Valdžios atstovai diskutavo su gyventojais dėl Kapčiamiesčio poligono
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atstovai susitiko su Lazdijų rajono gyventojais aptarti siūlymą steigti Kapčiamiesčio poligoną.
„Kompromiso ieškojimas ir vienas kito girdėjimas šiandien yra gyvybiškai svarbus. Mūsų siekis, kad vietos žmonių gyvenimas keistųsi kuo mažiau, bet tuo pačiu liktume saugūs ir atsakingi prieš savo valstybę. Tai yra bendras visų mūsų reikalas. Kompromisus su gyventojais jau darome: su 13 sodybų, esančių šaudyklų zonoje, savininkais tarsimės dėl išsikėlimo – to reikia dėl pačių gyventojų saugumo. Likusios 77 sodybos yra manevravimo zonoje, kurioje šaudyklų nebus, todėl gyventojai sodybas šioje teritorijoje galėtų išsaugoti ir pasilikti jose.“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė: atsakymų taip ir nesulaukėme
Savo ruožtu Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė teigia, kad susitikimo metu vis tik nebuvo atsakyta į gyventojams kilusius klausimus.
„Mes buvome kalbėję su viceministru apie tai, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo Kapčiamiesčio teritorija pasirinkta galimam poligono steigimui. Jie minėjo, kad bus pateikta lentelė, kriterijai, kitos teritorijos įvardintos, bet į šį klausimą nebuvo atsakyta“, – Eltai sakė R. Karauskienė.
„Mūsų bendruomenė pasisako prieš poligoną Kapčiamiestyje. (…) Išvis, ar Lietuvai reikia dešimto poligono? Mes į šiuos klausimus atsakymų taip ir nesulaukėme, to pagrindimo, ar reikia. (…) Mes, kaip bendruomenė, savo klausimus pateikėme raštu, tai ir atsakymų lauksime raštu“, – teigė ji.
Kiek anksčiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, kad poligonas būtų padalintas į dvi funkcines dalis. Į visą numatomą teritoriją patenka 90 sodybų – 13 iš jų priklausytų karinio šaudymo zonai, todėl gyventojai būtų iškeldinami. Likusių 77 sodybų savininkai galėtų nuspręst, ar pasilikti, ar išsikelti. Pastaruoju atveju, gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.
Bendruomenės pirmininkės teigimu, ministerija, gruodį nurodžiusi, kad tektų išsikraustyti visiems poligono teritorijos gyventojams, šiandien elgiasi neatsakingai. Ji sako esą miestelio bendruomenė tris savaites buvo palikta nežinomybėje.
„Ką mes tik naujo sužinojome, kad prieš pat šventes buvo pateiktas žemėlapis vienoks, kad reikės visiems išsikraustyti iš tos teritorijos – šiandien dienai matome, kad žemėlapis jau pasikeitęs. Jau tik viena pusė poligono, 13 sodybų turės išsikelti, kitos ne“, – sakė ji.
„Man atrodo, kad yra tikrai neatsakinga, kai tokia kaip Krašto apsaugos ministerija yra taip nepasiruošusi pateikti žmonėms tokius žemėlapius. Žmonės tris savaites buvo palikti nežinomybėje, tada situacija pasikeičia, bet nežinau, ar ji geresnė, ar blogesnė, kad žmonės paliekami mokomojoje teritorijoje gyventi“, – komentavo R. Karauskienė.
Jos manymu, sodybų, patenkančių į numatytą mokomąją zoną, savininkams gali būti sudėtinga nuspręsti, ar išsikelti, ar pasilikti poligono teritorijoje.
„Man atrodo, išvis sudėtingas klausimas dabar bus tiems žmonėms, kurie lieka toje geltonojoje zonoje, kur jie galės gyventi. Nežinau, ar ten bus įmanoma gyventi, sunku pasakyti“, – teigė R. Karauskienė.
Sinkevičius: pristatant Kapčiamiesčio poligoną buvo padaryta komunikacinių klaidų
Vietos bendruomenei piktinantis planais Lazdijų rajone steigti Kapčiamiesčio poligoną, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad šiuos ketinimus pristatant gyventojams padaryta komunikacinių klaidų. Jo vertinimu, sprendimą dėl poligono Valstybės gynimo taryba (VGT) galėjo priimti jau pasibaigus šventiniam laikotarpiui. Be to, M. Sinkevičius tikina, kad dalį žmonėms kylančių klausimų, pasitelkiant regioninę žiniasklaidą, buvo galima atsakyti iš anksto.
„Manau, kad buvo padaryta komunikacinių ir pristatymo bendruomenei klaidų. Prieš Kalėdas, šventiniu laikotarpiu imtis tokių pranešimų ir tokios informacijos, kuri gali paliesti ne vieną tos teritorijos gyventoją, gyvenantį, ūkininkaujantį ten, turintį sodybas, leidžiantį laisvalaikį. Tam, turbūt, nebuvo pilnai, tinkamai pasiruošta. Galvoju, kad čia ir kariuomenė nesudirbo tinkamai, komunikacinis laukas nebuvo paruoštas“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
„Yra ir regioninė žiniasklaida – buvo galima iš anksto ruošti ir atsakyti žmonėms į klausimus. Tuomet susirinkti tik vėliau, kai dalis tų klausimų jau būtų pilnai atsakyti, kad nereiktų labai plataus diapazono tų klausimų atsakinėti“, – pabrėžė politikas.
Vis tik, socialdemokratas viliasi, kad su gyventojais susitinkantiems krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, prezidentui Gitanui Nausėdai pavyks įtikinti bendruomenę dėl poligono poreikio.
„Esu įsitikinęs ir žinau, kad tos naujų teritorijų paieškos galimiems poligonams vyko ilgai, tai nebuvo improvizacija. Manau, kad kariuomenė nuosekliai paaiškins, jeigu dar nesugebėjo artikuliuotai paaiškinti, kokių veiksmų ėmėsi, kiek laiko analizavo, kodėl nusprendė, kad būtent čia, o ne kažkur kitur“, – dėstė M. Sinkevičius.
„Džiaugiuosi, kad ir pats ministras, prezidentas imasi iniciatyvos ir vyks kalbėtis su bendruomene. Iš jėgos pozicijos niekas tikrai nenori visuomenės pasipriešinimo, visuomenei reikia atsakyti į klausimus pilnai ir bandyti įtikinti, kad tai yra bendras visos valstybės saugumo reikalas“, – akcentavo jis.
R. Žemaitaitis jau ruošiasi savivaldos rinkimams
Tuo metu vertindamas valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio kritiką planams steigti Kapčiamiesčio poligoną, M. Sinkevičius svarsto, kad šis politikas tokiu būdu ruošiasi kitais metais vyksiantiems savivaldos rinkimams.
„Man atrodo, kad ponas Žemaitaitis čia jau ruošiasi savivaldos rinkimams. Turbūt jausdamas Kapčiamiesčio gyventojų nuotaikas bando pataikauti ir viskas“, – tikino socialdemokratas.
„Čia nėra kažkoks prasimanymas ar perdėtas noras, manau, kad jis visiškai, absoliučiai pagrįstas. (…) Akivaizdu, kad čia nėra kažkoks pramanytas noras, tai yra būtinybė. Būtų gerai, kad visi valstybės pareigūnai ir politikai, tą suprasdami, nebandytų taip nusipiginti ir manipuliuojant žmonių nuotaikomis bandyti išlošti laikinų taškų savivaldos rinkimuose“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, R. Žemaitaitis trečiadienį sakė nepritariantis VGT sprendimui steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų rajone.
Gruodį VGT priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik, dėl tokio sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas. Tad penktadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, kad poligonas būtų padalintas į dvi funkcines dalis. Į visą numatomą teritoriją patenka 90 sodybų – 13 iš jų priklausytų karinio šaudymo zonai, todėl gyventojai būtų iškeldinami. Likusių 77 sodybų savininkai galėtų nuspręst, ar pasilikti, ar išsikelti. Pastaruoju atveju, gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.
Kodėl būtent Kapčiamiestis
Kapčiamiesčio poligono teritorija pasiūlyta dėl strateginės padėties – pietų Lietuvoje, besiribojanti su Lenkija ir esanti Suvalkų koridoriaus dalyje. Lietuvos kariuomenės poligonai išdėstyti aplink valstybės sienos perimetrą: Pabradės, Rūdninkų ir Tauragės. Pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros šiuo metu nėra.
Buvo vertinamos septynios teritorijos visoje Lietuvoje. Aplinkos ministerija patvirtino, kad vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus, Lietuvoje nėra. Kitose svarstytose vietose gyveno nuo 137 iki 779 gyventojų. Taip pat šioje teritorijoje vienas iš mažiausių saugomų teritorijų ir kultūros vertybių skaičius.
