22 vasario, 2023

Vilniaus knygų mugėje skelbiami geriausi: premijos, apdovanojimai, metų knygų rinkimai ir galimybė kurti filmus

Vilniaus knygų mugė – didžiausias metų literatūros įvykis, kai skaičiuojami rezultatai, skelbiamos geriausios knygos, apdovanojami jų autoriai. Literatūros apdovanojimai – ilgametė mugės tradicija. Šiais metais bus įteiktos Jurgos Ivanauskaitės ir Vilniaus klubo premijos, apdovanoti Knygos meno konkurso laureatai, pristatytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktukas ir knyga laureatė, paskelbtos Metų knygos rinkimų bei IBBY Lietuvos skyriaus vaikų ir paauglių literatūros nominacijos, pristatytos kinematografiškiausias 2021 metų knygos.

Jurgos Ivanauskaitės premija už kūrybą be sienų 

„Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“- toks yra svarbiausias nuo 2008 metų teikiamos Jurgos Ivanauskaitės premijos šūkis. Šiemet premijos konkursui, kurį mecenuoja leidykla „Tyto Alba“, buvo pateiktos 8 knygos. Jau paskelbta, kad premija šias metais atiteko Australijoje gyvenančiai rašytojai Akvilinai Cicėnaitei už knygą „Anglų kalbos žodynas“, kurią išleido leidykla „Alma littera“. Diplomas, drambliukas iš J. Ivanauskaitės kolekcijos ir 1000 eurų premija rašytojai bus įteikta mugės šeštadienį, vasario 25 dieną, 12 val. Rašytojų kampe. 

Vienas komisijos narių, J. Ivanauskaitės premijos laureatas, rašytojas Rimantas Kmita įsitikinęs, kad J. Ivanauskaitė yra ryškios, drąsios, kūrybingos, nepriklausomos ir visuomenėje matomos kūrėjos pavyzdys. „Jurgos knygos leidžiamos iš naujo, perkamos, skaitomos, šią rašytoją ir ypatingą asmenybę atranda vis naujos kartos. Tai asmenybė, kuri jaunus žmones įkvepia savo laikysena ir maištinga dvasia. Jurga niekada neužsidarė vienuose rėmuose, ji rašė, tapė, gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą, jos kūryboje, jos gyvenime nebuvo ribų, ji jautė apie ką reikia kalbėti ir skaitytojai jos mintis išgirsdavo”, – apie legendinę rašytoją kalba R. Kmita. 

Jis neabejoja, kad kūryba yra dialogas su žmonėmis. Būtent tokį dialogą mezga ir šių metų J. Ivanauskaitės premijos laureatė A. Cicėnaitė. „Akvilinos proza yra literatūra, kuriai svarbi kalba. Romane ji – ne tik priemonė pasakoti istoriją, išpuoselėta rašytojos kalba panardina į pasakojimą. Bet kurį puslapį atsivertęs, panyri į knygos personažės išgyvenimus, pasirinkimus, jos buvimą tarp lietuvių ir anglų kalbų, jos tarpinę būseną tarp Vilniaus ir Sidnėjaus, tarp skirtingų kultūrų. Ne tiek daug turime grožinės literatūros knygų, kuriose būtų rašoma apie kitas šalis, kaip ir J. Ivanauskaitė, Akvilina neužsidaro lietuviškume“, – sako R. Kmita. 

Vilniaus klubo premija žada intrigą 

Vilniaus klubo premijai buvo pateikta trylika praėjusiais metais išleistų knygų. Premijos steigėjai – Lietuvos leidėjų asociacija ir Vilniaus klubas – siekia, kad būtų rašoma daugiau knygų apie Vilnių, kurios skatintų pažinti Lietuvos sostinę, populiarintų miesto istoriją, tradicijas, savitumą, skatintų vilniečių ir miesto svečių pagarbą ir susidomėjimą juo. 

Vilniaus klubo tarybos pirmininkė prof. Alina Pūrienė teigia tikinti, kad premija ne tik paskatins literatų bendruomenę rašyti apie Vilnių ir jo gyventojus, bet ir diskusijoms bei refleksijoms apie literatūrą Vilniaus tema ir miesto kultūrą plačiąja prasme, vertimus į užsienio kalbas, kurių taip trūksta. „Svarbus ir dar vienas aspektas  – Vilniaus klubo premija įvertintos knygos puikiai atspindi ir leidėjų indėlį bei visapusį įdirbį. Kasmet, atrenkant knygas premijai, didelis dėmesys skiriamas ne tik turiniui, bet ir leidybos kokybei“, – sako A. Pūrienė ir priduria, kad šiais metais premijai pristatytos knygos buvo gerokai brandesnės ir pasižymėjo ypač skirtinga tematika. 

Leidinių autoriai – nuo naujų iki garbių ir pripažintų mokslininkų, skirtingos leidinių apimtys ir žanrai. „Visa tai sukėlė labai įdomias ir gilias diskusijas, kurios lėmė sprendimą kartu su pagrindine premija skirti ir dar vieną – skatinamąją premiją už itin netikėtą žvilgsnį į šiandieninį Vilnių“, – apdovanojimų intrigą žada Vilniaus klubo tarybos pirmininkė A. Pūrienė. 

Vilniaus premijos laureatai bus apdovanoti mugės šeštadienį, vasario 25 dieną, 13 val. Rašytojų kampe.

Knygos meno konkurso laureatės ir ukrainietiškų knygų paroda  

Kultūros ministerijos Knygos meno konkurse, kuris vyko jau 31-ąjį kartą, šiais metais varžėsi šimtas trylika 2022 metais išleistų ledinių. Knygų vaikams grupėje buvo pateikti 27 leidiniai. Premijomis ir diplomais įvertinta 21 knyga: bus įteikta Pagrindinė metų premija ir po piniginę premiją bei du diplomus – kiekvienoje iš šešių teminių kategorijų; Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija taip pat skirs po apdovanojimą.. Knygos meno konkurso apdovanojimai vyks mugės sekmadienį, vasario 26 dieną, 12 val. LRT salėje 5.1. 

Apdovanotųjų sąraše atsidūrė grožinės literatūros ir eseistikos, mokslinės, dalykinės knygos, knygos vaikams, vadovėliai, meninės ir dokumentinės fotografijos, bibliofiliniai ir eksperimentiniai, meno leidiniai. 

Savus apdovanojimus Knygos meno konkurse įteiks Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija. 

Konkurso kuratorė, Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės patarėja Rūta Lazauskaitė teigia, kad apie puikią knygos visumą, vertą savojo apdovanojimo, kalbama tada, kai už skirtingus jos sukūrimo procesus atsakingi žmonės tampa vieninga komanda. „Knygų autoriai skaitytojams dovanoja skaitymo malonumą, o šis konkursas išsiskiria tuo, jog jame visas dėmesys sutelkiamas į žmones, kurie knygai suteikia formą, estetišką išvaizdą ir skaitymo patogumą, tikslingą ir malonią, temą ir turintį atitinkančią poligrafinę visumą. Per šiuos apdovanojimus į sceną nekviečiame autorių ir vertėjų (nors jie, be abejo, pagrindinė knygos atsiradimo priežastis), o pagerbiame tuos, kurių darbas yra atspindėti turinį, prisitaikyti, likti nematomais, – knygų dailininkus, maketuotojus, iliustratorius. Kadangi estetiškos knygos atsiradimo procese leidyklų ir spaustuvių indėlis lygiavertis, diplomus gauna ir jie. Apskritai, be Knygos apdovanojimų „K.A.2.0.2.3“, kurie šiemet vyko pirmą kartą – tai vienintelis konkursas, kuriame pagerbiami knygų dailininkai ir kuriuo skatinamas visuomenės dėmesingumas tiražinės knygos dizainui ir poligrafinei kokybei“. 

Šiemet Vilniaus knygų mugėje lauks ir kita naujiena – jau tradicija tapusias Lietuvos, taip pat Čekijos Knygos meno konkurso knygų-laureačių ekspozicijas papildys ukrainietiškų knygų paroda, o apdovanojimų renginyje bus paskelbti ir konkurso „Best Baltic Book“ rezultatai, – . Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga konkursas persikelia į Vilnių. Kartu su estų, latvių ir lietuvių „Best Baltic Book“ laureatais bus apdovanota ir geriausio dizaino knyga iš Ukrainos.  

Dvylika kūrybiškiausių knygų – jubiliejiniai metai 

Nuo 2003 metų renkamas Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas yra bene seniausiai Vilniaus knygų mugėje skelbiami apdovanojimai. Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką renka Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkai, tyrinėjantys lietuvių literatūrą.

„Šiais metais švenčiame Kūrybiškiausiųjų knygų dvyliktuko jubiliejų. Lygiai prieš dvidešimtį metų buvo išrinktas pirmasis dvyliktukas. Tai – vieninteliai Lietuvoje apdovanojimai, kuriuose lietuvių autorių parašytas grožines knygas skaito profesionalai – šiuolaikinės lietuvių literatūros tyrėjai“, – sako viena iš komisijos narių, literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė.

LLTI premijai svarbu ne tik laureatas, bet ir pats dvyliktukas: nuo pat 2003 metų, kai buvo išrinktas pirmasis dvyliktukas, vyrauja tradicija dėmesį kreipti į visą knygų sąrašą taip skatinant diskusijas apie lietuvių literatūrą ir jos dabartį. Tokia diskusija buvo surengta ir apie 2022 metais pasirodžiusias lietuvių autorių knygas. Pažymėta, kad popandeminis nuovargis, karo sukrėtimai padarė įtaką ir literatūrai – stinga stiprios prozos, daugėja iš fragmentų suveriamų pasakojimų, tekstų stilių ir kokybę veikia socialiniai tinklai, rašymo inercija, įsipareigojimai leidykloms ar kūrybinėms rezidencijoms. Poezijoje gausu išpažintinės lyrikos, egocentriškumo, kartojasi temos, panašėja ir skirtingų poetų rašymo stilius. Iš konteksto išsiskyrė autentiška egodokumentika, nemažai dėmesio skiriama distopijos žanrui. Kita vertus, prozoje naujai ir aktualiai, nenuvalkiotai permąstoma partizaninio karo patirtis, o poezijoje – gyvas kūrybiškas kalbos jausmas, aktualizuojama šeimos istorija, jaučiama lietuvių ir pasaulio kultūros tradicija.

LLTI instituto mokslininkų diskusiją apie šiuolaikinę literatūrą užbaigė kūrybiškiausių knygų dvyliktuko sąrašas. LLTI premijos laureatą /-ę iš dvyliktuko sąrašo slaptu balsavimu išrenka 11-os LLTI literatūrologų komisija. Šiemet Kūrybiškiausia 2022-ųjų metų knyga bus paskelbta Vilniaus knygų mugės sekmadienį, vasario 26 d., 11 val., „15 min forume“. Laureatas arba laureatė bus apdovanoti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute minint Kovo 11-ąją.

Skelbiamas „Metų knygos rinkimai“ nominantų sąrašas

Akcija „Metų knygos rinkimai“, kurią organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, nominuotas knygas paskelbs jau aštuonioliktąjį kartą. Antrą kartą tai įvyks Vilniaus knygų mugėje. Mugės ketvirtadienį, vasario 23 dieną, 12 val. LRT salėje 5.1 bus paskelbtos komisijos atrinktos šiuolaikinių autorių knygos. Renginį ves LRT žurnalistės Gerūta Griniūtė ir Jolanta Kryževičienė. 

Vaikų ir paauglių kategorijos komisijos pirmininkas doc. dr. Kęstutis Urba pažymi, kad nominantų penketuką išrinkusiai komisijai teko perskaityti 150 knygų. 20 iš jų buvo skirta pažintinei literatūrai, visos kitos – įvairių žanrų, įvairaus adresato grožinės knygos. Kaip visada gana mažai knygų paaugliams – nėra nė dešimties. Kaip sakė K. Urba, labiausiai komisiją pradžiugino tai, kad į vaikų ir paauglių literatūrą ateina nauji kūrėjai. 

Suaugusiųjų knygas vertinusios komisijos pirmininkas poetas, eseistas Gytis Norvilas teigė, kad 2022-ieji literatūrine prasme buvo vidutiniški: „Iš poezijos, publicistikos ir dokumentikos rinktis būta iš ko. Su proza, deja, Lietuvoje yra prastai – ir tai jokia naujiena, pasakoti nemokame. Tam tikroje svarstymų stadijoje netgi pagavome save, jog jau vertiname raštingai parašytą sakinį…“  Komisijos pirmininkas akcentuoja, kad į šią situaciją vertėtų atkreipti ir skaitytojų, ir leidyklų, ir pačių autorių dėmesį. 

Paskelbus nominantus, prasidės balsavimas už mėgstamiausias skaitytojų knygas, truksiantis iki balandžio 23 dienos. Akcijos laimėtojai bus skelbiami gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Geriausios knygos vaikams ir paaugliams 

Mugės ketvirtadienį, vasario 23 dieną, 14 val., salėje 5.1 bus bus pristatytas trumpasis IBBY Lietuvos skyriaus vaikų ir paauglių literatūros nominacijų sąrašas. Šis sąrašas visada sulaukia profesionalų dėmesio ir tampa rekomendacijų sąrašu bibliotekoms, mokykloms ir tėvams. 

31-ąjį kartą vyksiantys apdovanojimai yra bene ilgiausiai nepriklausomoje Lietuvoje egzistuojantys vaikų literatūros apdovanojimai, apimantys visą vaikų literatūros lauką – originaliąją literatūrą, vertimus, iliustracijas, sklaidą, – premijų skaičius per ilgus gyvavimo metus išaugo iki 8. Geriausias metų knygas ir iniciatyvas juose renka tik profesionalai: literatūros tyrėjai ir dėstytojai, mokytojai, bibliotekininkai ir kt.

„Šiais metais renginyje ypatingai norime pabrėžti profesionalios vaikų literatūros sklaidos ir refleksijos reikalingumą. Manome, kad save gerbianti tauta turi investuoti į vaikų literatūros specialistus, kurių Lietuvoje galime suskaičiuoti ant rankų pirštų, o profesionali vaikų literatūros sklaida ir refleksija yra būtini kaip kokybiškos literatūros profilaktika, kaip atsvaras itin išplitusiam mėgėjiškumui bei nuostatoms, kad vaikų literatūrą kurti ir ją išmanyti gali kiekvienas. Todėl pristatysime ir atsinaujinusį žurnalą „Rubinaitis“ – vienintelį profesionalų žurnalą apie vaikų literatūrą Lietuvoje, ir vienintelę Lietuvoje vaikų literatūros informacijos svetainę www.ibbylietuva.lt“, – pasakojo IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė. 

Knygos vertos tapti filmais

Ketvirtus metus organizuojamas projektas „Knyga + Kinas“ pristato profesionalų komisijos atrinktas, 2021 metais išleistas lietuvių autorių knygas, kurios ateityje gali tapti kino filmų scenarijais. Šios knygos bus pristatytos vasario 24 dieną, 14 val., 1.1 Kino salėje. Renginį ves aktorius Jokūbas Bareikis. 

Projekto „Knyga + Kinas“ komisija – scenaristė, režisierė, tekstų autorė Gailė Garnelytė, knygų autorė, lektorė Vitalija Maksvytė ir teatro režisierius bei aktorius Albertas Vidžiūnas atrinko projektui pateiktas 2022 metų kinematografiškiausias knygas. Sąraše jų – 10. 

Vertindama knygas, komisija atsižvelgė į tai, ar kūrinys žadina vaizduotę, ar kuria kito pasaulio, realybės įspūdį. Komisija atkreipė dėmesį ir į galimybę siužetą nesunkiai adaptuoti kinui bei stiprių veikėjų svarbą, taip pat atsižvelgta į finansines knygos ekranizavimo galimybes, originalumą, temų aktualumą. Anot komisijos narių, 2022 metų lietuvių autorių kūriniai galėtų tapti įkvėpimu kurti dramas, mistinius filmus ar net komedijas.

„Nebūtinai visos knygos, kurias išrinkome, taps filmais, lygiai taip pat svarbu burti kino industrijos kūrėjus ir literatūros bendruomenę, supažindinti kino žmonės su literatais“, – sako viena iš komisijos narių, kino režisierė ir scenaristė Gailė Garnelytė. 

23-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė „700 eilučių laisvei vyks“ 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.


20 gegužės, 2024

Pirmadienio vakarą Vilniuje Ukrainos vėliavomis, plakatais ir saulėgrąžų žiedais nešini miestiečiai surengė žygį už kalinius iš Azovstalio. Šia akcija siekta […]

Valdas Benkunskas. ELTA / Dainius Labutis
20 gegužės, 2024

Vilniuje, po Konstitucijos prospektu, atrastas slaptas tunelis. Apie tai pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Senuose žemėlapiuose […]

20 gegužės, 2024

Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. Istoriko, buvusio kultūros […]

19 gegužės, 2024

Atšilus orams ir prasidėjus motociklų sezonui, dalis visuomenės neigiamai reaguoja į šių transporto priemonių keliamą garsą. Kaip Eltai pranešė Vilniaus […]

19 gegužės, 2024

Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu […]

18 gegužės, 2024

Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyko tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui […]

17 gegužės, 2024

Kitą savaitę planuojama pradėti gaisro suniokoto daugiabučio Viršuliškėse atstatymo darbus, sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė. Viliamasi, jog metų pabaigoje gyventojai […]

17 gegužės, 2024

Gyventojai toliau dosniai dalija pinigus sukčiams – ketvirtadienį policija gavo dar kelis pranešimus apie dėl sukčių prarastas nemažas pinigų sumas. […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
16 gegužės, 2024

Vilniuje prie buvusio Lukiškių kalėjimo vartų (Lukiškių skg. 6) buvo atidengta atminimo lenta, skirta  Lietuvos generolui Pranui Liatukui (1876-1945). Atminimo […]

16 gegužės, 2024

Prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) piketuoti susirinkę ugniagesiai gelbėtojai tikina, kad jų profesijos atstovams skiriamas nepakankamas finansavimas. Todėl, pasak ugniagesių […]

16 gegužės, 2024

Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo […]

15 gegužės, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Nurodoma, kad […]

15 gegužės, 2024

Vilniaus miesto taryba pritarė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos vardo keitimui. Nuo šiol ji vadinsis Vyčio vardu. Buvo pateiktas ir alternatyvus […]

14 gegužės, 2024

„Modernusis Vilnius yra toks, koks yra dėl to, ką prieš kelias dešimtis metų nuveikė disidentai, Helsinkio grupė, Sąjūdžio nariai ir […]

14 gegužės, 2024

Vilniaus regiono startuoliams ir įmonėms skiriamas 15 mln. eurų finansavimas – jos kurs dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų […]

13 gegužės, 2024

Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka visada buvo svarbus intelektinio ir kultūrinio gyvenimo centras, bet neseniai joje imtasi naujų iniciatyvų, siekiant, kad […]

13 gegužės, 2024

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine iš […]

11 gegužės, 2024

Šeštadienį vykusioje krūmų sodinimo talkoje, kurią organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, dalyvavo daugiau nei 300 miestiečių. Palei Žirmūnų gatvę mažiau nei […]

11 gegužės, 2024

Penktadienio vakarą Vilniuje surengtas protestas prieš Sakartvele svarstomą „užsienio agentų“ įstatymą. Daugiau kaip pusšimtis Sakartvelo vėliavomis ir plakatais nešinų miestiečių […]

10 gegužės, 2024

Tebelaukiant Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos, netrukus turėtų prasidėti pastato fasado valymo darbai. Kaip rašo portalas „Made in Vilnius“, šių darbų […]