Žiema keturkojams – iššūkių metas: nusilpęs imunitetas gali tapti rimtų ligų priežastimi

Šaltis, atšiaurus vėjas ir drėgmė pavojų kelia ne tik žmonėms, bet ir jų augintiniams. Ekspertai perspėja, kad tokios šaltajam metų laikui būdingos nepalankios oro sąlygos gali lemti tiek laikinus negalavimus, tiek ir rimtas ligas. Tam, kad viso to būtų išvengta, būtina atsakingai pasirūpinti savo augintinio sveikata bei stiprinti jo imunitetą. Dėl šios priežasties gyvūnų auginimo bei priežiūros ekspertai dalijasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį rūpinantis savo augintiniais žiemos sezonu.

Pagrindiniai pavojai – šaltis ir druska

Augintinio sveikata bei saugumu reikia rūpintis ištisus metus, tačiau atėjus žiemai šis dėmesys turėtų būti dar svarbesnis. Sertifikuotas šunų fitneso treneris Robertas Andriuška teigia, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriais žiemą tenka susidurti keturkojams pasivaikščiojimų lauke metu – ant kelių barstomos druskos bei šaltis. Ypač didelės įtakos gyvūnų sveikatos būklei turi temperatūrų svyravimas, tad jo neįvertinus augintinis nesunkiai gali peršalti ir susirgti.

„Dėl ant kelio esančių druskų keturkojams gali atsirasti įvairių odos problemų, sušutimų ir net žaizdų. Jei šeimininkai po kiekvieno pasivaikščiojimo letenėlių nenuvalo ar nenuplauna, jos gali pradėti trūkinėti, o dėl to atsirasti žaizdos, gyvūnui sukeliančios diskomfortą. Apsisaugoti nuo druskų gali padėti batukai arba specialūs tepalai, neleidžiantys druskingam vandeniui prasiskverbti giliau į pėdutę“, – aiškina R. Andriuška.

Specialistas teigia, kad jautrumas šalčiui, o kartu ir temperatūrų svyravimui, priklauso ir nuo šuns veislės. Šunų fitneso treneris aiškina, kad trumpo kailio šunims, pavyzdžiui, vipetams, drabužiai žiemą einant į lauką yra būtini, tačiau štai haskiams žiema – didžiausias malonumas. Tiesa, R. Andriuška įspėja, kad spaudžiant stipriam šaltukui reikėtų rūpintis ne tik letenėlėmis ar palaikyti šilumą padedančiais drabužėliais, tačiau atkreipti dėmesį ir į augintinio ausis. Trumpo kailio ilgas ausis turinčių šunų ploni galiukai gali greitai nušalti bei sukelti nemažai bėdų.

Stipriam imunitetui – visavertė mityba

KIKA veterinarijos gydytoja Ieva Plungytė pastebi, kad neretai augintinių imunitetas susilpnėja ne tik dėl nepalankių oro sąlygų, bet ir nevisavertės mitybos, todėl reikėtų įsitikinti, ar augintinis su maistu gauna visas jam reikiamas medžiagas.

„Renkantis pašarą augintiniui svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį: mėsos kiekį, pridėtus vitaminus, mineralus, antioksidantus ir kitus ingredientus. Jei auginate šunį ar katę, ieškokite pašarų, kurių sudėtyje būtų aukštas gyvūninės kilmės baltymų kiekis bei kitos vertingos, imunitetą stiprinančios medžiagos. Pavyzdžiui, puikiai tiks tokie ingredientai kaip žalioji arbata, kovojanti su bakterijomis, medetkos, kurios apsaugo nuo virusų ir uždegiminių procesų, chia sėklos, kurios turi imuninę sistemą stiprinančių savybių. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad pašare būtų antioksidantų, vitaminų ir Omega rūgščių balansas“, – pataria I. Plungytė.

Veterinarė teigia, kad papildomai šaltuoju metų laiku imunitetą stiprinti gali padėti ir specialūs maisto papildai. Didesnį vitaminų bei mineralų poreikį gali lemti ir jaunas gyvūno amžius, kuomet didelė dalis mineralų bei baltymų reikalinga jo kaulų, raumenų formavimuisi, senyvas amžius, kai lėtėja medžiagų apykaita, todėl medžiagos įsisavinamos lėčiau arba ligos. R. Andriuška priduria – siekiant išvengti įvairių ligų, gyvūnui, kaip ir žmogui, neabejotinai reikia judėti: „Praktika rodo, kad pakankamą fizinį aktyvumą turintys šunys dažniau išvengia sąnarių problemų, taip pat problemų kylančių dėl antsvorio. Pagaliau, visą gyvenimą aktyviai judėję šunys būna judresni, senatvėje jiems būna lengviau lipti laiptais ar atlikti kitus veiksmus.“

Pagalbai – ir alternatyvios priemonės

Savo ruožtu, I. Plungytė antrina, jog pakankamo fizinio aktyvumo užtikrinimas gali pagelbėti stiprinant imunitetą ir pataria, kaip jį stiprinti sugrįžus namo arba tiems, kurių augintiniai laiką leidžia namuose.

„Viena iš alternatyvių imuniteto stiprinimo priemonių galėtų būti aromaterapija. Viskas ko reikia – pasirinkti gyvūno rūšiai tinkamą eterinį aliejų ir jį naudoti difuzoriuje arba tepti ant gyvūno pėdučių ar kailio. Citrinų, rozmarinų, pipirmėčių eteriniai aliejai tinka orui valyti ir dezinfekuoti, naikinti bakterijas ir virusus. Eukaliptų ir gvazdikėlių pumpurų eteriniai aliejai taip pat turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, kurios gali padėti stiprinti sveikatą. Cinamonų lapų ir saldžiųjų apelsinų aromatai stimuliuoja organizmą ir skatina imuninės sistemos veiklą. Tarp kitų pasirinkimų imunitetui stiprinti ir virusams atbaidyti – imbiero šaknies eteriniai aliejai. Tik labai svarbu, kad prieš įsigydami eterinį aliejų keturkojų šeimininkai pasidomėtų, ar jis yra tinkamas auginamai gyvūnų rūšiai“, – įžvalgomis dalijasi I. Plungytė.

Specialistė akcentuoja, kad pasirūpinus tinkamu maistu, pakankamu fiziniu aktyvumu bei aromaterapija ar kitomis priemonėmis atsipalaiduoti nereikėtų. Rūpinantis gyvūno sveikata, net ir tada, kai jo elgesys būna nepakitęs, dėmesį reikėtų atkreipti į jo kailį bei nagus, mat jų būklė – it indikatorius parodantis, ar augintinis neserga, o jo organizmui pakanka visų vitaminų. Tuo tarpu R. Andriuška primena, jog nepastebimų ligų padeda išvengti reguliariai atliekami keturkojų kraujo tyrimai.