Vilniaus meras pristatė visą kompleksą priemonių – kaip savivaldybėje kovojama su transporto kamščiais

Šiandien Vilniaus miesto vadovai apžiūrėjo, kiek pasistūmėjo prieš du mėnesius pradėti vienos iš svarbiausių – vakarinės greitojo eismo gatvės tiesimo darbai. Užbaigus trečiąjį aplinkkelio etapą,  mažiausiai 110 tūkst. miegamuosiuose rajonuose įsikūrusių vilniečių kelionės į darbą ir mokslus bus žymiai greitesnės.

Per pirmuosius keletą statybos mėnesių, tiesiant 5,4  km ilgio greito eismo kelią, čia atlikti paruošiamieji ir žemės kasimo darbai: iškasta apie 600 000 m3 grunto, atlikta betoninių vamzdžių renovacija, montuojami lietaus nuotekų vamzdžiai, vyksta dujotiekio rekonstravimo, gatvių apšvietimo darbai, darbuojasi daugiau kaip 300  specialistų, 210 įvairių mechanizmų.

„Šiandien esame aiškiai identifikavę pagrindines vietas, kuriose vilniečiai dažniausiai įstringa spūstyse, važiuodami į darbą ir atgal –  trys iš šešių vietų yra susijusios su šio aplinkkelio statyba. Kita vertus, mūsų miestas augantis, auga ir susisiekimo poreikis, todėl šis aplinkkelio etapas itin svarbus daugumai gyvenančių Šiaurės vakariniuose rajonuose: Viršuliškėse, Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, kurių čia įsikūrę apie 110 tūkst. Užbaigus trečiąjį Vakarinio aplinkkelio etapą, jame  iki 35 proc. sumažės  transporto srautai ir pagerės eismo saugumas Laisvės pr. Justiniškių ir Ukmergės gatvėse, kuriose nebeliks tranzitinio eismo, bus atlaisvinta važiuojamoji gatvių dalis, skirta viešajam transportui”, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Užbaigus Vakarinio miesto aplinkkelio III etapą ir pagrindinius įvadus į miesto magistralinių gatvių tinklą (Šiaurinę ir Mykolo Lietuvio g-ves), integruotu tarptautiniu transporto koridoriumi šiaurinėje miesto dalyje per parą nuolat važiuos apie 65 tūkst. žmonių: apie 45 tūkst. miestiečių ir apie 20 tūkst. tranzitu keliaujančių į užmiestį.

Kol vyksta aplinkkelio statybos, nuo šio rudens savivaldybė ėmėsi ir papildomų saugaus eismo priemonių – paženklino  14 sankryžų geltonomis linijomis ir informaciniais ženklais, įspėjančiais vairuotojus neblokuoti sankryžų. Taip vairuotojai skatinami tapti tolerantiškesniais ir atidesniais vieni kitiems – matydami kliūtį už sankryžos,  į ją nebevažiuoti ir neužkirsti kelio kita kryptimi važiuojantiems vairuotojams.

Be to, šį rudenį daugelyje probleminių sostinės sankryžų šviesoforai buvo sureguliuoti taip, kad pagrindinėse gatvėse ilgiau degtų žalia šviesa.

Magistralinėse Vilniaus gatvėse susidarius spūstims, savivaldybė pirmąsias rugsėjo mėnesio savaites apribojo gatvių remonto darbus, kad mieste spūsčių sumažėtų ir tai kiek įmanoma mažiau trukdytų vilniečiams, keliaujantiems į ugdymo įstaigas, darbus.

Viena iš suplanuotų kompleksinių priemonių mažinti spūstis Vilniuje  – gatvių platinimas ir sankryžų rekonstravimas. Kitais metais suplanuota platinti ir rekonstruoti dešimtį didesnių objektų: išplatinti Kalvarijų g. nuo Lukšio iki Apkasų gatvių, rekonstruoti Savanorių pr. Ir Sausupio g. sankryžą, išplatinti Dariaus ir Girėno g. nuo Žirnių iki Eišiškių pl. ir kt. Šiemet rekonstruota apie 10 km gatvių atkarpų, kuriose buvo pakeista danga ir eismo sąlygos pagerėjo.  Kitais metais planuojama rekonstruoti dar apie 12 km miesto gatvių.

Dar geresnių rezultatų tikimasi, pasibaigus Vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybos darbams, kai bus atvertos šiuo metu itin apkrautos Vilniaus miesto gatvės – Laisvės prospektas, Ukmergės ir kitos gatvės.