18 gegužės, 2023
ELTA

Vyriausybės sprendimas dalį bešeimininkių miškų perduoti Miškų urėdijai sukėlė pasipiktinimo audrą: siaubingai liūdnos žinios

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą Valstybinių miškų urėdijai pavesti 19 825 ha laisvos valstybinės žemės fonde esančio miško ploto, kad ji po ilgos pertraukos vėl pradėtų vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, praneša Aplinkos ministerija. Toks sprendimas sulaukė gamtininkų kritikos. Anot jų, negalima tiesiog leisti iškirsti tai, kas per 30 metų buvo išsaugota.

Sprendimu piktinasi ne tik gamtosaugininkai, bet ir visuomenė. Po apie pokytį pranešančiu Aplinkos ministerijos įrašu socialiniame tinkle – lavinos priešiškų komentarų.

„Gamtai ir miškams siaubingai liūdnos žinios… Nors ir bandote pateikti kaip teigiamą naujieną…“, „Vargšai miškai, pradžioje buvo apleisti, o dabar bus „patvarkyti“, svarbiausia, tikėtina, kad biokuro padaugės“,„Aplinkos ministerija, su jumis viskas gerai?“, „Pievas visas išsiarėm. Dabar miškus dovanojam ne gamtos ir aplinkos apsaugos, o miškų kirtimo „specialistams“, „Tai yra labai liūdna žinia… Ūrėdija yra pelno siekianti organizacija“, – tokiais ir panašiais komentarais dalijamasi feisbuke.

Gamtininkas: negalima tiesiog leisti iškirsti, kas per 30 metų buvo išsaugota 

Savo ruožtu gamtininkas, „Labanoro vilku“ vadinamas Andrejus Gaidamavičius sako, kad sprendimas šiuos miškus ne privatizuoti, o suteikti valstybinės reikšmės statusą ir patikėjimo teise juos perduoti Valstybinių miškų urėdijai iš esmės yra geras. Vis dėlto, anot jo, reikia atsiminti, kad urėdija yra pirmiausia pelno siekianti įmonė, todėl būtina sudėti gamtosaugos saugiklius.

„30 metų nevykdyta ūkinė veikla yra praktiškai rezervatinis režimas, dėl kurio šiuose miškuose galėjo susiformuoti daug ES svarbos miško buveinių, atsirasti kitų gamtinių vertybių – saugomų augalų rūšių, plėšriųjų paukščių lizdų ir kt. Prieš pradedant miško naudojimą, visa tai reikia inventorizuoti“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė jis.

Anot specialisto, vadinamasis „miško tvarkymas“ yra ne kas kita kaip medžių įvairovės skurdinimas, teikiant prioritetą pramonei reikalingiems medžiams ir šalinant vadinamuosius „menkaverčius medžius“ – baltalksnius, blindes, drebules. 

A. Gaidamavičius pabrėžia ir tai, kad gamtiniu požiūriu nėra menkaverčių medžių, o, pavyzdžiui, seni drebulynai savo biologinės įvairovės verte prilygsta ąžuolynams. 

„Kad natūralus miškas gyvuotų kaip ekosistema, nereikalingas joks miškininkų įsikišimas. Atvirkščiai, kuo ilgiau nevykdoma ūkinė veikla, tuo miškas kaip ekosistema yra turtingesnis. Kirvis miškui nereikalingas, jis reikalingas tik žmogui, kad jis turėtų iš to miško naudos medienos pavidalu.

„Aš tai teigiu ne tik kaip gamtininkas, bet ir kaip miškininkas, baigęs miškininkystės studijas ir supratęs, kad miškininkystė yra ne miško, o medienos mokslas. Labai dažnai gaunu privačių miško savininkų nusiskundimų, kad juos miškininkai įkalbinėja parduoti savo mišką, nes neva netvarkant jam nutiks kažkas blogo. Tai labai negražus manipuliavimas“, – teigia jis. 

Anot gamtininko, jei žmogui svarbesnė miško gamtinė vertė – kad tas miškas taptų buveinė begalei retų rūšių, tai su juo nieko daryti nereikia.

„Bet jei žmogui svarbesnė medienos vertė, kad miške augtų tik pramoninės medžių rūšys, monokultūros, tai jo valia mišką „sutvarkyti“. Valstybiniuose miškuose turi būti suderinti šie du skirtingi požiūriai. Negalima tiesiog leisti iškirsti, kas per tuos 30 metų buvo išsaugota“, – apibendrina specialistas.

Savo ruožtu aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvo žalio“ koordinatorė Austė Juozapaitytė atkreipia dėmesį, kad nėra padarytas nė vieno iš šių miškų išsamus ekosisteminių paslaugų vertinimas, kas, anot jos, turėtų būti pirmiausia atlikta. 

„Jeigu šie miškai ir yra perduodami Valstybinių miškų urėdijai valdyti, tai pirmas dalykas – ten neturėtų būti vykdomi jokie darbai, o pirmiausia atliekamas ekosisteminių paslaugų vertinimas ir tuomet svarstoma, kokioms grupėms tuos miškus priskirti pagal jų teikiamą naudą ir ekosistemų vertę, – teigia ji ir priduria, – ekosisteminiai vertinimai tikrai nebus atliekami. Iš karto tuose miškuose, kurie daug metų buvo saugūs, bus vystoma ūkinė veikla.“

Aplinkos ministerija: apleistas miškas bus naudojamas ir šildymui

Kaip jau ELTA rašė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad šiuo sprendimu valstybinių miškų plotas didėja 2 proc. 

„20 tūkst. ha arba 200 kvadratinių kilometrų valstybinio miško, kuris buvo bešeimininkis, atitenka urėdijai“, – teigia jis. 

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta jau 30 metų, o laisvos valstybinės žemės fonde vis dar esantys nemaži miškų plotai iš esmės netvarkomi, jų būklė nežinoma, miškininkystės veikla nevykdoma. Dėl to jie degraduoja, mažėja jų socialinė ir ekonominė vertė, teigiama ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pasak Aplinkos ministerijos, dešimtmečiais netvarkytais bešeimininkiais miškais, kurie sudaro 200 kvadratinių kilometrų, nuo šiol rūpinsis Valstybinių miškų urėdija. Jie kaip ir kiti urėdijos valdomi miškai bus prižiūrimi pagal aukštus miškininkystės ir gamtosaugos standartus, kuriuos patvirtina urėdijos turimas tarptautinis FSC miškų priežiūros sertifikatas.

Perduotuose miškuose bus daroma inventorizacija, suplanuotos reikiamo medyno priežiūros, ugdymo ir naudojimo veiklos. Kadangi juose yra nemažai senų baltaksnynų, jie palaipsniui bus naudojami ir atkuriami kitomis, vertingesnėmis medžių rūšimis, nurodoma pranešime.

„Jau kitą šildymo sezoną galėsime nemažai apleisto miško panaudoti šildymui“, – Vyriausybės posėdyje pabrėžė aplinkos ministras.

Šiuose miškuose itin daug medienos biokuro potencialo, kuris labai reikalingas ir galėtų būti panaudojamas centralizuotam šilumos tiekimui, skelbiama ministerijos pranešime.


28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Skaitmeninės Europos programą (Digital Europe Programme) Lietuvoje koordinuojanti Inovacijų agentūra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje veiklas vykdančias ar planuojančias […]

28 kovo, 2024

„Telia“ pirmoji Baltijos šalyse teiks „Oracle Database as a Service“ paslaugas. Šie garsiausių pasaulio įmonių naudojami sprendimai mūsų šalies klientams […]

28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

28 kovo, 2024

Artėjant moksleivių pavasario atostogoms dalis šeimų kartu su atžalomis planuoja keliones į užsienį. Psichologė atkreipia dėmesį, kad išvykos į svečias […]

27 kovo, 2024

Vilniuje užsidegė automobilių sąvartynas, Eltai patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (PAGD). Informuojama, kad gaisras kilo Panerių g. 56 esančiame […]

27 kovo, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ savo darbuotojams pradėjo rengti nemokamus pirmosios pagalbos suteikimo kursus.  Per šiuos metus įmonė sudarys galimybę beveik 2000 savo darbuotojų […]

27 kovo, 2024

Avarijos – vienas iš nemaloniausių nutikimų gyvenime. Tai dažniausiai nenumatytas nelaimingas atsitikimas. Neabejotinai niekas niekuomet intenciškai nesiekia sukelti avarijos ir […]

27 kovo, 2024

Lietuvoje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, kurie karinių veiksmų atveju, vykstant apšaudymams iš oro raketomis, dronais, […]

27 kovo, 2024

Energetikos ministerija šių metų antrąjį ketvirtį planuoja skelbti dar vieną 40 mln. eurų paramos kvietimą. Planuojama, kad į paramą galės […]

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
27 kovo, 2024

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

27 kovo, 2024

Šiuo metu darbo rinka kaip niekada įkaitusi. Bendrovėms vis sunkiau pritraukti žmones dėl kurių intensyviai konkuruojama tarpusavyje. Šioje kovoje į […]

27 kovo, 2024

Specialistai teigia, jog mokymai įmonėms turi didelę įtaką organizacijos augimui ir sėkmei. Norint būti konkurencingiems, svarbu ne tik investuoti į […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

26 kovo, 2024

Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar […]

26 kovo, 2024

2022 m. vienos amerikiečių konsultacijų ir tyrimų bendrovės atlikta apklausa parodė, kad tik vienas iš trijų darbuotojų žino, kaip vystyti […]

26 kovo, 2024

Po truputį šylant orams vis daugiau laiko leidžiame gamtoje ir parkuose, neretai ir su savo keturkojais augintiniais. Draudikai skaičiuoja, kad […]