V. Janulevičius: Lietuvoje geriau kelti vartojimo, ne kapitalo mokesčius

Estijai nuo naujųjų metų nusprendus padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 iki 22 proc., Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad tokio pobūdžio mokesčiai yra lengviausiai įvedami, o Lietuvai taip pat geriau kelti vartojimo, o ne kapitalo mokesčius.

„Vartojimo mokesčiai yra vienas iš dalykų, kurie lengviausiai įvedami. Yra EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – ELTA) ir Pasaulio bankas, jie rekomenduoja kelti vartojimo mokesčius, jeigu gerai surenkame. Bet dėl kapitalo mokesčių reikėtų susimąstyti, ar tikrai reikia tą daryti, nes EBPO ir Pasaulio bankas Estiją ir Latviją pripažįsta kaip mokestinėmis sistemomis pačias geriausias ir racionaliausias“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė V. Janulevičius.

„Apmokestinus kapitalą investicijos mažės ir bedarbių gali būti truputį daugiau. Reikia ieškoti bendrų sprendimų, bet paprasti administruojami mokesčiai, kurie atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, kad būtų išpildytos RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – ELTA) sąlygos, manau būtų priimtini“, – tikino jis.

V. Janulevičius taip pat akcentavo, kad Lietuva regione praeitais metais pritraukė mažiausiai užsienio investicijų ir tai parodė skirtumą tarp šalių mokestinėse ribose. Jis skatino padaryti investicinę aplinką Lietuvoje „tinkamą visiems“.

„Lietuvą investicijos aplenkė ir lyginant su kitomis Baltijos šalimis, manau, kad skirtumas yra mokestinėse ribose. Nes ten (kaimyninėse šalyse – ELTA) yra daug paskatų investicijoms ir panašu, kad jos veikia tiesiogines užsienio investicijas, nes tai parodo statistika“, – sakė LPK vadovas.

„Lietuvai sunku surinkti biudžetą, bet būtų gerai padaryti investicinę aplinka tinkamą visiems. Galbūt geriau dabar pasiskolinti, jeigu yra duobė, žinant, kad toliau „atsigros“. Nes Baltijos kaimynių perskirstymas yra didesnis, reiškia daugiau pinigų atitenka socialinėms reikmėms ir didesnė lygybė, su tais pačiais mažesniais mokesčiais. Tiesiog surinkimas yra geresnis“, – pažymėjo jis.

Galiausiai V. Janulevičius tikino, kad Lietuvoje yra vienas didžiausių PVM nesurinkimų ir kyla klausimas, ar didesni mokesčiai lemtų didesnį surinkimą. Pasak jo, geresnis sprendimas – sistemos supaprastinimas, kad biudžete atsirastų daugiau lėšų ir jos būtų perskirstamos.

Lietuvoje tebesitęsiant diskusijoms dėl mokesčių reformos turinio, mokestiniai pakeitimai planuojami įgyvendinti ir kitose Baltijos šalyse. Nors Latvijoje šiuo metu kalbos apie mokesčių reformą yra nutilusios, tačiau Estijoje jau nuo naujųjų metų numatomi konkretūs pokyčiai.

Tarp esminių pokyčių šiaurinėje Baltijos valstybėje – didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. 22 proc. vietoje 20 proc. Taip pat – PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus padidintas nuo 9 iki 13 proc., naikinamos pajamų mokesčio lengvatos. Galiausiai estai nuo naujųjų metų įves automobilių mokestį, neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) padidins visiems, nepriklausomai nuo pajamų, nuo 654 iki 700 eurų, o nuo 2025 m. numatoma padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 20 iki 22 proc.

Vasaros pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.