Vilniuje surengtas finalinis Kultūros asamblėjos mitingas „Kokios valstybės mes norime?“
Penktadienį sostinėje surengtas finalinis Kultūros asamblėjos mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ baigėsi muzikiniu traktorių pasirodymu. Su sunkiąja technika į Vilnių atvykę žemės ūkio atstovai atliko bendrą kūrinį su Lietuvos džiazo bei moderniosios muzikos kolektyvais.
Mitingo organizatoriai kvietė visuomenę pasipriešinti demokratijos pamatų ardymui bei reikalauti valdančiųjų atsakomybės už savo veiksmus. Be to, renginiu buvo užbaigta mėnesį trukusi akcija „Mes esame kultūra“.
Iš skirtingų šalies regionų į Nepriklausomybės aikštę atvyko apie penkis tūkstančius mitinguotojų. Jie mosavo Lietuvos, Ukrainos vėliavomis, segėjo Kultūros asamblėjos simbolio ženklelius, buvo nešini plakatais: „Man rūpi Lietuva“, „Ego kuria diktatūrą“, „Mes giname respubliką“.
Katedros aikštėje rinktis pradėję kultūros, sporto, švietimo, mokslo, verslo, ūkio ir kitų sektorių atstovai Gedimino prospektu kartu žygiavo link Nepriklausomybės aikštės, stabtelėdami prie Vyriausybės. Atvykus prie Seimo, protestuotojai sugiedojo valstybės himną, vėliau sakė kalbas ant scenos, atliko muzikinius pasirodymus, skandavo šūksnius „gėda“.
Kaip Eltai teigė Policijos atstovai, mitingas praėjo sklandžiai, incidentų ar nesklandumų fiksuota nebuvo.
Kaupinis: „Nemuno aušra“ torpeduoja valstybės demokratinį kūną
Vienas protesto iniciatorių, režisierius Karolis Kaupinis teigė, kad tokios partijos kaip „Nemuno aušra“ torpeduoja valstybės demokratiją.
„Kultūros ministerija buvo vienas iš simptomų gana didesnės problemos ir mes vis dar nežinome, ar tas simptomas ten bus išspręstas, nes negalime tikėti nė vienu žodžiu“, – Eltai teigė K. Kaupinis.
„Situacija ir priežastis dėl ko mes šiandien čia renkamės yra žymiai gilesnė. „Nemuno aušra“ ir „nemuno aušros“, daugiskaita, yra judėjimai, kurie reikalingi torpeduoti valstybės demokratinį kūną. Tai lems mūsų ateities saugumą, mūsų laisvę, mūsų, kaip valstybės, kaip visuomenės. Atėjo laikas, kai politinis elitas jaučiasi, kad yra bejėgis spręsti fundamentalias problemas, mes, piliečiai, turime imti viską į savo rankas“, – akcentavo jis.
Protestuotojai: jei nepalaikysime kultūros žmonių, nueisime į pragmatizmą
Savo ruožtu mitinge dalyvaujantis vilnietis ūkininkas Ignas teigė, kad nekovojant už kultūrą būtų nueita į pragmatizmą.
„Neturėsime bendros savo šalies kultūros, nepalaikysime savo kultūros žmonių, tai mes į visišką pragmatizmą nueisime“, – Eltai sakė jis.
„Ir dabar matome pasaulio politiką, vadinamą interesų politiką. Mums tai netinka. Mums reikia išlaikyti ir vertybinius klausimus politinėje darbotvarkėje“, – pridūrė Ignas.
Tuo metu kaunietė Giedrė pasakojo, jog į protestą atėjo norėdama išreikšti, kad jai svarbu, kokioje šalyje augs jos vaikai ir anūkai.
„Manau, kad tai yra daugiau nei apie kultūrą. Labai džiaugiuosi, kad atsirado žmonių, kurie įgarsino tai, kas yra svarbu kiekvienam iš mūsų, gyvenant 35 metus (nepriklausomybėje – ELTA), ir staiga viskas griūna. Dėl to aš čia kaip pilietė, ne kaip kultūros atstovė“, – sakė Giedrė.
Socialdemokratams po koalicinės sutarties pasirašymo priklausiusi Kultūros ministerija, vykdant mainus, buvo perleista „Nemuno aušrai“. Tiesa, į ministerijos vadovo postą paskirtas viešos kritikos sulaukęs „aušriečių“ atstovas Ignotas Adomavičius ministru išbuvo tik kiek ilgiau nei savaitę.
Ministerijų mainai bei paskirtas „aušrietis“ sukėlė pasipiktinimą kultūros bendruomenėje – organizuotas protestas prie Prezidentūros, įspėjamasis streikas, platinta peticija.
Tiesa, vėliau, socialdemokratų taryba apsisprendė susigrąžinti Kultūros ministeriją savo atsakomybėn, tačiau naujo ministro paieškos užtruko daugiau nei mėnesį.
Į šias pareigas nuspręsta deleguoti socialdemokratę V. Aleknavičienę.
Pastaroji ne kartą tikino, kad jos komandoje nebus „aušriečių“ ar su jais susijusių asmenų, tačiau protestus tęsiantys kultūrininkai sako šimtu procentu nėra tuo įsitikinę ir reikalauja valdžios prisiimti atsakomybę už susiklosčiusią padėtį Kultūros ministerijoje.
