Vilniaus arkikatedros požemiuose rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros laidojimo insignijos

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros laidojimo insignijomis.

„Trys karaliai šiais metais mums atnešė dovanų – tris karūnas. Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš 90 metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį. 2024 metų gruodžio 16 dieną požemiuose atverta slaptavietė, kurioje 1939 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paslėptos karališkosios regalijos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

„Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė. Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės“, – akcentavo jis.

Pasak arkivyskupo, šios karūnos buvo nukaldintos jau po valdovų mirties ir buvo sukurtos kaip įkapių dalis.

G. Grušas akcentuoja, kad slaptavietėje rastos ne tik karūnos, bet ir kitos insignijos.

„Slaptavietėje taip pat rastos šešios sidabrinės plaketės, puošusios švento Kazimiero koplyčią ir nemažai žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainiaus karsto plokštelė“, – dėstė jis.

Tuo metu Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus Vydas Dolinskas akcentavo, kad rastų reliktų vertė yra ne finansinė, o istorinė.

„Kai kurie dalykai, kurie yra atrasti, galbūt buvo nešiojami ir gyviems esant. Pavyzdžiui, žiedai (…) todėl irgi turi tam tikrą simbolinę ir istorinę reikšmę“, – kalbėjo jis.

Slaptavietė aptikta po kelių bandymų

Pasakodamas apie slaptavietės paieškas Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius pabrėžė, kad ji buvo atrasta tik po kelių bandymų.

„Gruodžio 16 d. katedros požemiuose atliktas 1939 m. slaptavietės galimų žvalgymas endoskopine kamera. Tyrimo metu remtasi tarpukario ir dabartiniais požemio brėžiniais, įrašytu liudininko pasakojimu. Po kelių bandymų slaptavietė buvo aptikta, nuspręsta tą pačią dieną slaptavietėje esančias vertybes išimti, aprašyti, kataloguoti ir perkelti į saugią vietą. Ateityje jos bus ištirtos, restauruotos ir pristatytos visuomenei“, –  kalbėjo M. Juozapavičius.

Tuo metu atsakydamas apie anksčiau Sauliaus Poderio inicijuotas reliktų paieškas, jis pabrėžė, kad pastarasis užsiėmė neteisėta veikla.

„Tai, ką veikė ar vykdė, galimai, gerbiamas Poderis – jis neturėjo nei valstybės sutikimo, nei savininko sutikimo, kas pagal Civilinį kodeksą yra laikoma neteisėta veikla“, – tikino M. Juozapavičius.

Visuomenė insignijas galėtų išvysti dar šiais metais

Kalbėdama apie tolesnius planus eksponuojant insignijas, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė tikino, kad visuomenė šiuos reliktus galėtų išvysti dar šiais metais.

„Vertybės pateks pas restauratorius (…) Pabaigus restauravimą, bijau žadėti, bet tikiuosi, kad dar šių metų pabaigoje mes turėtume išvysti visas insignijas ir tai, kas dar buvo toje radimvietėje. Šių metų pabaigoje tai pamatysime, tikriausiai, Bažnytinio paveldo muziejuje“, – kalbėjo R. Pauliukevičiūtė.

„Mano manymu, tai yra neatsiejama karalių palaikų dalis, tai yra įkapinės insignijos ir geriausia vieta būtų karalių mauzoliejus. Ten laikyti šiuos vertingus daiktus nėra labai lengva, tam reikėtų paruošti sąlygas“, – pridūrė ji.

Pasak R. Pauliukevičiūtės, manoma, kad šios karūnos pagamintos iš sidabro ir yra paauksuotos.

Vytauto Didžiojo palaikai dar nerasti

M. Juozapavičiaus teigimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę kelis kartus bandyta rasti reliktus. Visgi, pasak jo, didžiausias dėmesys buvo skiriamas Vytauto Didžiojo palaikų paieškoms.

„Lietuvai atgavus nepriklausomybę kelis kartus bandyta inicijuoti paieškas (…) Didžiausias dėmesys visada buvo skiriamas Vytauto Didžiojo laidojimo paieškos, tačiau šios paieškos iki šiol nėra sėkmingos“, – kalbėjo jis.

Pastarajam pritarė ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška.

„Deja, šioje slaptavietėje Vytauto palaikų neradome. Tikėjomės, kad gali būti tokia galimybė, jau ne kartą tų palaikų ieškota“, – tikino G. Striška.

„Tegul Katedra pasilieka sau paslaptis, laikykime, kad visa katedra yra Vytauto kapo“, – pridūrė jis.

M. Juozapavičiaus teigimu, valdovų palaidojimo kripta arkikatedros požemiuose rasta 1931 metų rudenį. Anot jo, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir kylant arkikatedros uždarymo grėsmei, Vilniaus katedros kapitula pasirūpino išsaugoti svarbiausias vertybes. Lobyną užmūrijo nišoje, esančioje vienoje iš šventovės laiptinių. Ji rasta 1985 metais. Paslėptos buvo ir valdovų insignijos, ir kitos bažnyčiai svarbios relikvijos.