3 rugsėjo, 2021
Vytautas Žeimantas | XXI amžius

Žurnalistas ir poetas Antanas Andrijonas garsina Gelgaudiškį ir gimtąjį kraštą

Antanas Andrijonas prie Gelgaudiškio bažnyčios. 2021 metai

Lankas užtvindė pienių ižas
Ir nežinau, ir nežinau, kuo čia tikėt –
Pavasaris į Gelgaudiškį grįžo
Ar ant palangės saulėn stiebiasi gėlė.

Tai – eilutės iš Antano Andrijono eilėraščio „Pavasaris į Gelgaudiškį grįžo“, 2014 metais paskelbto žurnalistų poezijos rinkinyje „Sušvieski, saule“. Jame žurnalistai galėjo prisistatyti tik vienu eilėraščiu. Kiekvienas siuntė tai, kas jam brangu. A. Andrijonas atsiuntė apie Gelgaudiškį…

Gelgaudiškis

„Mane pakrikštijo senojoje Gelgaudiškio bažnyčioje, kuri paskutinį kartą perstatyta XIX amžiaus antrojoje pusėje ir įgijo iki šių dienų išlikusias gotikines formas. Šios bažnyčios knygose saugomos mano senelių, tėvų, sesers Aldonos gimimo datos, jų vestuvių dienos. Bažnyčia atlaikė du praėjusio amžiaus pasaulinius karus, pokario negandas, o 2011 metais jos istorijos puslapiai sugulė į išsamią šio krašto monografiją „Gelgaudiškis“, kurią man teko ruošti spaudai“, – sako A. Andrijonas.

Taip, Gelgaudiškis, nedidelis ir jaukus zanavykų miestelis, prigludęs prie Nemuno, buvo ir, manau, visada bus A. Andrijono gyvasties atrama, kūrybos žaizdras. Čia jo tėviškė, čia brendo, baigė vidurinę mokyklą, čia dabar praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, čia, Gelgaudiškio dvare, neseniai įvyko tėviškėnų surengtas iškilmingas A. Andrijono 70-mečio paminėjimas. Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“ skaitė A. Andrijono kūrybą, garsus Lietuvos estrados dainininkas Aleksas Lemanas dainavo pagal jo tekstus sukurtas dainas…

Prisiminė ir kitas Gelgaudiškio dvare įvykęs renginys, irgi skirtas A. Andrijonui. 2016 metais čia atidaryta jo knygų paroda. Tuomet rašiau, kad ją sudaro net apie 70 knygų, kurios atspindi jo bibliografiją: autorinės knygos, kolektyviniai darbai, jo sudarytos knygos, kitų autorių knygos, kuriose spausdinami jo straipsniai, eilėraščiai, nuotraukos. Ekspozicijoje knygos buvo suskirstytos į skyrius: „Poezija“, „Knygos Gelgaudiškiui“, „Knygos Šakių kraštui“, „Knygos Lietuvos nepriklausomybei“, „Knygų sudarytojas“, „Automobilių ir kelių istorija“, „Automobilių sporto istorija“, „Žurnalistų sąjungos knygos“, „Enciklopedijos“… Toks tematikos margumas gražiai atskleidžia įvairialypę A. Andrijono kūrybinę virtuvę.

Dešimtmečiai žurnalistikai

Antanas gimė 1951 m. liepos 20 d. Gelgaudiškyje. 1978 metais Vilniaus universitete baigė žurnalistiką ir jai paskyrė visą savo gyvenimą.

Daugiau kaip dvidešimt metų (1978–1999) jis dirbo laikraštyje „Vakarinės naujienos“. Buvo korespondentas, atsakingasis sekretorius, vyr. redaktoriaus pavaduotojas. „Vakarinės naujienose“ kartu su juo teko dirbti dešimt metų. Tai buvo audringi metai – Gorbačiovo pertvarka, Sąjūdžio susikūrimas ir stiprėjimas, Vilniaus Arkikatedros grąžinimas tikintiesiems, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Kremliaus ekonominė blokada, ginkluotų desantininkų smurtas (pats mačiau, kaip A. Andrijoną iš Spaudos rūmų automatais ginkluoti desantininkai beveik vienmarškinį išstūmė į sausio šaltį). Bet jis juos vyriškai pergyveno.

Vėliau A. Andrijonas labiau susidomėjo leidyba, viešaisiais ryšiais. Dirbo „Trijų žvaigždžių“ ir „Versmės“ leidyklose. Buvo ir savaitraščio „Autoekspresas“ vyriausiasis redaktorius.

Gimtajam kraštui

Turbūt neapsiriksiu pasakęs, kad A. Andrijonas daugiausia dėmesio skyrė ir skiria gimtajam kraštui – Gelgaudiškiui, Šakių rajonui. Šiomis temomis jis parašė šimtus straipsnių periodinėje spaudoje, išleido ir daug knygų, autorinių ir su bendraautoriais. Tarp jų: „Gelgaudiškio kalendorius. 2001-ieji metai“ (2001), „Brasta per lietuviškojo laiko upę“ (Šakių r. kalbos ir literatūros dienų 30-mečiui, 2002), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973–2007“ (kartu su J. Augustaičiu, 2007), „Nemuno sūnūs sugrįžta“ (2008) „Pramintais gimtinės takais“ (2009), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973–2012“ (2012), kitos.

Dažnai jo pavardę galima aptikti Gelgaudiškiui, Šakių kraštui skirtose knygose: „Gelgaudiškio vidurinė mokykla“ (sudarytojos – Lilija Ūsienė, Rimutė Jievaitienė, 2005), „Su Gelgaudiškiu širdyje“ (Benjaminas Kondratas, 2005), „Pajotijo kaimas“ (Danutė Vaičaitienė, 2010), „Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas“ (Gražina Gerulaitytė-Narbutienė, 1998), „Per žodžio gyvastį ir dvasią“ (Albina Šiupienienė, 2001), „Kur žodžio tėviškė“ (Vytautas Armonavičius, 2007) „Esam zanavykai“ (sudarytoja – Aurelija Papievienė, 2015) ir kitose.

„Į knygas, straipsnius spaudoje greta Gelgaudiškio sudėjau kitų Šakių krašto bažnyčių istorijos daleles – Plokščių, Griškabūdžio, Sintautų, Sudargo, – sako A. Andrijonas. – O iš pokalbių su šviesios atminties ir tragiško likimo Vilniaus Žvėryno parapijos klebonu Stasiu Lidžiu gimė straipsniai, kurie pasirodė spaudoje, o vėliau ir kunigo Igno Paberžio knygoje „Gyvenimas ne sau“ (1994)“.

Tačiau didžiausias A. Andrijono indėlis į gimtojo krašto kraitę – monografijos „Gelgaudiškis“ dvitomis, išleistas 2011 metais. Jis buvo ne tik šio milžiniško, kelis tūkstančius puslapių turinčio leidinio sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius, bet ir pluošto straipsnių autorius. Jo plunksnai priklauso įdomūs ir informatyvūs straipsniai „Šimtmečius trukusių kovų pėdsakai Nemuno pakrantėse“, „Generolo Antano Gelgaudo gyvenimo ir kovų pėdsakai prie Gelgaudiškio“, „Gelgaudiškis nuo Sapiegų iki Komarų (XIV a. pab. – XIX a. pab.)“, „Gelgaudiškio dvaro parceliacijos pirmieji žingsniai“, „Gelgaudiškio dvaras ir jo palivarkai parceliacijos dešimtmečiais (1920–1938)“, daug kitų.

Ne dažnas Lietuvos valsčius gali pasigirti tokiu fundamentaliu leidiniu. Gelgaudiškis – gali. Tai pasiekta ilgamečio A. Andrijono triūso dėka.

Poezija

Ketvirtoje klasėje mažasis Antanėlis parašė pirmuosius eilėraščius. Mokykliniais metais juos spausdino rajono laikraščio „Draugas“ literatūriniame puslapyje „Lygumų šaltinis“. Jo literatūriniai rašiniai tarp rajono moksleivių darbų užimdavo prizines vietas. 1969 metais Antanas dalyvavo respublikiniame vidurinių mokyklų jaunųjų literatų kūrybos konkurse Trakuose. Jį organizavo Lietuvos švietimo ministerija ir Lietuvos rašytojų sąjunga. 1970 metais vienintelis iš Šakių rajono abiturientų lietuvių kalbos egzamine pasirinko laisvą literatūrinę temą „Žmonės amžinai eina į laimę“. Laisva literatūrine tema rašė ir 1973 metais, kai stojo į Vilniaus universitetą. Bestudijuojant eilėraščiai spausdinti universiteto laikraštyje.

A. Andrijonas jau yra išleidęs tris eilėraščių rinkinius: „Gelgaudiškio dvaro papėdėj“ (1997), „Atveriu langą į Nemuną“ (2001), „Sidabrinių klevų skambesy“ (2011). Pristatydamas pirmąjį rinkinį, autorius sakė: „Žinau, kad ir mano gimtajame Gelgaudiškyje kasmet mokyklos duris praveria nedrąsūs pirmokėliai. Nuo jų pirmojo rugsėjo prasideda nauja abiturientų karta. Be kupino pažinimo mokyklinio gyvenimo, jiems teks pajusti ir save, surasti savojo dvaro papėdę. Kaip ir mus, tas takas ves per mokyklinę jaunystę. O ji verta ne vien susižavėjimo, bet ir išbandymų. Bent jau savęs… Šį daugiausia mokyklinių eilėraščių pluoštą ir skiriu tiems einantiems į save. Kad po prabėgusių rugsėjo šalnų jų širdies šilumos jau prireiktų kitiems“.

1999 metais A. Andrijono lyrika pateko į 100 meilės eilėraščių rinkinį „Kam pakėlei mane lig žvaigždžių…“ (sudarytojas – Julius Jasaitis). Jie skelbiami eilėraščių rinkinyje „Kur žodžio tėviškė“ (sudarytojas – Vytautas Armonavičius, 2007), „Zanavykijos pradinės mokyklos“ (sudarytojas – Jonas Bosas, 2009).

Dainos

Panemunėm vingiuoja senas kelias,
Lekėčių pušys ošia praeitim.
Priglausk prie lūpų Sūduvos rugelį,
Kuris Šakius ir tėviškę primins.

Šakiai, Šakiai, kur lygumos išplaukia
Į prūsų žemę ties pašešupiais.
Šakiai, Šakiai mes su tavim suaugę
Kartų kartom po ąžuolais plačiais.

Tai – žodžiai iš „Šakių dainos“, eiles kuriai parašė A. Andrijonas, o muziką sukūrė kompozitorius Valentinas Bagdonas.

Prisimenu prieš keletą metų Gelgaudiškyje vykusią šventę. Būta joje visko. Bet labiausiai įsiminė dainininko Alekso Lemano dainuotos A. Andrijono dainos. Jų melodingi žodžiai plačiai sklido po miestelį, kilo virš Gelgaudiškio bažnyčios bokštų, žilojo Nemuno, beldėsi į kiekvieno klausytojo širdį.

Antano eilėraščiai jausmingi, ritmiški, aiškiai apibrėžta tematika, todėl dainas kuriantiems kompozitoriams jie labai tinka. Pagal kolegos Antano eiles kompozitorius Valentinas Bagdonas parašė net keturiolika dainų. Penkios iš jų greitai pasirodys žurnalistų dainų knygoje „Ačiū tau, žeme“, kurią spaudai ruošia Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Lietuvos Žurnalistų sąjungoje

A. Andrijonas Lietuvos žurnalistų sąjungoje aktyviai veikia jau ne vieną dešimtmetį. Iš pradžių buvo aktyvus tuo metu veikusiame LŽS „Presautoklube“, vėliau kituose skyriuose.

2013 metais buvo priimtas į Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją, Lietuvos kultūros ministro įsakymu jis tapo valstybės pripažintu meno kūrėju.

O visai neseniai A. Andrijonas už žurnalisto profesinio vardo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Linkime sukaktuvininkui tvirtos sveikatos ir sėkmės gyvenime ir kūryboje.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius / asmeninio archyvo nuotr.
15 spalio, 2021

Kauno apskrities totorių bendruomenė dar pernai išleido knygą „Lietuvos totoriai“, kurią pristatydama šiais, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, važinėja […]

Virginija ir Bronius Slapšinskai savo namų kieme / Broniaus Vertelkos nuotr.
15 spalio, 2021

Virginijos ir Broniaus Slapšinskų sodyba yra Vyžuonų miestelio (Utenos r.) pakraštyje ir beveik paskutinė Šilo gatvėje. Bet gyventi čia itin […]

Kultūros istorikė Sandra Dastikienė vasaroja Vyžuonose / Broniaus Vertelkos nuotr.
15 spalio, 2021

Dar XIX amžiuje Vyžuonėlių dvare (Utenos r.) lankydavosi Mariana Veriovkina (1860–1938), vėliau tapusi garsia dailininke. 1879 metais tėvų įsigytas dvaras […]

Pauliaus Kupčinsko nuotr.
15 spalio, 2021

Ant  pastato  Užupyje (Malūnų g. 3) sienos menininkas Povilas Kupčinskas nutapė vienuolio Bernardino Sieniečio neofreską. Per šešias dienas gimęs kūrinys […]

Augustės Labenskytės nuotr.
13 spalio, 2021

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Šeduvos kraštotyros skyriuje (Radviliškio r.) vyko du įdomūs renginiai: senosios fotografijos edukacija ir istorijos paskaita. Penktadienio […]

12 spalio, 2021

Metus laiko vykęs tvarumą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą skatinantis socialinis projektas „Įmesk kamštį – pasodink medį“ artėja prie finišo […]

12 spalio, 2021

Spalio 2–8 dienomis Lietuvoje viešėjo italų rašytojas, literatūros kritikas, lenkų kultūros žinovas Francesco Matteo Cataluccio. Autorius ruošia knygą apie Lietuvą, […]

12 spalio, 2021

Utena – tai ne tik Rytų Lietuvos sostinė, pramonės, parkų ir fontanų miestas, bet ir tituluotas Laimės miestas! Dar 2013 […]

R. Audenienė, V. Skaraičio nuotr.
12 spalio, 2021

Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta Rugilei Audenienei. Kūrėja įvertinta […]

12 spalio, 2021

2021 rugsėjo 28 d. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame muziejuje, Vilniuje įvyko kauniečio dailininko Tautvilo Rinkevičiaus tautinių–patriotinių plakatų parodos Lietuvos laiko estafetė aptarimas. […]

Liudo Masio nuotr.
9 spalio, 2021

Kultūros ministras Simonas Kairys šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus […]

9 spalio, 2021

Startavus rudeniui, telšiškiai apdovanoti aukšto lygio kultūriniais renginiais. Rugsėjį Telšių Žemaitės dramos teatro scenoje profesionalai keitė profesionalus, o žiūrovai patyrė […]

Irmos Grinevičienės nuotr.
8 spalio, 2021

Prieš metus Šiaulių kultūros centre (Aušros al. 31) įkurtos Amatų dirbtuvės jau spėjo suburti edukacinių užsiėmimų gerbėjų ratą. Šį rudenį […]

6 spalio, 2021

2023 metais Lietuvos kultūros sostine taps Tauragė, 2024 m. – Kaišiadorys, o 2025-aisiais – Druskininkai. Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą […]

6 spalio, 2021

2021 m. rugsėjo 27 d. Užutrakio dvaro sodyboje įvyko Lietuvos muziejų kelio (LMK) projekto 2019-2021 metų nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo […]

4 spalio, 2021

Šiemet Lietuva ir Vokietija mini ypatingą jubiliejų – atkurtiems šių valstybių diplomatiniams santykiams sukanka 30 metų. Vilniuje veikiantis Goethe‘s institutas […]

Dalios Grinkevičiūtės rankraštis
4 spalio, 2021

Prieš tris dešimtmečius, 1991 metų spalio 7 d. Lietuvos Respublika tapo UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) nare. […]

4 spalio, 2021

Spalvotoji vasara ir nuotaikinga akcija „Vasara su knyga“, organizuojama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų […]

1 spalio, 2021

Tradicinio, jau 12-ojo, Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio atidaryme ketvirtadienį Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė pasveikino […]

1 spalio, 2021

Kernavėje vietoje buvusios Juozo Šiaučiūno pradinės mokyklos įkurtas Širvintų krašto kovų už laisvę muziejus. Širvintų rajono savivaldybės užsakymu UAB „Maspro“ siekė […]