V. Baltraitienė pakartotinai kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pakartotinai kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl Karo prievolės įstatymo pakeitimo.
„Suprantame, kaip svarbu kiekvienam jaunuoliui atlikti privalomąją karinę tarnybą ir ginti savo kraštą, tačiau situacija klostosi taip, kad daliai jaunųjų ūkininkų tą padaryti tampa labai sudėtinga dėl dalyvavimo Lietuvos kaimo plėtros programų priemonėse. Šie ilgalaikiai gaunančiųjų ES paramą įsipareigojimai negali būti atidėti, o bankų taikomos sankcijos gali lemti net ūkio bankrotą. Labai svarbu tai, kad ūkininkams nepajėgiant grąžinti gautos finansinės paramos į ES biudžetą, valstybei taip pat grėstų finansinio poveikio priemonės dėl netinkamo lėšų naudojimo. Siekiame, kad būtų atsižvelgta į šias ypatingas aplinkybes“, – pažymi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Ūkininkai, įgyvendinantys Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. ar 2014-2020 m. programų priemones, gauna finansinę paramą ir prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, kurie negali būti atidėti ir turi būti įgyvendinti per tam tikrą numatytą laiką. Jeigu ūkininkams reikėtų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jie negalėtų įgyvendinti numatytų prievolių, taigi, jiems būtų taikomos sankcijos, o tai nulemtų didelius finansinius nuostolius ar net ūkio bankrotą ir likvidavimą, kiltų kitų socialinių padarinių – būtų parandamos darbo vietos, kristų pajamų lygis kaime. Ūkininkai, dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. ar 2014-2020 m. programų priemonėse, negalėjo numatyti, kad jie gali būti pašaukti į privalomąją karinę tarnybą. Taip pat kyla grėsmė, kad ūkininkams nepajėgiant grąžinti gautos finansinės paramos į ES biudžetą, valstybei grėstų finansinio poveikio priemonės dėl netinkamo lėšų naudojimo. Karo prievolės įstatyme numatyta galimybė atidėti privalomąją karo tarnybą, jeigu bus konstatuojama, kad dėl asmens pašaukimo į tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ir visuomeniniams interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra įtvirtinta aiškių kriterijų, kuriais remiantis įgyvendinamas privalomosios tarnybos atidėjimas. Ministerija siūlo, jog būtų tikslinga visus galimus kriterijus dėl atleidimo nuo privalomosios pradinės karto tarnybos reglamentuoti įstatyme, o ne Krašto apsaugos ministro įsakyme.
