30 gruodžio, 2020
Vidmantas Janulevičius

V. Janulevičius: Kitų metų iššūkis – mūsų visų gebėjimas pasinaudoti ateinančiomis galimybėmis?

2020 metus tiek verslas, tiek visuomenė vertins per koronaviruso pandemijos sukeltų pokyčių ir suformuotų iššūkių prizmę. COVID-19 pandemija – ne tik didžiausia šimtmečio sveikatos, bet ir ekonomikos krizė. Verslui šie metai tapo didelių išbandymų metais: pasaulinė pandemija, trūkinėjančios tiekimo grandinės, „Brexit“ ir kt. 

Tiek pirma, tiek antra banga parodė, kad Lietuvos verslas yra labai lankstus ir dinamiškai reaguoja į dabartinius neapibrėžtumus. 2020 m. per I-III ketvirčius pramonė sukūrė daugiau nei penktadalį (20,4 proc.) visos Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės. Pramonės indėlis į Lietuvos ekonomiką išlieka didesnis nei ES vidurkis (18,8 proc.), tačiau pastaraisiais metais mažėja. Palyginimui, Lietuvos pramonė 2010 m. sukūrė 23,3 proc. sukuriamos pridėtinės vertės. Didesnį indėlį į Lietuvos ekonomiką, lyginant su 2010 m., generuoja žemės ūkio (4 proc. nuo visos pridėtinės vertės) sektorius ir švietimo ir profesinio mokymo bei administravimo (7 proc.) sektorius.

Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuva daug ką nustebino savo ekonomikos atsparumu pandemijai, sutrikus pasaulinei tiekimo grandinei, paskelbus karantiną. Tai, ką matėme pirmuosius tris šių metų ketvirčius, o ir žvelgiant į ketvirto ketvirčio makroekonominius duomenis, matyti, kad, nepaisant antros COVID-19 bangos stiprumo ir sudėtingumo, įtaka Lietuvos ekonomikai buvo labai maža, lyginant su kitomis ES valstybėmis.

Kaip ir ankstesnių krizių atvejais, eksportas išliko viena reikšmingiausių mūsų ekonomikos varomąja jėga. Statistika rodo, kad trečiąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į ES rinką iš viso padidėjo 131 mln. Eur. Bet užsiliūliuoti tokiomis tendencijomis tikrai negalime, nes bendra 10 mėnesių statistika fiksavo tam tikras mažėjimo tendencijas – 2020 m. sausio-spalio mėnesių duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo 7,6 proc. mažesnis nei 2019 m. atitinkamu laikotarpiu. Stebint įmonių veiklą ir bendras tendencijas, tikėtina, kad ketvirtojo ketvirčio rodikliai bus geresni ir išlaikysime bent jau 2019 m. lygį.

Neramina tai, kad Lietuvoje dėl COVID-19 sukelto ekonominio nuosmukio ir didelio neapibrėžtumo per 2020 m. tris ketvirčius investicijos krito daugiau nei 24 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Statistika rodo, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, investicijų lygis išlieka mažas – pagal tiesioginių užsienio investicijų, lyginant su BVP, santykį Lietuva (35 proc.) yra 20 šalis tarp ES šalių, Latvija (54 proc.) – 15, Estija (84 proc.) – 7. Situaciją savo naudai galėsime pakeisti tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė įgyvendins savo programos planus, siekiant pagerinti investavimo sąlygas ir verslo aplinką. Naujų investicijų pritraukimas yra glaudžiai susietas ir su gamybos perkėlimu iš Azijos į Europą. Šie metai atnešė tokias tendencijas, kaip „grandinių trumpinimas“ ir Azijos tiekėjų atsisakymas, o su šiomis tendencijomis ateina ir nauji užsakymai mūsų įmonėms. Bet tam, kad pasinaudotume pandemijos atvertomis naujomis galimybėmis, „namų darbus“ turi padaryti tiek Vyriausybė, tiek ir pačios įmonės.

Ilgojo laikotarpio perspektyvoje vienu iš rimčiausių iššūkiu tampa Lietuvos konkurencingumas. 2020 m. vidutinis pramonės įmonių gamybinių pajėgumų lygis buvo apie 73 proc. ir lyginant su praeitais metais sumažėjo 4 proc. Mūsų įmonių gamybiniai pajėgumai buvo labiausiai sumažėję (iki 68 proc.). per pirmąją pandemijos bangą, o lapkričio mėnesio duomenimis, yra išaugę iki 75 proc. Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiavimais, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pramonės sektoriuje darbo našumas, palyginamosiomis kainomis, nuo 2015 m. išaugo 6,3 proc., o atitinkamu laikotarpiu darbo užmokestis, palyginamosiomis kainomis, – 17,4 proc., o tai lemia mažėjantį Lietuvos įmonių konkurencingumą. Jau pasiekėme tokį lygį, kai pigia darbo jėga nebegalime konkuruoti su aukštųjų technologijų šalimis. Todėl labai svarbu modernizuoti savo ekonomikas ir pasinaudoti Pramonės 4.0 teikiamomis galimybėmis, išnaudoti mūsų turimą mokslinį potencialą. O tą mes turime būtinai daryti, nes kol kas pramonės struktūros pokyčiai matomi tik žemų ir vidutiniškai žemų technologijų pramonės šakose. Be to, pagal sukuriamą pramonės produkciją Lietuvoje toliau dominuoja žemų arba vidutiniškai žemų technologijų pramonės šakos. 2020 m. žemų technologijų pramonės šakos sukūrė 52 proc. visos pramonės produkcijos, vidutiniškai žemų – 21 proc., vidutiniškai aukštų – 24 proc., o aukštųjų – 4 proc. Palyginimui, 2010 m. žemų technologijų pramonės šakos sukūrė 57 proc., vidutiniškai žemų – 16 proc., vidutiniškai aukštų – 24 proc., o aukštųjų – 3 proc.

Labai svarbu, kad ateityje rastume su Vyriausybe ir bendrus sprendimus skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, kuris vis dar išlieka labai vangus – verslo investavimas į mokslinius tyrimus ir jų plėtrą išlieka žemas (naujausiais duomenimis 2019 m. Lietuvoje jis siekė 0,43 proc. BVP, o ES vidurkis – 1,46 proc.). Nors per pastaruosius 10 m. Lietuvos verslas pradėjo daugiau investuoti į MTEP (2010 m. – 0,23 proc. BVP), tačiau atotrūkis nuo ES vidurkio nesumažėjo, nes analogiškos tendencijos stebimos visoje ES.

Akivaizdu, kad kiti metai bus dar vieni iššūkių metai, per kuriuos turėsime atsistoti ant kojų po antrosios karantino bangos. Bet dar didesnis iššūkis, nulemsiantis mūsų visos valstybės raidą, bus mūsų visų gebėjimas pasinaudoti ateinančiomis galimybėmis: kaip mes sugebėsime pasinaudoti ES susitarimu dėl beprecedenčio savo apimtimi ekonomikos gaivinimo plano, kuris suteikia mums galimybes įgyvendinti esminius ekonominius pokyčius ir auginti mūsų konkurencingumą. Kitas labai svarbus žingsnis – tai mums suteikiamos transformacijos galimybės ir skiriamos lėšos, įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus. Žiedinė ekonomika ir žaliasis kursas yra tie veiksniai, kurie ilguoju laikotarpiu užtikrins mūsų nepriklausomybę, švarią, žalią ir sveiką ateitį, bet tik turime būti pasirengę veikti kartu – tiek verslas, tiek Vyriausybė ir nebijoti priimti sprendimus, vedančius esminių pokyčių kryptimi.


3 liepos, 2025

Vasariškiems orams sugrįžus į Lietuvą, vis daugiau poilsiautojų keliauja į pajūrį. Tačiau, mobiliojo ryšio operatorių teigimu, dauguma atvykstančiųjų į Palangą […]

2 liepos, 2025

Priėmus mokesčių reformos paketą, Lietuvos savivaldybės prarado vieną esminių galimybių didinti savarankiškąsias pajamas, todėl savivaldybės ragina pagrindines centrinės valdžios institucijas […]

Lukas Savickas
2 liepos, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pasirašė 19-ąją stambaus investicinio projekto sutartį su bendrove „Pentasweet“, kuri Vilniuje plėtos gamybos projektą, paremtą […]

30 birželio, 2025

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Hanner“, kuri iš „Baltcap“ fondo įgis teisę vykdyti dešimtmečius stringantį Vilniaus nacionalinio stadiono projektą, pasiekė susitarimą […]

Lukas Savickas
30 birželio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva nuo š. m. rugpjūčio 1 d. bus įsteigiama smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) ombudsmeno […]

30 birželio, 2025

Seimas leido savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus, jei vietinės reikšmės keliuose, šių kelių juostose, apsaugos zonose ir gatvėse atliekami […]

27 birželio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) su Vilniaus universitetu (VU) pasirašė susitarimą šalyje steigti dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą […]

Nuotr. Sommart Sombutwanitkul, Shutterstock
26 birželio, 2025

Būsto draudimas – viena svarbiausių investicijų į savo ir šeimos saugumą. Tačiau standartinė draudimo apsauga ne visuomet atspindi visus tikruosius […]

Kaip investicinis gyvybės draudimas gali papildyti jūsų investicinį portfelį / freepik.com nuotr.
26 birželio, 2025

Investicinis gyvybės draudimas (IGD) yra unikali paslauga, kuri apjungia gyvybės draudimą ir investavimą. Tokia draudimo paslauga gali būti naudinga ne […]

22 birželio, 2025

Kazlų Rūdos miesto bendrajame plane numatyta vieta, kurioje bus statoma apie 200 vienbučių ir dvibučių namų.  Šio nekilnojamojo turto (NT) […]

„Tesla“ būstinė / EPA-ELTA nuotr.
19 birželio, 2025

Buvęs JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ darbuotojų mokymų vadovas* pribloškiančiame interviu tiesiai šviesiai įvardijo Eloną Muską pagrindiniu įmonės patiriamų bėdų kaltininku. […]

14 birželio, 2025

Sostinės Vilkpėdės rajone atidarytos socialinės dirbtuvės ir dienos užimtumo centras. Juose žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia ugdys ir tobulins […]

11 birželio, 2025

Lietuviai išlieka ištikimi savo šaliai rinkdamiesi kelionių kryptį, tačiau skirtingų kartų lūkesčiai vis labiau išsiskiria, teigia vietinio turizmo tyrimą užsakiusi nacionalinė […]

10 birželio, 2025

Paramos laukia visa Lietuva Nors saulės elektrinės Lietuvoje jau nebėra naujiena, kiekvienas naujas kvietimas gauti paramą sukelia tarsi tikrą sujudimą. […]

8 birželio, 2025

Birželio 6 d. Birštone atidarytas naujas konceptualus viešbutis „LAJOS“. Naujasis objektas išsiskiria iš kitų kurorto apgyvendinimo vietų orientacija į verslo […]

7 birželio, 2025

Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimams, leisiantiems užkardyti piktnaudžiavimo atvejus, kai […]

Klaipėdos LEZ
23 gegužės, 2025

15 savivaldybių infrastruktūros projektų skirtas daugiau nei 16 mln. eurų finansavimas, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Didžiausią beveik 6,7 mln. […]

23 gegužės, 2025

Ekskavatorius – vienas svarbiausių technikos vienetų statybos, infrastruktūros, žemės kasimo ar griovimo darbuose. Tačiau ne kiekvienas ekskavatorius tinka kiekvienam projektui. […]

Neariminės žemdirbystės taikymas / Žymanto Morkvėno nuotr.
22 gegužės, 2025

Lietuvoje vyksta žemės ūkio naudmenų deklaravimas, o kartu su juo – galimybė ūkininkams pasinaudoti svarbia priemone stiprinant savo ūkį ir […]

20 gegužės, 2025

Šalies valdantieji giriasi, kokią gerą mokesčių reformą sugalvojo. Tačiau iš esmės ji nieko nelemia. Lietuva kaip ir anksčiau, taip ir […]

Regionų naujienos