Vien šalmo neužtenka: 6 aprangos klaidos, kurios motociklininkui gali brangiai kainuoti

Motociklas suteikia tai, ko sunku tikėtis iš automobilio – daugiau laisvės, tiesioginį ryšį su keliu ir visiškai kitokį kelionės pojūtį. Visgi, yra ir kita pusė. Tarp motociklininko ir asfalto nėra automobilio kėbulo, saugos diržų ar oro pagalvių. Kritimo atveju viena svarbiausių apsaugos linijų tampa tai, ką žmogus dėvi.

Būtent todėl moto apranga saugioms kelionėms neturėtų būti pasirenkama vien pagal dizainą ar kainą. Šalmas, striukė, kelnės, pirštinės ir batai atlieka skirtingas funkcijas, o kelios iš pirmo žvilgsnio nekaltos pasirinkimo klaidos gali gerokai sumažinti jų naudą.

1. „Važiuosiu tik iki miesto“ – pavojingiausia aprangos pasirinkimo logika

Kelionė trumpa, greitis nedidelis, oras puikus – kam vilktis visą ekipiruotę? Tokia pagunda pažįstama ne vienam motociklininkui. Tačiau eismo įvykio rizika neprasideda tik išvažiavus į greitkelį. Europos Komisijos duomenimis, motociklų ir mopedų vairuotojai sudaro apie 16 proc. visų ES keliuose žūstančių žmonių, nors šių transporto priemonių dalis bendrame eisme gerokai mažesnė. Apsaugos poreikį prasmingiau sieti ne su kelionės kilometrų skaičiumi, o su pačiu faktu, kad sėdama ant motociklo.

2. Šalmas geras ne tada, kai brangus, o kai tinkamai priglunda

Šalmas yra viena svarbiausių motociklininko apsaugos priemonių. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kokybiškas šalmas gali reikšmingai sumažinti mirties ir galvos smegenų sužalojimo riziką. Tačiau net aukščiausios klasės modelis nebus optimalus, jei pasirinktas netinkamas dydis.

Naujas šalmas turi priglusti gana tvirtai, tačiau nesukelti skausmingo spaudimo. Pajudinus šalmą į šonus, oda turėtų judėti kartu su juo. Jeigu galvą galima lengvai sukioti šalmo viduje, tikėtina, kad jis per didelis. Perkant verta ieškoti ir UNECE 22.06 žymėjimo – tai šiuo metu Europoje taikomas naujesnis motociklininkų šalmų saugos standartas.

3. Paprasta odinė striukė dar nėra motociklininko striukė

Išoriškai jos gali atrodyti panašiai, tačiau paskirtis – visiškai skirtinga. Motociklininkams skirta apranga projektuojama atsižvelgiant į atsparumą trinčiai, plyšimui ir smūgiams. Europoje apsauginė motociklininkų apranga vertinama pagal EN 17092 standartų seriją, pagal kurią drabužiai skirstomi į apsaugos klases. Renkantis striukę verta žiūrėti ne vien į medžiagą. Svarbios alkūnių ir pečių apsaugos, galimybė naudoti nugaros apsaugą, tinkamas dydis ir tai, ar važiuojant apsaugos lieka ten, kur turi būti. Graži laisva striukė gali būti patogi vaikštant, bet kritimo metu pasislinkusi alkūnės apsauga bus gerokai mažiau naudinga.

4. Džinsai nėra apsauginės motociklininko kelnės

Kasdieniai džinsai atrodo tvirti, tačiau jie nėra sukurti slydimui asfaltu. Jeigu nesinori klasikinių motociklininko kelnių, galima rinktis specialius moto džinsus. Išoriškai kai kurie jų beveik nesiskiria nuo įprastų, tačiau jų konstrukcija ir medžiagos pritaikytos važiavimui motociklu, o kelių ir klubų zonose gali būti įrengtos apsaugos. Čia taip pat verta ieškoti sertifikavimo informacijos, o ne pasikliauti vien gamintojo žodžiais „moto“ ar „racing“.

ALPINESTARS ANDES V4 DRYSTAR BLACK/GRAY TEKSTILINĖS MOTO KELNĖS

5. Sportbačiai patogūs, kol kojai neprireikia apsaugos

Pėdos ir čiurnos motociklininkui yra itin pažeidžiamos. Kritimo metu koja gali būti prispausta motociklo, kliudyti kelio dangą ar patirti stiprų sukimo judesį. Moto batai nėra tiesiog masyvesnė kasdienės avalynės versija. Jiems Europoje taikomas EN 13634 standartas, apimantis motociklininkams skirtos apsauginės avalynės bandymus ir reikalavimus. Renkantis svarbu įvertinti čiurnos apsaugą, bato aukštį, pado konstrukciją ir užsegimą. Batas turi laikytis ant kojos – avarijos metu mažai naudos iš avalynės, kuri nuslysta pirmosiomis kritimo akimirkomis.

6. Apranga, su kuria neįmanoma važiuoti, irgi nėra geras pasirinkimas

Saugumas nereiškia, kad reikia nusipirkti sunkiausią įmanomą ekipiruotę. Lietuvos vasarą važiuoti su prastai ventiliuojama apranga gali būti labai nemalonu, o pavasarį ar rudenį pernelyg plona apranga greitai atšaldo. Svarbu įvertinti, kada ir kaip dažniausiai važiuojama. Mieste gali būti aktuali gera ventiliacija ir patogumas nulipus nuo motociklo, ilgesnėms kelionėms – apsauga nuo lietaus, vėjo ir temperatūros svyravimų. Verta pagalvoti ir apie matomumą. Ryškesni elementai ar šviesą atspindinčios detalės nėra tokios efektingos kaip juoda motociklininko apranga, tačiau kelyje svarbiau būti pastebėtam nei atrodyti gerai stovėjimo aikštelėje.

Aprangą verta rinktis kaip sistemą

Dažna klaida – didžiąją biudžeto dalį skirti šalmui ir striukei, o pirštines, kelnes ar batus palikti „kada nors vėliau“. Geriau iš anksto numatyti biudžetą visam pagrindiniam komplektui. Ir dar viena taisyklė: etiketė svarbi, bet tinkamas dydis – ne mažiau svarbus. Prieš perkant šalmą, striukę ar batus internetu verta tiksliai išsimatuoti ir patikrinti konkretaus gamintojo dydžių lentelę, nes vienodas raidinis dydis skirtingų prekės ženklų gaminiuose nebūtinai reiškia tuos pačius matmenis.

Gera motociklininko apranga nėra skirta tam, kad žmogus galėtų rizikuoti daugiau. Ji skirta akimirkai, kurios kiekvienas motociklininkas tikisi niekada nepatirti. Todėl renkantis ekipiruotę klausimas turėtų būti ne „ar man tikrai viso to reikia?“, o „ar ši apranga atliks savo darbą tada, kai jos iš tiesų prireiks?“