo rūmus
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), trečiadienį apsvarstęs parlamentarų pasiūlymus dėl teismų reformos, nepritarė konservatoriaus Antano Matulo iniciatyvai išsaugoti Pasvalio teismo rūmus, kurių naikinimas numatytas teismų pertvarkos projekte.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas A. Matulas siūlė nenaikinti Pasvalio teismo rūmų, juos palikti. Parlamentaras tvirtino, kad Pasvalio teismo rūmai, atsižvelgiant į jų geografinę vietą, yra svarbūs, juose sprendžiami Muitinės pareigūnų sulaikytų pažeidėjų laisvės apribojimo klausimai.
„Pasvalio rajonas yra šalia vieno judriausių magistralinio kelio „Via Baltica“. Rajonas ribojasi su Latvija, „Via Baltica“ kelyje aktyviai veikia muitinės kontrolė, kuri sulaiko nemažai pažeidėjų. Dėl jų sulaikymo reikalingi greiti teismo sprendimai“, – dėstoma A. Matulio pateiktame pasiūlyme.
Pats parlamentaras TTK posėdyje savo pasiūlymo nepristatė, jį įgarsino komiteto pirmininkė Irena Haase.
TTK posėdyje dalyvavusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska priminė, kad teismų reforma siekiama optimizuoti teismų darbą, siekiama efektyvesnės teismų infrastruktūros panaudojimo, teisėjų specializacijos. Anot jos, Pasvalio teismo rūmai naikinami, nes neatitinka minėtų reikalavimų.
„Pasvalio rūmuose turime du teisėjus, negalime užtikrintų jų specializacijos, negalime kalbėti ir apie rodiklių atitikimą. Suprantu A. Matulą, kuris rūpinasi vienas ar kita vienmandate apygarda, bet prašyčiau komiteto nario suprasti, kodėl darome šį pokytį nacionaliniu lygiu“, – dėstė ministrė.
Jai pritarė ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. Anot teisėjos, Pasvalio teismų rūmai jau kurį laiką buvo įvardijami kaip tie, kuriems reikalingos didelės investicijos, rūmų darbo efektyvumas yra žemas.
„Pasvalio teismo rūmų pastatas jau dabar reikalauja remonto, investicijų. (…) Pasvalyje dvi teisėjos važinėja iš Panevėžio, tai, be to, kad mes su visais kritais kriterijais su Pasvaliu turime problemų, tai ir žmonių, kurie ten norėtų dirbti, norėtų teisėjais būti, neprisišaukiame. Tas sprendimas gimė ne vakar, ne šiandien. Nuo 2018 metų Pasvalys yra vienas iš tų karštų taškų, kur turime labai daug išlaidų, o efektyvumas yra labai mažas“, – aiškino S. Rudėnaitė.
Diskusijoje dalyvavęs opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis kėlė klausimą dėl teismų žemėlapio suderinamumo su planuojama policijos komisariatų pertvarka.
„Ar neturėtų būti reformos derinamos su kitų teisėsaugos institucijų didelėm ir iš pagrindų reformomis? Ministrų kabinetas pritarė būsimoms policijos penkių apygardų valdymui“, – svarstė A. Stončaitis.
TTK narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas neslėpė nepritariantis tokiems A. Stončaičio svarstymams. Anot jo, reformavus teismus tokiu būdu, koks yra siūlomas, teismų išsidėstymas sutaps su policijos padalinių žemėlapiu.
„Teismų rūmų reforma yra ateinanti pirmesnė, tai matomai ne teismai turėtų šiuo atveju derintis, o policija prie teismų. (…) Kitas dalykas – teismų žemėlapis labai gerai atitiks dabartinį policijos komisariatų išsidėstymą“, – komentavo TS-LKD narys.
Galiausiai TTK nepritarė A. Matulo pasiūlymui išsaugoti Pasvalio teismo rūmus, kuriuos reformos pakete siūloma naikinti.
Komitetas nepritarė ir kito konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymui Plungės apylinkės teismą prijungti prie Klaipėdos apylinkės teismo.
„Projekte numatyta Plungės teismo rūmus jungti prie Telšių teismo. Mano siūlymas yra, kad visgi Plungė rūmus jungti prie Klaipėdos teismo apylinkės teismo. Mano pasiūlymą priėmus, visais atvejais Plungė būtų geroje padėtyje santykyje su prokuratūra, su policija, su Klaipėdos apygardos teismu, nes sutaptų institucijų ribos. Jei prijungiate Plungės rūmus prie Telšių, tai (…) iškiltų poreikis Klaipėdos prokurorams važiuoti į Šiaulius arba perduoti bylas Šiaulių prokurorams, jie turėtų iš naujo gaišti laiką su jomis susipažinti“, – TTK posėdyje dėstė J. Razma.
Vis dėlto TTK narių šie argumentai neįtikino ir komitetas konservatoriaus iniciatyvai nepritarė.
Galutinai dėl teismų pertvarkos ir Seimo narių pasiūlymų jai Seimas planuoja balsuoti ketvirtadienį.
Siūlo naikinti 5 teismų rūmus
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, teismų reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros.
Teismų reformoje numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Apylinkių teismų įsteigimo projektu būtų apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra. Apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Toks atstumas akcentuojamas tarptautinėse rekomendacijose dėl teismų sistemos žemėlapių sudarymo, kaip užtikrinantis teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu. Kartu numatyta papildoma galimybė bylos šaliai reikalaujant pasinaudoti teismo vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ar kita įranga to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų patalpose, kur šaliai tektų atvykti, jei byla žodinio proceso tvarka būtų nagrinėjama gyvai.
Iš viso ketinama atsisakyti penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų.
Remiantis siūlomos reformos projektu, Plungės apylinkės teismas būtų panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, optimizuotoje teismų sistemoje, pasinaudojant gerąja Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patirtimi organizuojant posėdžius Elektrėnų savivaldybėje, taip pat bus ieškoma platesnių išvažiuojamųjų posėdžių organizavimo kitose patalpose, pavyzdžiui, suteiktose savivaldybės, galimybių.
Siekiant, jog teisminiai procesai, būtų efektyvesni, kartu su teismų reforma siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie leistų didžiąją dalį bylų, apylinkės teismuose nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka (papildomai apie 30 tūkst. civilinių bylų, kas sudarytų apie 21 proc. visų gautų civilinių bylų skaičiaus), automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.
Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais skaičiavimais, įgyvendinus reformą, per tris reformos įgyvendinimo etapus (iki 2026 metų) būtų sutaupyta apie 4,35 mln. eurų, kurie galėtų būti panaudoti teismų personalo skatinimui ir inovacijų plėtrai teismuose.
