Šiuo metu intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, atsiranda specifinio pobūdžio laikinų darbų: prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas pagal naująjį Darbo kodeksą.
Terminuotos darbo sutartys. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nebeliko trumpalaikių darbo sutarčių rūšies. Todėl šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).
Darbas šventės dieną. Įprastai švenčių dienomis darbas neorganizuojamas. Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).
Viršvalandžiai – taip pat tik darbuotojui sutikus. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje).
Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Apmokėjimas už ypatingas darbo sąlygas. Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką) ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
Taikoma administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 99 straipsnis „Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas“ įspėja: nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Analogiškos baudos taikomos ir pagal ANK 100 straipsnį „Darbo laiko apskaitos pažeidimas“. Tai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.
Norintys prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai turi pasirūpinti atitinkamais dokumentais. Asmenys, kurie užsiima komercine ar ūkine veikla neturėdami tai veiklai reikalingo verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, pagal ANK gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 850 iki 1500 eurų.
