8 kovo, 2020
Daiva Červokienė | XXI amžius

Žeimių tautodailininkas – rekordų rekordininkas

Jei iš tautodailininkų sumanytume išrinkti tokį, kuris užfiksavęs daugiausiai rekordų, juo neabejotinai taptų medžio drožėjas, sertifikuotas šiaudinių sodų ir žaislų, girliandų gamintojas, tautodailininkas Artūras Narkevičius, per kelerius metus Lietuvos rekordų knygoje įregistravęs net vienuolika savo pasiekimų.

Žiemos pabaigos šventėms

Greta Jonavos, Žeimiuose, gyvenantis tautodailininkas Artūras Narkevičius 2018 metais iš eglės medienos, paimtos iš seno griaunamo pastato, pagal tarpukario pavyzdį padarė ilgiausią – 1,485 m ilgio, 26,2 cm aukščio, 15,1 cm pločio – riešutų gliaudyklę. Ji pirmąkart viešai išbandyta Užgavėnių šventėje Žeimiuose. Autorius norėjo, kad rekordas būtų registruotas jo gyvenamojoje vietoje. Jis pasakojo, kad su savo dirbiniais dažnai dalyvauja įvairiose šventėse, mugėse. Dažnai tai būna daiktai, kuriuos įdomu pačiupinėti, panaudoti, žmonių dėmesį patraukti. Tad ir sumanęs padaryti įspūdingo dydžio riešutų gliaudyklę. Žinojo, kad ji turi būti iš lengvesnės medienos ir tilpti į lengvojo automobilio bagažinę, kad galėtų lengvai ją vežiotis. Tad darė kuo didesnę, bet neviršijančią automobilio bagažinės matmenų.

2018 m. vasario 13 d., artėjant Šv. Velykoms, tautodailininkas išdrožė mažiausią – 10 cm ilgio, 2,7 cm pločio, 3,1 cm aukščio – kiaušinių ridenimo lovelį iš beržo su drožinėtais saulės ornamentais ir įrašu „2018“. „Galima buvo padaryti ir daug mažesnį, bet koks tai būtų kiaušinių ridenimo lovelis, jeigu juo kiaušinių neparidensi. O šis kaip tik pritaikytas putpelių kiaušiniams. Natūralūs ir nudažyti jie labai gražūs. Ir dažnai Velykoms marginami, labai dekoratyviai atrodo, tik retai kada ridenami. Negi ridensi kartu su vištų kiaušiniais tuo pačiu loveliu? O šis – pats tas“, – sakė menininkas.

Maži ir dideli žaislai

Žeimietis yra ir mažiausio, ir ilgiausio Lietuvoje pagaminto medinio žaislo autorius. Ilgiausią medinį žaislą – 36,88 m ilgio medinį apžergiamą arkliuką iš eglės medienos pirmą kartą viešai pristatė Jonavoje, Joninių šventėje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. 2018 m. birželio 23 d. šį arkliuką vienu metu apžergė 101 šventės dalyvis.

„Dauguma mano kartos žmonių vaikystėje turėjo medinį žaislinį arkliuką – suptis ar šiaip pajodinėti. Jis lavina vaiko vaizduotę, mažesniems padeda mokytis išlaikyti pusiausvyrą ir lavina smulkiąją motoriką, o svarbiausia, yra patikrintas jau kelių kartų žaislas“, – sakė tautodailininkas.

A. Narkevičius gamina ir rekežius, senovinius išmaniuosius žaislus, tarsi tautiškus rubiko kubus, galvosūkius, kuriuose reikia 6 pagaliukus sunerti į vieną figūrą. „Piemenys patys pasidarydavo švilpynes, kitus nedidelius žaislus, mergaitės lėlytes dažnai susisukdavo ar pasidarydavo pačios. O rekežius, sudėtingesnius, retesnius žaislus, darydavo meistrai. Nors dabar tai daug kam atrodo lyg naujovė, bet tai – žinomas žaislas, etnografiniuose muziejuose jų yra“, – pasakojo A. Narkevičius, didžiausio ir mažiausio Lietuvoje rekežių autorius.

Mažiausias rekežis, kuris yra ir mažiausias Lietuvoje žaislas, pagamintas iš degtukų, sudarytas iš šešių 20 mm ilgio dalių. Jis pirmą kartą viešai pristatytas Atvelykio šventėje Žeimių mokykloje balandžio 6 d. Netrukus A. Narkevičius padarė ir didžiausią Lietuvoje rekežį iš šešių po 154,5 × 11,5 × 11,5 cm dydžio dalių. Jis viešai pristatytas Žeimiuose 2018 m. balandžio 21 d. Didžiausias išrinktas rekežis laikomas senienų sandėlyje prie dirbtuvių, o mažiausia– židinio degtukų dėžutėje knygų lentynoje.

Senoviniai belaidžiai lygintuvai, skalbimo mašinos

A. Narkevičius yra atkūręs sumažintus kelis kažkada buityje mūsų protėvių naudotus namų apyvokos daiktus. Tautodailininko sukurti miniatiūriniai rankšluostinė, kultuvė ir ridinis su kočėtuve irgi yra įregistruoti kaip mažiausi tokie daiktai Lietuvos rekordų knygoje.

Mažiausia rankšluostinė – 32 mm ilgio, 24 mm aukščio, 11 mm pločio – pagaminta iš juodalksnio, pirmą kartą viešai pristatyta Linų dienos šventėje Upytės (Panevėžio r.) tradicinių amatų centre 2018 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos rekordų knygai ją nufotografavo greta 1 euro monetos, kad matytųsi jos matmenys.

Mažiausia kultuvė – 3,2 cm ilgio, 1,3 cm aukščio, 1,1 cm pločio – pagaminta iš juodalksnio irgi tautodailininko A. Narkevičiaus. Ji pirmą kartą viešai pristatyta Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre 2018 m. rugsėjo 7 d.

Mažiausias ridinis su kočėtuve – 4,9 cm ilgio, 0,8 cm skersmens ridinis ir 4,9 cm ilgio, 1,4 cm aukščio, 1,3 cm pločio kočėtuvė – pagaminti iš juodalksnio, pirmąkart viešai pristatyti tradicinių amatų ir folkloro šventėje Žasliuose 2018 m. rugsėjo 8 d.

„Kai vedu užsiėmimus vaikams, mokau juos dirbti su medžiu, dažnai kalbu apie mūsų protėvių buitį, joje naudotus iš medžio padarytus rakandus. Juk kone kiekvienas vaikas pats sau išskaptuodavo šaukštą, pasidarydavo žaislų. Kultuvę pristatau kaip belaidę skalbimo mašiną, ridinį su kočėtuve – kaip belaidį senolių lygintuvą – juk jie buvo naudojami vietoj šių daiktų, atliko jų funkciją. Į įvairius užsiėmimus su vaikais stengiuosi atsinešti įprasto dydžio senovinius rakandus ir tuos sumažintus, kad būtų įdomiau“, pasakojo tautodailininkas.

Susidomėjo ir šiaudiniais sodais

A. Narkevičius prieš penkerius metus susidomėjo dirbiniais iš šiaudų. Juos į rankas paėmė labai atsitiktinai – po operacijos negalėjo nieko sunkaus kelti, o mediena ir staliaus įrankiai nemažai sveria.

Tik paėmus juos į rankas, skausmas pilvo srityje įsakmiai pranešdavo, kad dar ne laikas tokių darbų stvertis. O be darbo tautodailininkas nenorėjo gyventi. Tad ir pradėjo galvoti, ką gi galėtų daryti. Pagalvojo, kad verti šiaudus būtų pats tas. Vasarą prisipjovė rugių, jų prisidžiovino ir pasiruošė šiaudų, o rudenį pradėjo rišti.

Šiam darbui skatino ir prisiminimai, kaip močiutė prieš Kalėdas padarydavo šiaudinių girliandų ir sodą, jais papuošdavo kambarį. Ir nors šiaudinis sodas – sudėtingas tautodailės žanras, reikalaujantis išskirtinio tikslumo, kruopštumo, pabandė kelis kartus žiūrėdamas į pavyzdį. Pavyko. Šiaudiniai sodai išsiskiria formų gausa. Tai – paprastos ir dvigubos (rombinės) piramidės, prie kurių prikabintos įvairios mažesnės detalės, puošybos elementai, tad įvaldžius pagrindinę formą beliko improvizuoti, kurti tradicinius, bet savitus.

Jo susidomėjimas dirbiniais iš šiaudų buvo labai entuziastingas, gaivališkas ir rezultatyvus, surišęs pirmus šiaudinius sodus jautėsi tarsi giliau dirstelėjęs į prosenelių buitį ir būtį. Taip antrąjį Narkevičių namų aukštą papuošė šiaudinės girliandos, žaislai ir tradiciniai sodai – skirtingų dydžių, įvairiai puošti, ne tik įprastos piramidės formos. Jų liaudies menininkas surišo apie šimtą. Tiek daug jų Narkevičių namų palubėje nesisuka – vieni parduoti įsigijo kitus šeimininkus, kiti dažnai keliauja po parodas.

2018 m. birželio 4 d. Žeimių bibliotekoje pristatytas A. Narkevičiaus suvertas mažiausias Lietuvoje šiaudinis sodas. Šis tautodailininko dirbinys yra po 3,5 cm aukščio ir pločio, rombo pavidalo, suvertas iš 60 vnt. 1cm ilgio šiaudelių ant 180 cm siūlo. Jis telpa vienoje židinio degtukų dėžutėje kartu su mažąja kultuve, rankšluostine, ridiniu su kočėtuve, kiaušinių ridenimo loveliu.

„Rišti šį sodą nebuvo sudėtinga – prisipjausčiau šiaudo gabalėlių po 1 cm ilgio, suskaičiavau, kiek jų yra. Ir siūlo ilgį prieš rišdamas pamatavau – kaip vėliau tai padarysi? Juk fiksuojant rekordus reikia tikslumo“, – pastebėjo A. Narkevičius.

Ir šaukštai, Užgavėnių kaukės

Kai pradėjo daryti miniatiūrinius žaislus, sumanė padirbdinti ir mažas suvenyrines Užgavėnių kaukes. Buvo sumanęs kiekvienai metų dienai išdrožti po skirtingą kaukę. Padarė 365, o po to negalėjo sustoti, vis padarydavo mugėms naujų. Ketverius metus vis drožė po kelias. Vakarais, namuose prie krosnies prisėdęs, kaukytes meistraudavo. Mažiausia kaukė – 18 milimetrų ilgio, 16 mm pločio ir 10 mm aukščio pernai įregistruota kaip rekordas. Rekordu tapo ir 2200 suvenyrinių kaukių rinkinys.

Ta mažiausioji Užgavėnių kaukė šildosi namuose, toje pačioje židinio degtukų dėžutėje knygų lentynoje kaip ir kiti smulkiausi tautodailininko darbai, o kitos sukabintos senienų sandėlyje prie dirbtuvių. Tik visų 2200 jų ten nepamatysi, nes vis keliauja po parodas.

Bene dažniausiai tautodailininkas drožia medinius šaukštus. Ir kitus dažniausiai moko juos darytis vasaros stovyklose ir kituose renginiuose. „Šaukštas – daiktas, kuris žmogų lydi nuo gimimo iki mirties. Kažkada jis būdavo medinis. Kai išvažiuodavo namiškis į užsienį, jaunuolį paimdavo į rekrūtus, jei nieko neturėdavo, bent šaukštą paimdavo. Ir tremiamam žmogui leisdavo bent šaukštą pasiimti. Juo galės pavalgyti iš bendro katilo. Galgi bent srėbalo kur gaus. Kai mirdavo, dažnai šaukštą į karstą padėdavo“, – sakė tautodailininkas.

Kada mediniai šaukštai užleido vietą metaliniams? Pasak tautodailininko, turbūt išnykus vienkiemiams. Dabar moterys mediniais šaukštais tik uogienes maišo.

Pastūmėjo „Azoto“ įmonės avarija

Kaip tautodailininkui kilo sumanymas „daryti“ rekordus? A. Narkevičius pastebėjo, kad šis noras buvo susijęs su jo gyvenamąja vieta Jonavos rajone. Gal prieš porą metų į jo rankas pateko dar 2003 metais išleista Lietuvos rekordų knyga. Joje apie Jonavą – tik „Azoto“ įmonės avarija. Tautodailininkai nusprendė kažką sugalvoti. Pasidomėjo, kas tie rekordai, kaip jie registruojami, ir pradėjo mintis brandinti, ką galėtų išskirtinio sukurti.

O ar tai, kas pernai įregistruota, jau pabaiga? „Žmogus vis kažką naujo sugalvoji. Esu medžio meistras, kryždirbys, tautodailininkas, man daug kas įdomu. Susirgau, negalėjau kilnoti medžio, griebiausi šiaudo, miniatiūrinių Užgavėnių kaukių. Ką gali žinoti, kokių dar minčių kils, kokių išbandymų, naujovių gyvenimas mestels“, – sakė A. Narkevičius.

Tautodailė domina visus šeimos narius

Žeimietis jau beveik 20 metų verčiasi tik iš tautodailės, kuria pagal liaudies meno tradicijas, stilių, tematiką: daro kryžius ir koplytstulpius, medžio skulptūras, kartais, dažniausiai su vaikais, lipdo puodus, daro švilpukus, šiaudinius žaislus. Jis domisi ir kraštotyra, renka Žeimių apylinkių istoriją.

Tautodailė, istorija domina visus šeimos narius. Redita Narkevičienė kuria medinius angelus ir eksponuoja ir įvairiose parodose, dukra Skaistvilė studijuoja VDU istoriją, dešimtokė Austėja lipdo iš molio, velia iš vilnos, vašku margina velykinius kiaušinius. Abi dukros taip pat jau spėjo savo darbus į parodas nuvežti, 2017 metais Austėjos šiaudiniai sodai šalies moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ apdovanojimą pelnė.

Ko A. Narkevičius tikisi iš šių, Tautodailės, metų? „Gal daugiau kas susidomės liaudies menu, gal daugiau užsieniečių į jį atkreips dėmesį. Mene kaip loterijoje, tai jo reikia, tai ne, vis banguoja“, – sakė tautodailininkas.

 


Dainiaus Čėplos nuotr.
21 rugsėjo, 2021

Proto kultas, paprastumas, optimizmas ir kartu jautri širdis, asmens laisvė ir pagarba asmens teisėms – tai idėjos, kurios veikė W. […]

Forumą Baltica-Web vainikuos meninis projektas Protėvių audos / LNKC nuotr
20 rugsėjo, 2021

Šiandien prasideda Lietuvos, Latvijos ir Estijos forumas „Baltica-Web“, skirtas Baltijos šalių tradicinės kultūros reiškiniams bei istoriniams kultūriniams ryšiams pristatyti. Tris […]

Lauros Prascevičiūtės nuotr.
15 rugsėjo, 2021

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje (Radviliškio r.) atgijo sena kaimo tradicija – vyko linarovio talka „Ir nuroviau […]

Arvydas Juozaitis
15 rugsėjo, 2021

20-oji Vaižganto premija skirta filosofui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui. Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, […]

A. Vizbaro nuotr.
13 rugsėjo, 2021

Rugsėjo pradžioje prie įvažiavimo į Panevėžio rajone esančią Dembavą buvo įrengtas Dembavos kaimo riboženklis bei suoliukas šalia pėsčiųjų-dviračių tako. Bendruomenės […]

Medalis I laipsnio auksinis
13 rugsėjo, 2021

Rugsėjo 14 d. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje Kauno žydų religinė bendruomenė kartu su Kauno rajono savivaldybe organizuoja padėkos renginį „Už […]

13 rugsėjo, 2021

Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje – Lietuvos talentų sėkmė. Rugsėjo 11 d. vykusiuose festivalio apdovanojimuose geriausiu filmu „Orizzonti“ (liet. „Horizontai“) programoje […]

13 rugsėjo, 2021

Rugsėjo 11 d. Seulo fotografijos muziejuje (Pietų Korėja) atidaryta lig šiol didžiausia originalius Lietuvos fotografų kūrinius pristatanti paroda Azijoje „Uncoverings. […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
9 rugsėjo, 2021

„Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią „sielą“, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ar […]

7 rugsėjo, 2021

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda, vadovaujama dr. Raimondos Nabažaitės, nuo rugpjūčio mėn. vykdo tęstinius archeologinius […]

Prezidentūros nuotr.
3 rugsėjo, 2021

Penktadienį Diana Nausėdienė lankėsi Raseiniuose, kur duris atvėrė Maltiečių vaikų dienos centras. Sveikindama susirinkusiuosius pirmoji ponia pasidžiaugė, kad Maltos ordino […]

Antanas Andrijonas prie Gelgaudiškio bažnyčios. 2021 metai
3 rugsėjo, 2021

Lankas užtvindė pienių ižasIr nežinau, ir nežinau, kuo čia tikėt –Pavasaris į Gelgaudiškį grįžoAr ant palangės saulėn stiebiasi gėlė. Tai […]

Grzegorz Mehring nuotr.
3 rugsėjo, 2021

Vilniaus ir Gdansko miestus siejančią draugystę kasmet stiprina ypatinga, jau aštuonioliktus metus skaičiuojanti tradicija – kasmet rudenį abiejuose miestuose vykstantis […]

Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja arkivyskupas Kęstutis Kėvalas / Vidmantos Ambrizienės nuotr.
3 rugsėjo, 2021

VELIUONA. Mažoji kultūros sostinė Tauragės apskrityje per Žolinę iškilmingai šventė ne tik titulinius atlaidus, bet ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo […]

Klebonas kun. Bronius Krakevičius ir svečias kun. Mindaugas Bernotavičius / Rūtos Averkienės nuotr.
3 rugsėjo, 2021

KABELIAI. Žolinės dieną čia vyko didelės iškilmės – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo švenčiami Žolinės atlaidai ir […]

3 rugsėjo, 2021

Šalia Alytaus rajono viešosios bibliotekos (Naujoji g. 48, šalia poliklinikos) atidarytas pirmasis Alytaus rajone knygomatas.  Knygomato veikimo principas panašus į […]

Irena Likšienė / asmeninio archyvo nuotr.
2 rugsėjo, 2021

Didžiulę projektavimo Palangoje patirtį sukaupusią architektę Ireną Likšienę džiugina tai, kad pradedama su visuomene kalbėtis apie architektūrą – būtent taip […]

2021 Chorų festivalis
1 rugsėjo, 2021

2021 m. rugpjūčio 27-29 d. Pasvalyje vyko trečiasis Šiaurės Lietuvos chorų festivalis, kuriuo siekiama puoselėti chorinio dainavimo tradicijas, stiprinti šio […]

Ramučių pradinė
1 rugsėjo, 2021

Naujuosius mokslo metus pradėjo daugiau kaip 10 tūkst. Kauno rajono moksleivių, o Užliedžių ir Ramučių pradinių bei Šlienavos pagrindinės mokyklos […]

1 rugsėjo, 2021

Prieš kelias dienas Čekijoje praūžusio 55-ojo Karlovy Varų festivalio apdovanojimų ceremonijoje ne sykį nuskambėjo ir Lietuvos vardas. Festivalyje apdovanojimais įvertintos […]