Vytautas Laurinaitis: švietimas turi būti lankstesnis
Jau kuris laikas Lietuvoje nerimsta diskusijos dėl pailgėjusių mokslo metų. Pedagogai teigia, kad karšta vasaros pradžia ir pratęsti mokslo metai tik įnešė sumaišties. Nemažai pedagogų teigia, kad tai buvo labai nenaudingas laikas. Pedagogų nuomonę palaiko ir savivaldybės atstovai.
Atšaukti negalima palikti
Et, tas nelemtas kablelis. Ir vėl neaišku, kurion vieton jį padėti… „Lietuvos savivaldybių asociacija raštu kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl mokslo metų prailginimo atšaukimo. Manau, kad valstybė nėra dar pasirengusios vaikus ugdyti švietimo įstaigose iki birželio pabaigos. Tam nei patalpos, nei ugdymo programos nepritaikytos. Tad mokslo metai iki birželio pabaigos – beprasmis sėdėjimas ir laiko gaišimas“, – liepos mėnesį kalbėjo šios kadencijos Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.
Jo manymu, lėšas, kurios atsirado prailginus mokslo metus, vertėtų skirti vaikų vasaros poilsiui, nes vasarą vaikų užimtumas yra labai prastas. „Vaikų užimtumą reikia gerinti. Būtina sudaryti sąlygas, kad daugiau vaikų galėtų pailsėti vasaros stovyklose. Joms 50 proc. reikalingų lėšų galėtų skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o 50 proc. – savivaldybės“, – svarsto Šilutės rajono savivaldybės meras.
Prieš kelias dienas įvykusiame susitikime su mokyklų bendruomenių atstovais švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pareiškė, kad mokslo metų ministerija neketina trumpinti, nes, pasak jo, yra numatyta įvairių pokyčių, kurių tikslas – paskatinti savivaldybes, mokyklas kūrybiškai ieškoti geriausių sprendimų.
Viešojoje erdvėje ministras skelbia, kad keisis mokyklų finansavimas, reglamentavimas, kad mokykloms bus suteikiama pagalba įgyvendinant ugdymo programą. Tuo pačiu ministras pažymi, kad jis yra pasirengęs dažnesniems susitikimams su savivaldybių atstovais ir mokyklų bendruomenėmis.
Tad kas nulems: savivaldybių, kurių du trečdaliai pasisako už mokslo metų pailginimo atšaukimą, ar ministerijos pozicija, – dar neaišku.
Lietuvos moksleivių sąjungos manymu, ugdymo laikas birželio mėnesį nebuvo kokybiškai išnaudotas. Jų manymu, reikalingas lankstesnis požiūris į švietimą ir mokyklų veiklą.
Programų ir egzaminų neatitikimas
O lankstesnio požiūrio, kaip pabrėžia Vytautas Laurinaitis, reikia sprendžiant ir kitus švietimo klausimus. „Opi problema – ugdymo programos. Jose reikalingas konkretumas. Visi deklaruoja, kad jauną žmogų rengia gyvenimui, kad jis mokėtų susirasti jam reikalingą informaciją, mokėtų ja pasinaudoti ir orientuotųsi kiekvienoje gyvenimo srityje, bet ateina valstybiniai egzaminai ir reikia konkrečių sausų žinių. Tose mokyklose, kuriose buvo skiriamas didesnis dėmesys konkrečių dalykų žinioms, rezultatai yra vieni, tose, kur mokiniai rengiami platesne prasme, visiškai kitokie, – padėtį apibūdina LSA Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. – Turėtų būti suvienodintos ugdymo programos ir valstybinių egzaminų užduotys, ir jos neturėtų keistis kiekvienais metais.“
Nebelieka mokyklų vadovų
Dar viena Vytauto Laurinaičio minima problema – ugdymo įstaigų vadovų atranka. „Lietuvoje yra liūdna padėtis su mokyklų vadovais. Per Prezidento inauguraciją kalbėjau su Mažeikių rajono meru. Tame rajone vienuolikoje mokyklų nėra vadovų. Žmonės važiuoja laikyti kompetencijos egzamino, iš trijų tik vienas jį išlaiko. Ne vieną kartą kabėjau su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša. Dėl šio klausimo surengėme Seime susitikimą. Daug kartų siūlėme keisti požiūrį į šį egzaminą. Tegu kompetencija būna vertinama, bet ji neturėtų būti kertinė sąlyga konkursui į mokyklos vadovo pareigas. Kol žmogus neišlaiko kompetencijos egzamino, jis konkurse negali dalyvauti. Kompetencijos egzaminas turėtų būti tik kaip informacinė priemonė. Kadangi kompetenciją vertinama balais, vadovo atrankos komisija į juos atsižvelgtų. Didesnis balas būtų privalumas. O dabar, kol žmogus nors trejetui neišlaiko kompetencijos egzamino, jis negali dalyvautu konkurse“, – mintimis dalijasi Vytautas Laurinaitis.
Komiteto pirmininkas pabrėžia, kad keistinas ir dirbančių vadovų vertinimas. Pasak jo, procesas tapo politizuotu. „Pagal dabartinę tvarką, jei savivaldybės meras dvejus metus švietimo įstaigos vadovą įvertina tik patenkinamai, pastarasis turi važiuoti laikyti kompetencijos egzamino. Ką tai reiškia? Žmogus nuvažiuos į Vilnių ir vėl neišlaikys. Jei meras vadovą įvertino gerai arba labai gerai, pasibaigus penkerių metų kadencijai, jis gali dirbti dar vieną kadenciją. O meras merui nelygus. Kai kurių merų vertinimas gali būti ir labai subjektyvus. Švietimo vadovas nepalaikys partijos, kuriai atstovauja meras, ir ką: vertinimas patenkinamas? Mano manymu, prielaidų tokioms manipuliacijoms neturėtų būti. Žinoma, jei švietimo vadovas turi nuobaudų, tada kitas dalykas, tada taryba turėtų svarstyti klausimą dėl jo tolimesnio darbo“, – apie dar vieną LSA Švietimo ir kultūros komiteto būsimą veiklos barą kalba pirmininkas.
Jo teigimu, keistinas ir vadovo skyrimas. „Niekaip nesuprantu, kodėl mokyklos vadovo atrankos komisijoje turi dalyvauti mokinys. Suprantu, jei tas mokinys iš tos mokyklos, bet pagal nuostatas komisijoje atstovaujantis mokinys gali būti net iš kito rajono. Mano manymu, komisijoje turi būti specialistai, kurie supranta vadybą, ugdymo procesus. Tai ir savivaldybės Švietimo skyriaus vadovas, ministerijos, galbūt bendruomenės atstovas. LSA Švietimo ir kultūros komitete kelsiu tą klausimą ir, manau, nutarsime inicijuoti tvarkos pakeitimą“, – pabrėžia Vytautas Laurinaitis. Jo manymu, mokyklos vadovui turėtų būti suteikta teisė pasirinkti pavaduotojus. Dabar jie į darbą priimami konkurso keliu.
Trys autobusai trims vaikams vežti
Dar vienas svarbus klausimas – mokinių pavėžėjimas. Komiteto pirmininko manymu, ministerija turėtų numatyti strategiją. „Į vieną kaimą atvažiuoja dviejų–trijų mokyklų autobusiukai. Į vieną autobusiuką įlipa du vaikai, į kitą trys, į trečią vienas. Manau, turėtų būti ministerijos nuostata: jei seniūnijoje yra mokykla, prašom ją lankyti, o jei ji netinka, tegul patys tėvai veža vaiką į kitą mokyklą. Lėšas reikia taupyti, – teigia meras. – Ir mokinių maitinimas. Manau, kad dėl maitinimo gali būti rekomendacijos, bet dabar, kai visuomenės sveikatos biuras reikalauja, jog mokiniai būtų maitinami pagal nustatytą receptūrą, naudą turi traškučių, kebabų, koka-kolos pardavėjai. Niekas nebenori dalyvauti mokinių maitinimo konkursuose. Šilutės rajono savivaldybės mokyklų maitinimas yra atiduotas privačiam sektoriui. Nemokamas maitinimas mažėja, kadangi kyla tėvų pajamos, už pinigus neperka, nes neskanu ir eina pirkti į parduotuves. Abejoju, ar tokie griežti mokinių maitinimo reikalavimai yra geras sprendimas. Manau, čia reikalingas didesnis lankstumas.“
Mokyklų tinklas – kiekvienų rinkimų arkliukas. Dauguma politikų per rinkimus porina, kad mokykla turi būti arčiau vaiko namų. „Žinoma, kai kalbama apie darželinukus, pradinukus, švietimo įstaiga turi būti arčiau vaiko namų, bet taupant lėšas reikia ryžtingiau, kad ir suskaudama širdimi, optimizuoti švietimo įstaigų tinką. Jei mokykloje mokosi 40 vaikų, kiek kainuoja vieno mokinio ugdymas?“ – svarsto meras.
