Vargina vien mintys apie tvarkymąsi? Padės paprasti patarimai

Gyvenimo aprašymuose dažnas mėgsta pasigirti esąs tvarkingas ar organizuotas, visgi daug dažniau namų ruoša, nešvarūs indai ir aplink kojas besipinančios skirtingos kojinės kelia lengvą paniką, nes vėl teks tvarkytis. Pažvelkite į savo namus „svečio akimis“ ir nuoširdžiai atsakykite sau, kas juose nervina, ką nuolat atidėliojame, ko turime per daug ir kodėl?

Psichologė, knygų tėvams autorė, lektorė Asta Blandė ir „Grite“ švaros ekspertė Giedrė Bagdonienė pasakoja, kas lemia tvarkymosi įgūdžių stoką ir kaip tvarkymąsi paversti veikla, nekeliančia nemalonių emocijų. 

Šaknys – vaikystėje

Palaikyti tvarką savo aplinkoje yra tam tikras įprotis. Jam susiformuoti reikia nuoseklių „treniruočių“ ir, pageidautina, nuo mažens. Psichologė Asta Blandė pabrėžia, kad mažieji greitai ir gana gerai įsisavina naujus dalykus, o sunku daryti tai, ko nesi pratęs, ar augdamas šeimoje nesi matęs.

„Turim atskirti pomėgį ar nemėgimą tvarkytis ir nesitvarkymą. Galime nemėgti, bet palaikyti minimalią tvarką savo aplinkoje turime kiekvienas. Tačiau jei net pažinę tvarkingą aplinką šeimoje, suaugę pasirenkame betvarkę – tai jau šį tą reiškia. Neretai netvarka namuose simbolizuoja netvarką mūsų asmenybėje: gal esame kryžkelėje, krizėje, ir netvarka tampa tam tikru veidrodžiu. Jei į tvarkymąsi žiūrime kaip į siaubingą prievolę, matyt, vaikystėje ar paauglystėje mus mokė neišmintingai, bardami, priekaištaudami, spausdami į kampą. O gal mama ar tėtis, būdami pedantais, tvarkymosi procesą pavertė pragaru“, – pasakoja psichologė.

Jei savo vaikus įtraukiame į buitinius reikalus, pareigas, žaisdami parodome paslaptis, kaip vienus ar kitus dalykus daryti paprastai, su nuotaika – vaikai tai gana lengvai perims.

„Pasidžiaukime jų nuveiktais darbais, atsisakykite smulkmeniškumo, jei kažkas padaryta netobulai, ramiai parodykime užbaigimo svarbą. Geranoriškumas yra visa ko pagrindas“, – tęsia A. Blandė.

Kita vertus, priduria psichologė, paauglystė kai kuriems žmonėms yra įtemptas laikas. Paauglio pasaulis maištingas, kupinas ieškojimų, kitaip tariant, netvarkingas, tad kambario aplinka tai dažnai atspindi: „Tuo laikotarpiu siūlau tėvams visgi labiau investuoti į santykius, o ne į konfliktus su paaugliu dėl netvarkos kambaryje. Tik susitarkite, jog būtų paisoma higienos normų ir netvarka neišeitų už jo kambario ribų. Paauglystės bangos anksčiau ar vėliau nurims“.

Išsiaiškinkite, kas apsunkina tvarkymąsi

Efektyvaus namų tvarkymosi konsultantė, „Grite“ švaros ekspertė ir knygos „Tvarkos maniakės išpažintis“ autorė Giedrė Bagdonienė įsitikinusi: jei tvarkytis sunku, reikėtų išsiaiškinti – kodėl, kas apsunkina namų priežiūrą ir ką būtų galima pakeisti ar išmokti, norint, kad situacija pasikeistų.

„Man tvarkytis padeda mano mėgstama, įkvepianti ir garsi muzika, patogūs ir mieli rūbai, kuriais apsivilkusi tvarkausi, bei aiškus žinojimas, kokio namų jausmo ir būsenos juose siekiu. Rekomenduoju daugiau dėmesio skirti namų temai, t. y., pagalvoti apie tai, kokiuose namuose jums gera ir kokiuose norisi būti, kaip juose jaučiatės ir kaip norite juose būti. Jei į savo namus žiūrime kaip į prieglobstį, šventovę, leidžiančią mums juose būti taip, kaip norime, toks požiūris padės atsirasti natūraliam poreikiui jais rūpintis“, – sako ji.

Kokie žmonės nemėgsta tvarkytis

Situacijų ir įpročių, kurie apsunkina tvarkymąsi, gali būti įvairiausių. G. Bagdonienės teigimu, normalu, kad moterį, kuri jaučiasi fiziškai ir emociškai pervargusi, nerandanti kokybiško laiko sau ir nuolatos skubanti, namų reikalai, laukiantys po sunkios darbo dienos, varo į neviltį.

„Rūpinimuisi namais reikia energijos ir pozityvumo, tad pavargusiam, liūdnam žmogui tai gerokai sunkiau. Tvarkytis sudėtinga ir perfekcionistams – tobulumo visuomet siekiantiems žmonėms, kurie nepradeda tvarkyti namų, jei neturi tam daug laiko, nuotaikos, idealių sąlygų ir t. t. Moterys dažnai pačios apsisunkina namų darbus, neleisdamos kitiems šeimos nariams padėti, manydamos, kad viską atlieka geriausiai. Tačiau kritika ir bambėjimas tik trukdo namų jaukumui, lengvai kasdienybei“, – pastebi efektyvaus namų tvarkymosi konsultantė.

Tvarkytis sunkiau ir tiems, kurie mano, kad tai neprasmingas užsiėmimas, atimantis daug brangaus laiko. Dėl tokio požiūrio namai retai kada būna tvarkingi, nes žmonės neskiria laiko ir energijos tam, kas neatrodo svarbu. Tam antrina ir psichologė – pripažinus problemą, ją įmanoma išspręsti.

„Yra geras posakis: gyvenimas susideda iš 10 proc. aplinkybių ir 90 proc. mūsų požiūrio į jas. Nežinau, ar reikia nemalonius dalykus paversti maloniais, bet brandžiam žmogui suvokti, kad minimali tvarka aplinkoje reikalinga, turbūt įmanoma. Juk nemažai dalykų, kurių nenorime, padaryti turime ir galime nekeldami dramos. Mąstykime pozityviai ir padėkime sau. Tada bus lengviau“, – žada A. Blandė.

Tvarkymasis gali būti žaidimas

Tvarkymąsi galima paversti žaidimu. G. Bagdonienės teigimu, bet kuris mūsų gyvenime atliekamas veiksmas gali virsti žaidimu, o kalbant apie tvarkymąsi, tai padaryti paprasta. Be to, tvarkomės savo namuose – saugiausioje, intymiausioje aplinkoje, tad čia galime leisti sau išdykauti, būti savimi, atsipalaiduoti ir užsiimti kad ir keisčiausiais, bet mus pačius džiuginančiais dalykais.

„Koks bus mūsų tvarkymasis, priklauso nuo vidinės nuostatos. Ir jei pagalvoję apie mūsų namuose laukiančius darbus pajaučiame apatiją, pasipriešinimą, nepasitenkinimą, beviltiškumą, vadinasi, verta keisti savo požiūrį į namus, pamatyti juos „svečio akimis“ ir nuoširdžiai atsakyti sau į klausimus, kas juose nervina, ką nuolat atidėliojame, ko turime per daug, ko nespėjame ir kodėl?“, – pataria specialistė.

Mažam vaikui visada galime pasisiūlyti padėti patys, galime patį tvarkymosi procesą paversti patraukliu žaidimu, pavyzdžiui, lenktyniaujant, kuris greičiau sutvarkys daiktus ar tam tikrą erdvę. Vyresniam vaikui labai padeda motyvuojanti jo pareigų ir darbų lenta, kurioje surašomos jo pareigos ir renkami taškai už darbų namuose vykdymą, o pasiekti rezultatai įvertinami pramoga ar materialiu paskatinimu.

„Kartais tėvai reikalauja atlikti darbus, kurių vaikas labai nemėgsta, todėl verta išsiaiškinti, kodėl jis nenori tvarkytis, gal jam neaišku, kaip tai daryti, o gal vaikas nori prisidėti atlikdamas visai kitus darbus, nes jie labiau atitinka jo galimybes ar būdą. Todėl svarbiausia net ir apie buitį kalbėtis nuoširdžiai, švelniai, pasitariant“, – teigia G. Bagdonienė.

Specialistė pataria pasidaryti sujauktų namų nuotrauką, nustatyti tam tikrą laiko limitą tvarkymuisi ir po jo nuotrauką pakartoti, pasidžiaugiant rezultatu: „Jei tvarkotės visa šeima kartu, paskatinkite visus, pasakydami, kad pabaigę save palepinsite ledais, šokoladu, ar smagiu filmu su užkandžiais“.

Paprasti patarimai

• Tvarkomės tam, kad kuo greičiau pamatytume rezultatą, todėl ir nesimėgaujame procesu Visgi, jei patį tvarkymo procesą padarytume smagiu, ar bent jau patikėtume, kad jis gali būti bent iš dalies džiaugsmingas, nekeiksnotume šios neišvengiamos pareigos.
• Pasiruoškite ausinuką ir tvarkydamasis klausykitės vertingos audio knygos ar paskaitos, kuriai šiaip neturite laiko.
• Žiūrėkite į tvarkymosi procesą kaip į mankštą, ypač, jei svajojate, bet vis negalite skirti laiko sporto klubui.
• Pasigaminkite didelį puodelį kavos, arbatos (arba vandens su citrina), kuris kartkartėmis atgaivins tvarkymosi metu.
• Moterims: susiraskite patį ryškiausią turimą lūpdažį ir paryškinkite juo savo lūpas. Užtenka mažo žingsnelio, kad pamačiusi save veidrodyje nusišypsotum ir turėtum progą pasidžiaugti savimi.
• Meskite į šoną chalatą (geriausia – tiesiog pakabinkite jį į spintą), nes jis neįkvepia aktyviam ir džiaugsmingam tvarkymuisi. Užsivilkite patogius drabužius, su kuriais jaustumėtės gražiai.