16 spalio, 2021

Zapyškyje suplevėsavo pašventinta Sūduvos vėliava

Zapyškis Sūduvos heraldikos pašventinimas

Zanavykus ir kapsus jungianti Sūduva – pirmasis Lietuvos etnografinis regionas, įteisinęs savo heraldinius ženklus. Penktadienį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino šio krašto herbą ir vėliavą.

Renginį vedęs aktorius Egidijus Stancikas pasakojo, kad visus simbolius: taurą, kuris gausiai gyveno Sūduvos giriose, ąžuolo vainiką, simbolizuojantį Jono Basanavičiaus ąžuolyną ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžius „Vienybė težydi“, pasiūlė Sūduvos krašto bendruomenės.

Šių metų birželio 21 d. LR Prezidentas Gitanas Nausėda dekretu patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) didįjį ir mažąjį herbus bei herbo etalono grafinius piešinius.

Pašventinti krašto heraldinius ženklus nuspręsta vienoje seniausių Lietuvos mūrinių šventovių – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Į renginį atvyko Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka, kitų Sūduvos krašto savivaldybių atstovai. Jiems pašventintas vėliavas įteikė Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

Šventėje dalyvavusi Seimo pirmininkės pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad Sūduva atliko labai svarbų vaidmenį Lietuvos valstybingumo, lietuvybės ir bendrinės kalbos formavimosi istorijoje. „Per Žemaitiją ir Sūduvą į Lietuvą taip pat ateidavo techninė pažanga“, – pastebėjo politikė.

Zapyškis, kurio istorija, pasak archeologų, siekia maždaug 3 tūkstantmečius, irgi visada buvo Lietuvai svarbių įvykių sūkuryje.

„Mums garbė, kad Sūduvos heraldiniai ženklai šventinami Zapyškyje“, – kalbėjo iš šio miestelio kilęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Jis priminė, kad tautinio atgimimo laikais čia ypač aktyviai veikė Motiejus Eimaitis, Jurgis Žitinevičius, kiti knygnešiai.

Zapyškyje gimė ir vienas aktyviausių aušrininkų, poetas Andrius Vištelis-Višteliauskas. Pas kleboną Jurgį Kolytą dažnai lankydavosi Vincas Kudirka. Esama žinių, kad Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje jis ne tik grodavo vargonais, bet ir nuo žandarų slėpė savo rankraščius.

Sūduva garsėja derlingomis žemėmis, kuriose ūkininkai ne tik sėjo javus, bet ir pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti bulves bei virti cepelinus, ilgainiui tapusius tautiniu patiekalu.

„Svarbiausia, kad ši žemė padėjo ūkininkams išleisti į mokslus savo vaikus, o šie vėliau sudarė lietuvių tautos šviesuomenės branduolį, be kurio pastangų atkurti valstybę būtų neįmanoma. Sūduvos kraštas ir dabar labai svarbus, nes čia kaip niekur kitur puoselėjamos tautinės tradicijos ir saugoma istorinė atmintis“, – pabrėžė V. Makūnas. Šventėje koncertavo Garliavos meno mokyklos moksleiviai ir etnografinis ansamblis „Altonė“.

Siekdamas pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės susidarymui XIII–XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės susidarymui ir stiprėjimui, knygnešystei, tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui, LR Seimas 2022 m. paskelbė Sūduvos metais.

Nuotraukų galerija 

Edmundo Mališausko tekstas ir nuotraukos

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Elena Aleknaitė-Samulienė 2019 metais / asmeninio archyvo nuotr.
3 gruodžio, 2021

Pokalbiui Elena (aplinkinių vadinama Alyte) pakvietė į tvarkingą, šiltai pakūrentą savo pirkią Maksiūnų kaime (Ignalinos r.). Akį patraukė ant stalo […]

Ralfas Selindžeris šiemet rugsėjo 23 dienos renginyje Holokausto atminimo vietoje bendrauja su moksleiviais / Birutės Nenėnienės nuotr.
3 gruodžio, 2021

„Dievas sukūrė ne lietuvius, vokiečius ar žydus, o žmogų. Bet nenurodė vietos, kur žmogus be jokio ženklo ant krūtinės galėtų […]

Tautodailininkė ir Krakių bibliotekininkė Lilija Usevičienė / Broniaus Vertelkos nuotr.
3 gruodžio, 2021

48-uosius darbo bibliotekoje metus pradėjo krakietė Lilija Usevičienė. Ir nė karto nesuabejojo savo profesijos reikalingumu. Paprasta, nestokojanti veiklos, nemėgstanti girtis […]

2 gruodžio, 2021

Vakar apie 11 val. kilus gaisrui gyvenamajame name Zarasų rajone, Matuliškių kaime, jame apdegusį garbaus amžiaus gyventoją iki greitosios pagalbos […]

Žvilgsnis į Guronių Šv. Juozapo koplyčią ir Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, koplytėles / Sauliaus Červoko nuotr.
2 gruodžio, 2021

Antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronių kaime (Kaišiadorių r.) įrengtas sakralinis Rožinio slėpinių parkas, tapęs kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
2 gruodžio, 2021

lapkričio 30 d. sukako 45 metai kai Kaune žuvo  antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, tremtinys, inžinierius Klemensas Brunius (1906-1976). […]

Diveliensfoto nuotr.
2 gruodžio, 2021

Kazlų Rūdoje, prie Turizmo ir verslo informacijos centro esančią garažo sieną papuošė žymaus gatvės menininko Armino Raugevičiaus piešinys. Šis piešinys […]

Keturiasdešimt Totorių kaime gimusi ir visą gyvenimą gyvenanti Fatima Šantrukova (Ščuckaja) prie netoli mečetės 1997 metais pastatyto paminklinio akmens, minint 600-ąsias totorių apsigyvenimo Lietuvoje metines. Mokytoja gimtajame kaime ji dirbo 31 metus
29 lapkričio, 2021

Vos už 16 kilometrų nuo Vilniaus yra kaimas neįprastu pavadinimu – Keturiasdešimt Totorių. Teigiama, kad tai – viena pirmųjų Lietuvos […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 lapkričio, 2021

Lapkričio 18 d. Kaune, Sugiharos namuose vyko Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas.  Minėjimo metu buvo aptarti Levo Karsavino (1882-1952) gyvenimo, kūrybinės […]

20 lapkričio, 2021

2021-11-19 Vilniaus centre buvo  nukeltas sovietmečio politinio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklas. Galimybė nukelti paminklą atsirado tik šių metų  vasarą, […]

J. Petronio nuotr.
13 lapkričio, 2021

Lapkričio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje Auloje vyko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus biografinės knygos „Adamkus“, skirtos Prezidento, VDU Garbės daktaro […]

10 lapkričio, 2021

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su pasienio savivaldybių vadovais ir aptarė klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu. Iš jų […]

M. Kazakevičiaus nuotr.
10 lapkričio, 2021

Trečiadienį Kaune duris atvėrė pirmasis „Kentucky Fried Chicken“ (KFC) restoranas mieste. Jis traškiųjų sparnelių ir kitų legendinių vištienos patiekalų mėgėjų […]

8 lapkričio, 2021

Nuo pritraukto pirmojo investuotojo 2005 metais Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) savo veiklos istorijoje turėjo ne vieną reikšmingą pasiekimą – […]

7 lapkričio, 2021

2021 m. lapkričio 5 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyko knygų „Kauno geto policininko Šabselio Zilberkveito dienoraštis“,  „Slaptoji Kauno geto […]

Senieji Kvesų karjerai
4 lapkričio, 2021

Kauno rajono savivaldybės ir Batniavos bendruomenės pastangos sustabdyti žvyro kasėjų užmojus kasti žvyrą vaizdingame Nemuno slėnyje nenuėjo veltui. Lapkričio 3 […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
31 spalio, 2021

Spalio 28 d. Vilniuje, Antakalnio kapinėse Atsargos karininkų sąjunga  organizavo  Lietuvos kariuomenės karių-savanorių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1919-1921 m. kapų […]

Skulptoriaus Juozo Zikaro gimtinė
29 spalio, 2021

Paliukų kaime gimė ir augo žymus skulptorius Juozas Zikaras, labiausiai žinomas už „Laisvės“ skulptūros, kuri dabar stovi Kaune, sukūrimą. Ji […]

Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorės Vilijos Gilienės (kairėje) padėka poezijos ir muzikos šventę padovanojusiems svečiams aktorei Jūratei Vilūnaitei, fleitininkui Andriui Raziukynui, rašytojai Aldonai Ruseckaitei, skaitovui Pauliui Šironui / Birutės Nenėnienės nuotr.
29 spalio, 2021

Per Lietuvą nuo vasaros pradžios persirito poeto Vytauto Mačernio 100-ojo jubiliejaus metams skirtų renginių banga. Anot literatūrologės Viktorijos Daujotytės (straipsnis […]

27 spalio, 2021

Nors ir anksčiau Birštonas garsėjo, kaip ramus miestelis, kuriame yra mažai veiklos, dabartiniame variante yra visiškai kitaip. Šiuolaikinis Birštonas yra […]