24 vasario, 2023
VDU

Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis: turime istorinę galimybę amžiams apginti savo laisvę

„Ukraina ir Lietuva visuomet kovėsi už savo laisvę. Dabar – nepaprastas metas, kai galime apginti savo laisvę ne dešimtmečiams, o amžiams. Rusija privalo pralaimėti Ukrainoje. Rusijos revanšizmas privalo amžiams pamiršti Kijivą ir Vilnių, Kišiniovą ir Varšuvą, mūsų brolius Latvijoje ir Estijoje, Sakartvele ir visose kitose šalyse, kurioms grasina Rusijos žudikai. Mes galime tai padaryti. Mes turime istorinę galimybę“, – sakė Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, atidarydamas tarptautinį forumą, kuris šiandien vyko Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune.

Forumas „Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė: bendri Ukrainos ir Lietuvos veiksmai siekiant ilgalaikės taikos“ kvietė politikus, diplomatus, teisininkus ir mokslininkus spręsti Ukrainos energetikos sektoriaus iššūkius ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti Rusijos atskaitomybę už karo ir žmogaus teisių nusikaltimus.

Ukrainos prezidentas padėkojo Lietuvai už paramą ir pabrėžė, jog reikia ieškoti būdų užtikrinti, kad blogis niekada nebesugrįžtų – tam skirta Ukrainos taikos formulė, kurios dešimt punktų numato būtinas saugumo garantijas gynybai nuo Rusijos. „Daugiau niekam Žemėje neturėtų vėl būti grasinama alkiu, radiacijos nelaimėmis, agresija ir teroru, energetikos destrukcija ir tarptautinių teisės aktų nepaisymu, deportacijomis ir ekocidais. Rusija visa tai atsineša kartu su savo agresija. Mes visa tai sustabdysime. Neabejoju, kad Lietuva eis šiuo keliu kartu su mumis. Šlovė visiems, kurie kovoja už laisvę“, – kalbėjo prezidentas V. Zelenskis.

Lietuvos Prezidentas: parama Ukrainai toliau augs

Renginio atidaryme kalbėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pažymėjęs, jog mūsų šalis jau suteikė Ukrainai oficialios pagalbos už daugiau nei 800 mln. eurų ir ši parama toliau augs. Pasak Prezidento, Lietuva tvirtai remia iniciatyvą įsteigti Specialųjį tarptautinį tribunolą, kuris vykdytų baudžiamąjį persekiojimą už agresijos nusikaltimus Ukrainoje, taip pat daro viską, kas įmanoma, kad būtų telkiama reikalinga tarptautinė parama.

„Lietuviams šis karas palietė kažką giliai jų sieloje. Turėdamas išties transformuojančią galią, jis keičia mūsų visuomenę ne vienu atžvilgiu. Pastarieji metai buvo ne tik didelio liūdesio ir skausmo, bet ir nepaprasto solidarumo bei vienybės metai. Lietuvos žmonės visuomet mielai padėjo savo broliams ir seserims ukrainiečiams. Mes nesitrauksime. Lietuva bus su Ukraina tiek, kiek reikės, ir visomis išgalėmis prisidėsime prie taikos, kurios visi taip nuoširdžiai trokštame“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda, padėkojęs Vytauto Didžiojo universitetui ir Ukrainos ambasadai už partnerystę Vilniuje steigiant Ukrainos centrą.

Taikos formulė – ilgalaikiam saugumui pasaulyje

Vasario 24-ąją vykęs forumas pažymėjo metų sukaktį nuo dienos, kai Rusija pradėjo nepagrįstą ir neteisėtą karą, bandydama sunaikinti Ukrainą kaip valstybę ir kėsindamasi į Europos bei pasaulio saugumą ir taikią ateitį. Forume siekta aptarti praktinį demokratinės bendruomenės įsitraukimą, remiant Ukrainos pastangas ir Ukrainos prezidento pasiūlytą „Taikos formulę“, kaip užtikrinti ilgalaikę taiką Europoje ir pasaulyje.

„Ukrainos „Taikos formulės“ punktai sprendžia problemas, kurios dėl Rusijos genocidinio ir teroristinio karo prieš Ukrainą šiandien tapo pagrindiniais iššūkiais ir grėsmėmis žmonijai. Todėl „Taikos formulės“ įgyvendinimas turėtų būti laikomas ne tik būdu užbaigti karą, bet ir planu, kaip užtikrinti saugumą, teisingumą ir ilgalaikę taiką Europoje ir visame pasaulyje. Lietuva dar kartą pademonstravo tvirtą lyderystę, kartu su Ukraina turėdama bendrą viziją, kaip pasiekti šiuos strateginius tikslus. O šis forumas taps platforma tolesniems veiksmams suderinti“, – teigė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Forume pasisakė ir už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, aptaręs Komisijos darbus per pastaruosius metus ir būtinybę atstatyti aplinką. „Galvodamas apie praėjusius metus, prisimenu pesimizmą – dėl V. Putino kontroliuojamos ES energijos, dėl ES paramos Ukrainai dydžio. Praėjus metams, įrodėme savo stiprybę. Mūsų parama buvo tvirta ir ji toliau tokia išliks. Į ateitį žiūrime viltingai. Užvertėme Rusijos energijos puslapį ir vietoje to rašome naują ateitį. Optimizmo, žaliosios transformacijos ir augančio bendradarbiavimo ateitį“, – sakė eurokomisaras V. Sinkevičius.

„Europa laiko demokratijos, vienybės ir saugumo egzaminą. Brutali Rusijos invazija į nepriklausomą Ukrainą sukėlė tiesioginį pavojų Europos, o taip pat ir viso pasaulio nusistovėjusiai tvarkai. Lietuva savo veiksmais parodė ne vieną solidarumo su Ukraina pavyzdį, tad šis forumas – dar viena galimybė būti kartu su Ukraina, kartu ieškoti kelių į pergalę“, – forumo pradžioje pažymėjo VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis.

Diskusijose – apie energetikos iššūkius ir teisingumo užtikrinimą

Pirmojoje forumo diskusijoje buvo aptarti svarbiausi Ukrainos energetikos iššūkiai Rusijos pradėto karo kontekste, prisimenant Lietuvos ir ES išmoktas pamokas įveikiant energetikos krizę ir stabilizuojant rinką, mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Šiuos klausimus aptarė Ukrainos energetikos ministro pavaduotojas Jaroslavas Demčenkovas, Lietuvos energetikos viceministrė Inga Žilienė, už aplinką atsakingas Europos komisaras Virginijus Sinkevičius, Ukrainos valstybinės energijos taupymo agentūros vadovas Valerijus Bezus, LR Prezidento vyr. patarėjas Jaroslav Neverovič, Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys ir Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro darbuotojas dr. Dainius Genys.

Antroji renginio diskusija skyrė dėmesį būdams ir priemonėms užtikrinti teisingumą ir Rusijos atskaitomybę, tarp jų – Specialiojo tarptautinio tribunolo įsteigimui bei tarptautinio kompensacijų mechanizmo sukūrimui už žalą, kurią sukėlė Rusijos neteisėti veiksmai Ukrainoje. Dalyviai aptarė ir būtinybę užpildyti teisinį vakuumą, siekiant užkirsti kelią kitiems totalitariniams režimams vykdyti panašius karo nusikaltimus. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska, VDU Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narė, VDU profesorė Dalia Leinartė ir buvęs JT Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas, VDU profesorius Jonas Ruškus.

Mintis surengti forumą kilo iš Ukrainos centro, kuris pirmųjų ponių Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos iniciatyva buvo įkurtas praėjusių metų birželį Vilniuje, ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos vardo gatvėje, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Centras siekia ne tik teikti humanitarinę ir socialinę paramą ukrainiečiams, bet ir suburti Lietuvos bei kitų šalių ekspertus, politikus, mokslininkus, verslininkus ir intelektualus, kurie padėtų Ukrainai integruotis į Europos sąjungą ir NATO, prisidėtų prie Ukrainos atstatymo. Per septynis centro gyvavimo mėnesius jau buvo surengta daugiau nei 700 veiklų, įskaitant psichologinius, terapinius ir edukacinius užsiėmimus.

 


R. Dačkaus nuotr.
6 birželio, 2023

Bratislavoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvauja NATO rytinio flango – vadinamojo Bukarešto devyneto – valstybių vadovų susitikime su NATO […]

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, EPA-ELTA nuotr.
6 birželio, 2023

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „pasaulis turi reaguoti“ į Kachovkos užtvankos sugadinimą, kaltindamas Rusiją dėl veiksmų, sukėlusių didelius […]

6 birželio, 2023

Antradienį po vykusio svarstymo Seimas pritarė įstatymo projektui dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo. Juo siūloma drausti auginti ir žudyti […]

Valdas Benkunskas. ELTA / Dainius Labutis
6 birželio, 2023

Vilniaus meras Valdas Benkunskas kritiškai vertina „Rinktinės NT“ planus pagarsėjusiame sostinės sklype persodinti seną kaštoną. Pasak jo, įmonės „rūpinimasis gyvąja […]

6 birželio, 2023

Praėjusią savaitę per Lietuvą nusiritusi paskirstytųjų paslaugų trikdymo (DDoS) atakų banga dar kartą priminė, jog šiuo metu internete saugiai jaustis […]

6 birželio, 2023

Antradienį Ukraina stos akistaton su Rusija Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiame teisme ir apkaltins priešininkę daugelį metų iki plataus masto invazijos […]

Ingrida Šimonytė. ELTA / Marius Morkevičius
6 birželio, 2023

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina atleidusi buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę ne dėl to, kad pastaroji įsivėlė į […]

Seimo kanceliarijos nuotr.
6 birželio, 2023

Audringų reakcijų Seimo plenarinių posėdžių salėje susilaukusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iniciatyva dėl pirmalaikių parlamento rinkimų žlugo – Seimas […]

6 birželio, 2023

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neatmeta, kad Rusijos įvykdytas Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas paskatintų Vakarus sparčiau ir intensyviau teikti paramą […]

R. Dačkaus nuotr.
5 birželio, 2023

Pirmadienį mokslininkei ir išradėjai profesorei Tatjanai Paulauskienei įteikta Gamtosauginė prezidento Valdo Adamkaus premija. Premija teikiama už asmens nuopelnus Lietuvos aplinkosaugai […]

Lianos Ruokytės-Jonsson nuotr.
5 birželio, 2023

Gegužės 31 – birželio 2 dienomis Helsinkyje surengta literatūros renginių programa, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti. Suomių auditorijai pristatytas […]

4 birželio, 2023

Šeštadienis – pagrindinė festivalio „Myliu Palangą 770“ – diena prasidėjo itin iškilmingai – vidurdienį aukotos šv. Mišios už Palangą, o […]

Leta Trajanauskaitė-Viggiani
4 birželio, 2023

– Kodėl itališkai? – Todėl, kad mano herojai kalbėjo itališkai. – Kodėl Amazon? – Todėl, kad neturėjau pinigų knygai išleisti, […]

Seimo narys Tomas Tomilinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
4 birželio, 2023

Kitą savaitę Seimo Priklausomybių prevencijos komisija ketina tęsti parlamentinę kontrolę dėl nerimą keliančios informacijos apie tarp nepilnamečių paplitusį elektroninių cigarečių ir […]

3 birželio, 2023

Šeštadienį, birželio 3-iąją, Seimas istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje iškilmingai paminėtas Sąjūdžio 35-metį. Šiemet sukanka 35-eri metai, kai buvo išrinkta […]

2 birželio, 2023

Vasaros pradžia Butrimonyse trenksminga. Jau 8-ąjį kartą čia vyksta respublikinė sporto ir meno šventė „Adamkiada“, skirta p. Almos Adamkienės labdaros […]

2 birželio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda artėjančios Tėvo dienos proga ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo tėčius ir globėjus. Už nuopelnus […]

Profesorius Vytautas Landsbergis. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
2 birželio, 2023

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad rinkėjų mandatą gavusi valdančioji dauguma privalo tęsti darbą […]

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Europos lyderius, kad bet kokios abejonės, parodytos prieš priimant Kyjivą į NATO, paskatins Rusiją pulti daugiau šalių. „Turime atminti, kad kiekviena abejonė, parodyta čia, Europoje, yra plyšys, kurį Rusija tikrai mėgins užimti“, – sakė jis per Europos viršūnių susitikimą Moldovoje. Ukraina ir Moldova yra kandidatės į NATO ir Europos Sąjungą (ES), tačiau Rusijos invazijai tęsiantis kai kurios Europos sostinės nesiryžta nustatyti oficialaus narystės termino. Kreipdamasis į keturias dešimtis Europos lyderių iš ES ir ne ES šalių bei Aljanso narių, Ukrainos lyderis perspėjo, kad sprendimo atidėliojimas pakirs Vakarų stiprybę. Pasak jo, jei Ukraina ir Moldova neturės aiškaus kelio į narystę, pavojus iškils pažeidžiamoms provakarietiškoms politinėms jėgoms Baltarusijoje ir Sakartvele. „Nesvarbu, ar šios abejonės kyla dėl gyvybiškai svarbių saugumo žingsnių, dėl mūsų vienybės ar galbūt dėl mūsų gebėjimo atremti šių laikų iššūkius, kiekviena abejonė įneša daugiau nesaugumo“, – sakė jis. Atskirai NATO užsienio reikalų ministrai Osle diskutuoja, kokio lygio pažadus ar saugumo garantijas galėtų suteikti Ukrainai per Aljanso viršūnių susitikimą liepos mėnesį. „Norėčiau pabrėžti, kad vasarą Vilniuje per NATO viršūnių susitikimą reikia aiškių kvietimų į NATO ir saugumo garantijų iki pat narystės NATO“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė laukiąs aiškaus kvietimo įstoti ir į ES. „Neseniai vienas Kinijos žurnalistas manęs paklausė: „Kodėl NATO?“. Atsakymas labai paprastas. Kai nėra saugumo garantijų, yra tik karo garantijos, – sakė V. Zelenskis. – Mums reikia teisingos taikos. Štai kodėl kiekviena Europos šalis, kuri ribojasi su Rusija ir nenori būti Rusijos sudraskyta, turėtų būti visateisė ES ir NATO narė“. „Yra tik dvi alternatyvos: arba atviras karas, arba šliaužianti Rusijos okupacija“ – sakė V. Zelenskis. Rusija bijo NATO ir mėgina praryti tik tas valstybes, kurios nepriklauso bendrai saugumo erdvei, pridūrė jis. V. Zelenskis taip pat paragino kurti „koalicijas“ tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“ ir modernius naikintuvus. „Patriot“ koalicija, padarysianti galą Rusijos šantažui balistinėmis raketomis, ir modernių naikintuvų koalicija, įrodysianti, kad teroras prieš mūsų piliečius neturi galimybių“, yra „lemiamos sudedamosios dalys“, Moldovoje sakė V. Zelenskis. Ukraina jau yra gavusi oro gynybos sistemų „Patriot“ ir sovietų gamybos naikintuvų, kai kurios Europos šalys sutiko mokyti ukrainiečių pilotus valdyti modernius naikintuvus.
1 birželio, 2023

Diskusijoje dėl Ukrainos siekio greitai tapti NATO nare Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nubrėžė aiškias ribas. Aljansas laikosi „atvirų […]

1 birželio, 2023

Iki vieno didžiausių ir svarbiausių renginių Lietuvoje, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, liko kiek daugiau nei mėnuo. Į Lietuvą atvyks apie 4-5 tūkst. […]