V. Vitkauskas palaiko idėją, kad savivaldybės skirtų lėšas gyventojams įsirengti priedangas
Kauno miesto savivaldybei svarstant dėl lėšų skyrimo gyventojams įsirengti priedangas daugiabučių rūsiuose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas mano, kad tokios priemonės prisidėtų prie priedangų prieinamumo tikslo pasiekimo. Tuo metu Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad tokiai priemonei taikyti būtų reikalingas įvesti priedangų įrengimo ir priežiūros mokestis.
„Bet kokios motyvacinės priemonės, kurios skatintų turėti didesnį skaičių priedangų yra sveikintinos. Žvelgiant į statistiką, daugiabučių pastatų rūsiuose esančios priedangos sudaro apie 30 proc. visų priedangų. (…) Ir tikslas, kurį mes esame iškėlę, kad 60 proc. gyventojų turėtų prieinamumą prie priedangų. 14 savivaldybių jau yra pasiekusios šį tikslą, bet kai kuriose savivaldybėse yra kur pasitempti“, – penktadienį LRT radijui teigė V. Vitkauskas.
„Parengimui ir palaikymui neužtenka vien tik savivaldybės biudžeto lėšų. Nes dabar ir taip, ką bedarytume, viskas yra savivaldybės pinigais, įvairios programos, pavežimai ir pan. (…) Jeigu tai daugiabutis, mes turime suprasti, kad tai ir pačių žmonių apsaugai. Tai tam tikras mokestis, kuriuo kaupiama jų įrengimui ir palaikymui galėtų būti“, – aiškino V. Mitrofanovas.
Akmenės rajono mero nuomonė, šis apmokestinimas galėtų būti panašus į jau taikomus administracinius ar lifto mokesčius daugiabučiuose.
Taip pat V. Mitrofanovas paminėjo, kad nors priedangos skirtos apsisaugoti tik nuo trumpalaikio bombardavimo, Mariupolio miesto pavyzdys parodo, jog konflikto metu žmonėms gali tekti ten pralaukti savaites. Todėl, pasak jo, net trumpalaikėms priedangoms reiktų tam tikro įrengimo, vandens tiekimo ir būdų patenkinti bazinius higienos poreikius.
„Buvo graudu klausytis, kai Mariupolio žmonės sakė, kad sėdi priedangose po pusantro mėn., nėra maisto, vandens, tualetų. Tai net trumpam pabuvimui priedangai tam tikras įrengimas reikalingas. Tai nežinau, gal mes jas turime skirstyti į tam tikras kategorijas, pavyzdžiui 2 val., 3 dienoms, 5 dienoms ir pagal tai veikti“, – komentavo jis.
V. Vitkausko teigimu, dabar Lietuvoje yra 3,5 tūkst. priedangų, bet paženklintos tik 2,7 tūkst. NKVC vadovas pabrėžė, kad šį ženklinimą reikia užbaigti kuo greičiau, nes tik tokios priedangos yra pridedamos į interaktyvų žemėlapį, kuris leidžia gyventojams rasti artimiausią slėptuvę.
Jis taip pat paminėjo, kad gyventojams patiems įsirenginėjant priedangas nepakenktų institucijų konsultacijos. Jis priminė, kad baziniai slėptuvės reikalavimai – 2 išėjimai iš patalpos, kurioje neturėtų būti langų arba juos būtų galima lengvai uždengti smūgį sulaikančiais smėlio maišais.
2024 metų vasario 28 dieną įsigaliojusiu Statybos techninį reglamentu (STE) nustatyti reikalavimai priedangų įrengimui naujos statybos statiniuose, jau pastatytiems pastatams teikiamos rekomendacijos.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, šalyje įkurtas per 3,3 tūkst. priedangų tinklas, kuriame tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų.
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos savivaldybei privalo teikti informaciją apie statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti, ir sudaryti galimybes neatlygintinai jomis naudotis.
