Valstybinių miškų urėdija: vykdant sanitarinę miško apsaugą, nebebus kertami sveiki ir gamtiniu požiūriu vertingi medžiai
Nuo lapkričio 20 dienos VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sustabdė visus vykdomus ir planuotus vykdyti plynuosius sanitarinius miško kirtimus II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose bei III miškų grupės apsauginiuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose. Girininkijų miškininkai pakartotinai vertina šiuos miškų plotus, kai paliekami visi sveiki ir pavojaus nekeliantys medžiai. Kirtimų būdas perplanuojamas taip, kad vykdant sanitarinę miško apsaugą, nebūtų kertami sveiki ir gamtiniu požiūriu vertingi medžiai.
VMU išplatintame pranešime žiniasklaidai pabrėžia, kad nuo šiol, vykdant plynuosius sanitarinius kirtimus, sanitarinė miško apsauga vyksta gamtai artimesnio miškininkavimo būdu.
„Visi VMU miškininkai, atlikdami sanitarinius miško kirtimus gamtos stichijų, kenkėjų, gaisrų pažeistuose II miškų grupės ir saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose, palieka visus nepažeistus ir pavojaus miško lankytojams nekeliančius medžius, nepriklausomai nuo tvarkomo miško ploto. Investuojame į smulkiąją miško tvarkymo techniką, perorganizuojame įprastus miško tvarkymo ir atkūrimo procesus. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad kertamų miškų plotai nedidėja, nes nevykdoma dalis iš anksčiau planuotų kirtimų. Daugiausiai dėmesio skiriama sanitariniams kirtimams vykdyti gerinant sanitarinę miško būklę“, – komentuoja VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Vykdydama sanitarinę miško apsaugą nuo abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų pažeidimų, VMU taiko kompleksines priemones. Tokioms prevencijos ir apsaugos priemonėms kaip insekticidai, medienos purškimo darbai, taip pat inkilų iškėlimas, remontas, skruzdėlynų tvėrimas, feromoninių gaudyklių įsigijimas ir apsaugos priemonių atlikimas per metus VMU skiria apie 400 tūkst. Eur.
VMU pranešime žiniasklaidai pabrėžia, kad šiuo metu dalyje Lietuvos miškų vis dar yra paskelbta stichinė nelaimė ir vykdomos kompleksinės privalomos stichinių nelaimių padarinių likvidavimo priemonės.
„Taikant šias priemones, užtikriname, kad miškams, kuriuose yra pažeistų plotų, būtų padaryta kaip įmanoma mažesnė kenkėjų žala ir išsaugotume kelis kartus daugiau žaliųjų miškų plotų. Svarbu paminėti, kad pirmiausia atsakingai įvertiname medynų sanitarinę būklę ir, kai tai yra įmanoma, atrankiniais sanitariniais kirtimais iškertame pažeistus medžius. Plynieji sanitariniai kirtimai taikomi tais atvejais, kai kenkėjai miškus pažeidžia ištisai ir atrankinių sanitarinių kirtimų galimybės taikyti nėra. Sudėtinga sanitarinė miškų būklė stebima daugelyje Europos šalių – Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Austrijoje – šiose šalyse su žievėgraužiu tipografu kovojama tokiais pačiais būdais kaip Lietuvoje“, – praneša VMU.
