Dvarai. Vilniaus raj. sav.
Arvydų-Bezdonių dvaro rūmai. heritage.lt nuotr. Arvydų-Bezdonių dvaras. Dvaras stovi prie Bezdonių. Žinomas nuo XV a., kai pasak J. Dlugošo 1415 m. dvarą aplankė didysis kunigaikštis Jogaila. 2002 m. dvaras buvo privatizuotas ir restauruotas.
Baltosios Vokės dvaras. heritage.lt nuotr.

Baltosios Vokės dvaras. Dvaras yra Baltosios Vokės kaime, į pietryčius nuo Vilniaus miesto. XIX a. viduryje Vokės savininkai Tiškevičiai pastatė dvaro rūmus, savo stiliumi primenančius garsiuosius Varšuvos Lazienkių rūmus (Łazienki Palace). Yra išlikę dvaro rūmai, parko želdiniai, oficina, kluonas, kalvė, tvenkinys ir kt. Šiuo metu dauguma dvaro pastatų apleisti.

Buivydiškių dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Buivydiškių dvaras. Dvaras Buivydiškėse (lenk. Bujwidziszki), Vilniaus rajone. Tai vienas seniausių Vilniaus apylinkių dvarų. Buivydiškės, arba Budziviškės minimos dar XII a. kryžiuočių kronikose. Dvarvietė yra dirbtinai supiltoje kalvoje. Manoma, kad priklausė Pilaitės pilies valdomai teritorijai.

Glitiškių dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Glitiškių dvaras. Dvaras Glitiškių km. (lenk. Glinciszki), Vilniaus rajone. Dvaras minimas nuo 1483 m.

Liubavo dvaro oficina. heritage.lt nuotr.

Liubavo dvaras. Dvaras įsikūręs Liubave, šiaurinėse Vilniaus apylinkėse vaizdingoje vietovėje prie Žalesos (arba Gerėjos) upės. Dabar Liubavo dvaro sodyboje yra išlikę 10 pastatų, dalis tvenkinių ir buvusių želdinių; paties dvaro rūmai neišlikę. Iki XVI a. vidurio Liubavą valdė Lietuvos didžiojo kunigaikščio šeima.

Nemėžio dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Nemėžio dvaras. Dvaras stovi Nemėžyje. Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Prieš porą dešimčių metų dvare gyvenę žmonės buvo iškeldinti, pastatai privatizuoti, tačiau šiuo metu yra prastos būklės. Dvaro pastatuose numatoma įrengti viešbutį ir konferencijų centrą.

Petešos dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Petešos dvaras. Dvaras yra Petešos kaime, į pietus nuo Vilniaus miesto. XVII a. istoriniuose šaltiniuose minimas Petešos palivarkas. Petešos dvaras yra įtrauktas į šalies kultūros vertybių departamento saugomų objektų sąrašą. Yra išlikęs dvaro rūmai, bokštas, svirnas, sargo namelis, ūkiniai pastatai, tvenkinys ir kt.

Pikeliškių dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Pikeliškių dvaras. Dvaras Vilniaus rajone, Pikeliškių kaime. Dvaras atsirado XVIII a., priklausė Pisankų giminei. Išlikę rūmai statyti XIX a. pradžioje. 1930 metais dvarą įsigijo Aleksandras ir Juzefas Pilsudskiai. Pastarasis, tuometinis Lenkijos valstybės vadovas, mėgo šią vietą (praleisdavo atostogas), dvarą prižiūrėjo, tvarkė. Dvare svečiuodavosi kiti Lenkijos vadovai, užsienio ministrai.

Pučkorių dvaro ūkinis pastatas. heritage.lt nuotr.

Pučkorių dvaras (kartais – Puškarnia). Dvaras Pučkoriuose, Vilniaus rajone. Dvaras minėtas jau XIV a., tačiau pirmieji duomenys siekia XVI a. pradžią. Iki šių dienų išliko XVIII–XIX a. pradžios palivarko pastatų kompleksas, išsidėstęs abipus Vilnios upės.

Raudondvario dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Raudondvario dvaras. Dvaras buvo į šiaurės rytus nuo Nemenčinės, Raudondvario kaime. Seni žmonės mena, kad medinio bokšto viršūnėje budėdavo dvaro prievaizdas ir mušdamas pakabintą geležį skelbdavo darbo laukuose pradžią ir pabaigą, pro žiūroną stebėdavo dirbančius, ar kas nepoilsiauja.

Vyžulėnų dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Vyžulėnų dvaras (kartais – Vyžulionių dvaras). Dvaras Vyžulionyse, Vilniaus rajone, šalia Vyžulėnų ežero. Po karo metais dvare įkurta Vyžulionių TBC sanatorija, vėliau – tuberkuliozės ligoninė, kuri 2003 m. prijungta prie VšĮ Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninės.

Šumsko dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Šumsko dvaras. Dvaras Vilniaus rajone, Šumsko miestelyje. Dvaras įsikūręs šalia istorinio Juodojo trakto, anksčiau vadintas Laukininkais (lenk. Polany). 1618 metais jį įsigijo Kazimieras Šumskis ir pavadino savo vardu. Išlikę rūmai statyti XIX a. pradžioje, jų stilius įtakotas Karlo Spampanio (it. Carlo Spampani) kūrybos.

Medininkų pilis

Medininkų pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis istorinėje Aukštaitijoje, pietrytinėje Lietuvoje, 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų, pastatyta XIV amžiuje. Medininkų pilis – plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis, struktūra gimininga su Lydos ir Krėvos pilims, beveik dvigubai didesnė už Krėvos pilį.