25 rugpjūčio, 2023
Agnė Benetytė

Inga Ruginienė: metamos didžiulės lėšos ir pastangos, kad būtų sužlugdytas mokesčių progresyvumas

Inga Ruginiene / Martyno Juro nuotr.

Šalies gyventojai vis labiau pasitiki profesinėmis sąjungomis, bet jų nariais tapti ryžtasi ne kiekvienas. „Mūsų tikslas – kad kiekvienas darbuotojas, kokį darbą jis dirbtų, jaustųsi oriai tiek dėl atlyginimo, tiek dėl požiūrio į jį. Tam reikia suremti visų mūsų, darbuotojų, pečius“, – tikina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.

Interviu su I.Ruginiene atskleidžia kas „bijodamas didesnių mokesčių, sąmoningai suvelia visas detales“ ir kodėl iki šiol neturime realių progresinių mokesčių. Priešingai, metamos didžiulės lėšos ir pastangos, kad būtų sužlugdytas bet koks bandymas juos įvesti. 

Labai įdomu, koks procentas šalies dirbančiųjų dalyvauja profesinių sąjungų veikloje? Kokios profesijos atstovai aktyviausiai gina savo teises? 

Mes skaičiuojame, kad apie 15 proc. šalies darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms. Daugiausia – viešajame sektoriuje, čia mokytojai visiems gali būti pavyzdžiu. Susidomėjimas profsąjungomis auga, pasitikėjimas jomis – taip pat. Pagal paskutinę mūsų užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą apklausą net du trečdaliai apklaustųjų mano, jog profesinės sąjungos yra reikalingos. Jomis labiau linkę pasitikėti (44%), nei nepasitikėti (34%), o kiek daugiau nei penktadalis (22%) apklaustųjų nuomonės neturėjo. Tai – nebloga tendencija ir tam mes dedame daug pastangų. Tiesa, privačiame sektoriuje vis dar labai sunku susiburti į profsąjungas, nes darbdaviai daro viską, kad jų neatsirastų.

Ar daug profesinių sąjungų Klaipėdoje: jų daugėja, mažėja?

Klaipėdoje tendencijos panašios, kaip ir visoje Lietuvoje.

Bijau, kad dažnas žmogus mano, jog kova už savo teises – tiesus kelias į bedarbystę. Ar jūs to nebijote? Nes teises žinantys piliečiai nėra darbdaviui parankūs…

Taip, baimės išties yra nemažai, ir žmones galima suprasti: regionuose trūksta darbo vietų, ten dauguma darbuotojų yra vyresnio amžiaus, o diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje yra paplitęs reiškinys. Aktyvi pozicija reikalauja drąsos, mums irgi nėra lengva, tačiau jei to nedarysime, ateityje bus dar blogiau.

Girdime, kad jaunimas nebeužsisėdi vienoje vietoje bei yra linkęs keisti darbovietes. Gal viena iš priežasčių nenoras susitaikyti su neteisybe?

Jauni žmonės yra stipresnėse pozicijose – jie patrauklesni darbdaviui, jie gana mobilūs, nebijo keisti darbo. Todėl jie drąsesni, nesibaimina pareikalauti ir didesnio atlyginimo, ir geresnių darbo sąlygų. Palyginimui, vyresni darbuotojai žino, kad praradus esamą poziciją, naują darbą susirasti gali būti labai sunku, todėl jais darbdaviams ir yra lengviau manipuliuoti.

Šalies minimalus atlyginimas 640 eurų „į rankas“. Gal jūs žinote receptą kaip iš tokio išgyventi? Kodėl darbdaviui jis atrodo normalus? 

Kai kuriems darbdaviams net ir toks atlyginimas atrodo per didelis. Tačiau MMA Lietuvoje tikrai yra maža ir iš jos išgyventi praktiškai neįmanoma. Todėl kasmet dedam pastangų, kad MMA kiltų ženkliau. O kylant minimaliajam kilsteli ir vidutinis šalies atlyginimas (VDU). 

Tarkim, Jungtinėje karalystėje minimalus atlygis gerokai didesnis, o jį gaunantys pvz. gatvių valytojai jaučiasi oriai ne tik dėl pinigų kiekio kišenėje, bet ir požiūrio…

Mūsų tikslas – kad kiekvienas darbuotojas, kokį darbą jis dirbtų, turi jausti oriai. Tiek dėl atlyginimo, tiek dėl požiūrio į jį. Tam reikia suremti visų mūsų, darbuotojų, pečius. 

Pusantro etato dirbantis žmogus, kad ir gaudamas minimalų atlygį, netenka teisės į NPD. Ar tai teisinga?

Ne, neteisinga, kad NPD taikomas tik iki 1 vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Darėm ir darysim spaudimą, kad mokesčių naštą palengvinantys sprendimai liestų ne tik gaunančiuosius MMA, bet ir vidurinę klasę. VDU ir kiek daugiau gaunantieji sąžiningai sumoka daug mokesčių ir jie neturi teisės į jokius paramos mechanizmus. Mūsų tikslas – NPD turi būti praplėstas iki 1,5 VDU.

Artėja mokesčių reforma, kuri tradiciškai piešiama lyg baubas: verslininkai vėl virkauja kaip viskas blogai, o eiliniai žmonės tyli… Kodėl? 

Tai, kad žmonių niekas neklausia… Verslininkai, kapitalo savininkai bijodami didesnių mokesčių, sąmoningai suvelia visas detales, eiliniams žmonėms sudėtinga ir susigaudyti. Be to, verslo pusėje – didesnės lėšos ir galios, jie gali samdyti lobistus, kurie daro poveikį politikams.

Sakėte, kad Lietuva gerai gyvens tada, kai su šypsena mokėsime mokesčius?

Taip, gerovės valstybė ateis tada, kuomet visuomenė pasitikės savo valdžia ir noriai mokės mokesčius, nes žinos, kad jie nueina jų pačių labui – sveikatos apsaugai, švietimui, infrastruktūrai, saugumui ir pan. Tam reikia, kad iš valdžios būtų atgalinis ryšys, kad žmonėms būtų paaiškinta, kur panaudojami jų sumokėti mokesčiai, kas ir kiek daroma, kad būtų garantuotos būtiniausios paslaugos. Kai žmonės supras, kad per mokesčius finansuoja savo pačių gerovę, bus kitoks ir požiūris.

Kitas dalykas – mokesčiai turi būti teisingi. Eilinis žmogus neturi ant savo pečių tempti pagrindinės mokesčių naštos, kai tuo tarpu turtingieji prie visų gerovės prisideda daug mažiau. Tokio teisingumo nebuvimas taip pat lemia nepasitikėjimą valstybe. 

Progresiniai mokesčiai Lietuvoje lyg miražas išlendantis parankiu metu, dingstantis – kai tik norima juos įvesti?

Realių progresinių mokesčių idėja niekada nebuvo populiari, nes didžiųjų pajamų gavėjai visada tam priešinasi ir visaip bando sumenkinti šį modelį. Metamos didžiulės lėšos ir pastangos, kad būtų sužlugdytas bet koks bandymas įvesti realų progresyvumą. O juk solidarumo principas, kai visi prie valstybės išlaikymo prisideda pagal galimybes – tie, kas gauna daugiau pajamų ir moka daugiau – yra gerovės valstybės pagrindas.

Gal mokesčiai ne visada tinkamai panaudojami, o valstybės pinigus grobstantys ar juos neapdairiai leidžiantys lieka nenubausti? Argi draudimas kelis metus dirbti valstybės tarnyboje – tinkama bausmė?

Nebaudžiamumas valstybinėse struktūrose taip pat prisideda prie nepasitikėjimo valstybe. Neteisingus, žalingus sprendimus priėmę pareigūnai didžiausiai bausmei netenka posto, o juk reiktų taikyti asmeninę atsakomybę. Šitaip kompromituojamas visas valstybinis sektorius. Taip atveriant kelią privačiam verslui į gyvybiškai svarbias sritis. Kuriamas mitas, kad verslininkai viską darys daug efektyviau nei valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos. Tai labai žalinga, nes tokiu atveju arba kris paslaugų kokybė, arba drastiškai kils paslaugų kaina, nes verslui reikia generuoti pelną. Tuomet gyventojai turi mokėti du kartus: per mokesčius ir dar papildomai už paslaugas (žiūrėkime, kaip veikia privačios mokyklos ar gydymo įstaigos). Jau turime beveik visiškai privatizuotas komunalines paslaugas, pusiau privatizuotą mediciną ir švietimą. Laiko klausimas, kada verslas įsiverš į policiją ar priešgaisrinę apsaugą.

Lietuviai garsėja savo gebėjimu gyventi ne pagal pajamas, kas reiškia, kad mes sutinkame su tuo, kad mūsų šalyje ne visi moka mokesčius… Šešėlinės pajamos – kaip to atsikratyti?

Visos į rinkimus einančios partijos deklaruoja rūpestį regionais  kovą su šešėliu. Deja, nepaisant visų lozungų, situacija tik blogėja. Regionai žlugdomi per centralizavimą ir į juos neinvestuojant, o šešėlis toliau klesti. Vieni šešėlyje būna dėl subjektyvių priežasčių (pvz., nenori turėti oficialių pajamų dėl įsiskolinimų), tačiau dauguma – piktybiškai. Jų niekas nekontroliuoja, tam trūksta ir pajėgumų (tarkim, Valstybinei darbo inspekcijai), o greičiausiai, kiekvienam aišku, kad jeigu, pvz., statybos sektoriuje, darbuotojas tegauna minimalią algą, tai kažkas čia negerai. 

Šešėlis klesti dar ir dėl to, kad žmonės nepasitiki valstybe, nenori mokėti mokesčių, nors nuo to priklauso, kaip jau sakiau, gyvybiškai mums visiems svarbių paslaugų prieinamumas ir kokybė. Tuo tarpu pasiskųsti dėl prasto aptarnavimo ar nesuteiktos paslaugos kokioje nors institucijoje ar įstaigoje, mėgstame visi.


12 liepos, 2024

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Tauragės rajone baigė saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo parko. „Tauragės rajone jau […]

11 liepos, 2024

Baimė, žinių ir patirties trūkumas – neretai yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys pradėti nuosavą verslą ar užsiimti vykdomos veiklos plėtra. Tačiau […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
11 liepos, 2024

Jau prieš daugiau nei metus paskelbus „Rail Baltica“ rangos darbų konkursą, bet vis dar neatrinkus rangovo, statybos ir kelių profesionalus […]

11 liepos, 2024

Šiais laikais kelionės sėkmę gali nulemti ne tik oras, bet ir išmaniajame turimi skaitmeniniai įrankiai. Nesvarbu, ar esate užkietėjęs keliautojas, […]

10 liepos, 2024

Prekybininkai siūlo pakartotinai administracine tvarka už smulkias vagystės parduotuvėse baustiems asmenims kurį laiką drausti jose lankytis. Jų teigimu, tai būtų […]

9 liepos, 2024

„Telia Lietuva“ kartu su „Santa Monica Networks“, „Atea“ ir LTG grupės tinklų komanda sėkmingai užbaigė dvejus metus trukusį LTG duomenų […]

8 liepos, 2024

Naujajame Europos Sąjungos (ES) investicijų finansavimo periode Lietuvos regionams yra skirta 1,6 mlrd. Eurų, o iš viso, dabartiniais duomenimis, suplanuotiems […]

Tomas Lileikis
5 liepos, 2024

Lietuvoje elektroninė prekyba vystoma jau daugiau nei dvidešimtmetį, o per pandemiją fiksuotas apsipirkimo internetu pikas. Panašios tendencijos galioja ir visame […]

5 liepos, 2024

Paskelbtas geriausias 2024 metų Lietuvos traktorininkas, dėl kurio titulo finaliniame etape Dotnuvoje varžėsi 11 dalyvių iš visos Lietuvos. Toks konkursas […]

3 liepos, 2024

Daugeliui organizacijų dar tik domintis „Microsoft“ dirbtinio intelekto (DI) įrankiais, „Telia“ jau spėjo juos pritaikyti savo veikloje ir įvertinti jų […]

3 liepos, 2024

Vyriausybė nutarė sudaryti galimybes daugiabučiams namams, kuriems pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą teikiama parama, pritaikyti rūsio patalpas atlikti priedangos rolę. […]

3 liepos, 2024

Sukčiai iš gyventojų toliau vilioja pinigus, pastaruoju metu jie pasitelkė ir įvairias programėles. Nusikaltėlių vilionėms Vilniaus apskrityje pasidavę žmonės iš […]

3 liepos, 2024

Birželis tradiciškai minimas, kaip „Pride month“ (liet. Pasididžiavimo mėnuo), kuomet aktyviau kalbama apie LGBTQ+ bendruomenės priėmimą, lygybę, istoriją ir problemas. […]

Teisės firmos „Sorainen“ mokesčių partnerė Indrė Ščeponienė
3 liepos, 2024

Augantis verslo sąmoningumas, drąsa ir didėjantis noras ginti savo interesus – taip apie lietuvišką verslą sako ekspertai, stebintys besikeičiančias tendencijas […]

3 liepos, 2024

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje klientų aptarnavimas yra esminis elementas, lemiantis įmonės sėkmę. Siekiant užtikrinti aukštą klientų pasitenkinimo lygį, būtina turėti efektyvius […]

2 liepos, 2024

Antradienį patvirtintas antrasis afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). VMVT duomenimis, AKM protrūkis antradienį […]

2 liepos, 2024

Šiais laikais darbdaviai neslepia, kad darbo rinkos specifika per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai keitėsi. Dabar neretai sudėtinga rasti ir kompetentingų […]

2 liepos, 2024

„Via Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais 37 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių šalyje neatitiko dangos būklės indekso reikalavimų. Tai rodo, kad […]

30 birželio, 2024

Nuo pirmadienio, liepos 1 dienos, griežtėja užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Norintieji čia atvykti dirbti privalės gauti Lietuvoje išduodamą leidimą laikinai […]

28 birželio, 2024

Atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) pagaminama energiją šią vasarą galėtų patenkinti visą šalies elektros poreikį, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA […]