Valstybės kontrolė: valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai
Valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai, šių tinklų plėtra nekoordinuojama centralizuotai, nepakankamas šių ryšių tinklų saugumas – tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros auditas.
Elektroninių ryšių infrastruktūra – tai aparatūros, įrenginių, linijų, vamzdynų, kanalų, kabelių, bokštų ir kt. priemonių visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti. Dešimt valstybės elektroninių ryšių tinklų valdytojų (operatorių) turi apie 20 tūkst. km fizinės elektroninių ryšių infrastruktūros (kitu teisiniu pagrindu valdo dar 3,8 tūkst. km), į kurios plėtrą per pastaruosius ketverius metus investuota 38,7 mln. Eur, o sukurtai infrastruktūrai išlaikyti kasmet skiriama apie 30 mln. Eur. Audito rezultatai rodo, jog nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų valstybės infrastruktūros plėtrą šalies mastu, todėl nėra priimami bendri racionalūs sprendimai dėl efektyvaus šių tinklų kūrimo ir funkcionavimo.
Pavyzdžiui, dubliuojama 3,6 tūkst. km fizinės infrastruktūros, ryšių tinklų valdytojai (operatoriai) viešojo sektoriaus organizacijoms teikia analogiškas arba panašaus pobūdžio paslaugas (iš 55 nagrinėtų paslaugų 45 dubliuojama). Auditorių teigimu, bendrai naudojant valstybės turimus elektroninių ryšių infrastruktūros išteklius, būtų galima optimizuoti tinklų išlaikymo sąnaudas ir efektyviau panaudoti esamus išteklius, nei tai daroma šiuo metu, kai kiekvienas valstybės elektroninių ryšių tinklų valdytojas juos eksploatuoja atskirai. Auditoriai atkreipia dėmesį, jog iki 2020 m. į elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą planuojama investuoti dar 86,8 mln. Eur, todėl yra rizikos, kad bus sudaromos sąlygos atsirasti naujiems dubliavimo atvejams.
Auditas parodė, jog valstybės elektroninių ryšių tinklų saugumas nėra pakankamas: vidutiniškai trečdalis (36 proc.) gerosios valdymo praktikos saugos reikalavimų neįgyvendinta, netinkamai atliekama tinklų būklės stebėsena, tinkluose vyrauja pasenusi įranga (67 proc.), todėl yra visos sąlygos tinklo pažeidžiamumui atsirasti.
Siekdama spręsti audito metu nustatytus trūkumus, aukščiausioji audito institucija rekomendavo Susisiekimo ministerijai: sukurti valstybės elektroninių ryšių tinklo ir jo teikiamų standartizuotų paslaugų, skirtų viešajam sektoriui, modelį; sukurti centralizuotą viešojo sektoriaus elektroninių ryšių infrastruktūros koordinavimo mechanizmą, apimantį informacijos apie viešojo sektoriaus elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą gavimą laiku, darbų koordinavimą ir valstybės elektroninių ryšių tinklų būklės vertinimą. Krašto apsaugos ministerijai auditoriai rekomendavo valstybės elektroninių ryšių tinklams nustatyti vienodus saugos reikalavimus.
Apie audito rezultatus aukščiausioji audito institucija informavo Vyriausybę, kuri yra įsipareigojusi optimizuoti valstybės ir valstybės valdomų įmonių elektroninių ryšių tinklus.
