Zelenskis apie Ukrainos galimybes stoti į ES: pilnai būsime pasiruošę 2027 m.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalis jau 2027 metais būtų pasirengusi tapti Europos Sąjungos (ES) nare. 

„Mes norime 2027 metais, kalbant apie konkrečią datą, kada Ukraina jau bus techniškai pasiruošusi. Faktiškai esame pasiruošę jau dabar – 2026 m. antrojoje pusėje – atsidaryti visus klasterius. Pilnai būsime pasiruošę 2027 m.“ – sekmadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė V. Zelenskis. 

„Norėtume gauti konkrečią datą mūsų susitarime apie karo užbaigimą, kad po to visos pusės laikytųsi šių susitarimų, tame tarpe ir agresorius, kuris turės pasirašyti šį 25 punktų planą, jei ateis šis momentas, kad po to mūsų niekas nebeblokuotų“, – pridūrė jis. 

Todėl V. Zelenskis išreiškė lūkestį, kad Lietuva savo pirmininkavimo ES metu parems Ukrainos siekį tapti viena iš Bendrijos narių.

„Ukraina turėtų būti ES, o Ukrainos įstojimą į ES visi matome kaip prioritetą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų partneriai Lietuva bei Lenkija palaiko Ukrainos stojimo idėją. Tai mums yra viena iš saugumo garantijų“, – dėstė Ukrainos vadovas.

„Todėl kalbame ir apie 2027 m. Gitanas Nausėda kalbėjo apie 2030 m. Jis puikiai advokatauja Ukrainos dalyvavimui bei narystei ES. Žinoma, ir Lietuvos pirmininkavimo metu laukiame Lietuvos paramos. Noriu priminti, kad tai vyks būtent 2027 m.“ – tęsė jis.

V. Zelenskis akcentavo saugumo garantijas, kurių reikia Ukrainai. Viena jų dalis, sakė jis, yra dvišalės garantijos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).

„Dokumentas jau yra paruoštas 100 proc. Laukiame iš partnerių datos bei laiko, kada jis galės bus pasirašytas. Tada jis galės būti ratifikuotas Kongrese ir Ukrainos parlamente pagal susitarimą“, – teigė Ukrainos prezidentas.

G. Nausėda: Ukraina 2027 m. galėtų prisijungti prie vieningos ES rinkos

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda komentavo, kad Ukrainos stojimas į ES galėtų būti vykti dviem etapais, jei derybų nepavyktų užbaigti greičiau, ir taip šalis jau 2027 m. galėtų prisijungti prie vieningos Bendrijos rinkos.

„Pavyzdžiui, pirmajame etape – galbūt tais pačiais 2027–aisiais – Ukraina galėtų naudotis visais vieningos rinkos privalumais, nes, mano giliu įsitikinimu, vieninga rinka yra didžiausias privalumas, kurį šalis gauna, net ir didesnis privalumas negu visi struktūriniai ir Sanglaudos fondai, kurie taip pat yra labai pozityvus veiksnys“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot Lietuvos prezidento, galutinis Ukrainos įstojimas į ES ir toliau turėtų būti numatomas iki 2030-ųjų.

„O mūsų data – 2030 metai – buvo pagrįsta tuo, kad procesas tikrai nėra paprastas ir kad iki 2030–ųjų, jeigu turėtume ir rastume politinės valios, galėtume įgyvendinti Ukrainos visateisę narystę ES“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

K. Nawrockis nesiėmė vertinti Ukrainos stojimo į ES termino

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigė nenorintis vertinti galimos termino, kada Ukraina įstotų į Bendriją. 

„Girdime dvi datas: iš prezidento Zelenskio 2027–uosius, iš prezidento Nausėdos 2030–uosius. Nenorėčiau savo prognozių pridėti į tą diskusiją, nes stojimo procesas reikalauja, viena vertus, subalansavimo, o kita vertus, lenkai patys žino, kiek laiko užima stojimas į ES, jau patyrė savo kailiu“, – sakė K. Nawrockis.

Anot jo, strategiškai Ukraina yra Vakarų, o ne Rytų cizvilizacijos dalis – apie tai kalba tiek Kyjivas, tiek Europa. 

„Kryptis yra akivaizdi, bet apie datas neprašykite, kad kalbėčiau, nes 2027 m., jeigu kalbėtume apie formalumus, apie tas problemas, kur prezidentas Zelenskis daugiau galėtų išvardyti negu aš, ir vidinę situaciją, tai jie patys žino, kada galėtų bandyti stoti, bet aš jau čia komentarą paliksiu specialistams“, – tvirtino Lenkijos prezidentas.

Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. 

Kaip skelbta, sekmadienį Lietuvoje lankosi Lenkijos bei Ukrainos prezidentai Karolis Nawrockis ir V. Zelenskis. Trijų šalių vadovai minėjo 1863–1864 m. sukilimo metines.

ELTA primena, kad šeštadienį prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu K. Nawrockiu bei jo žmona M. Nawrocka. 

Abiejų valstybių vadovai dalyvavo 163-ųjų Sausio sukilimo metinių renginiuose, taip pat Markų mieste iškilmingos ceremonijos metu pristatė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą memorialinę kompoziciją.