3 rugsėjo, 2021
Vytautas Žeimantas | XXI amžius

Žurnalistas ir poetas Antanas Andrijonas garsina Gelgaudiškį ir gimtąjį kraštą

Antanas Andrijonas prie Gelgaudiškio bažnyčios. 2021 metai

Lankas užtvindė pienių ižas
Ir nežinau, ir nežinau, kuo čia tikėt –
Pavasaris į Gelgaudiškį grįžo
Ar ant palangės saulėn stiebiasi gėlė.

Tai – eilutės iš Antano Andrijono eilėraščio „Pavasaris į Gelgaudiškį grįžo“, 2014 metais paskelbto žurnalistų poezijos rinkinyje „Sušvieski, saule“. Jame žurnalistai galėjo prisistatyti tik vienu eilėraščiu. Kiekvienas siuntė tai, kas jam brangu. A. Andrijonas atsiuntė apie Gelgaudiškį…

Gelgaudiškis

„Mane pakrikštijo senojoje Gelgaudiškio bažnyčioje, kuri paskutinį kartą perstatyta XIX amžiaus antrojoje pusėje ir įgijo iki šių dienų išlikusias gotikines formas. Šios bažnyčios knygose saugomos mano senelių, tėvų, sesers Aldonos gimimo datos, jų vestuvių dienos. Bažnyčia atlaikė du praėjusio amžiaus pasaulinius karus, pokario negandas, o 2011 metais jos istorijos puslapiai sugulė į išsamią šio krašto monografiją „Gelgaudiškis“, kurią man teko ruošti spaudai“, – sako A. Andrijonas.

Taip, Gelgaudiškis, nedidelis ir jaukus zanavykų miestelis, prigludęs prie Nemuno, buvo ir, manau, visada bus A. Andrijono gyvasties atrama, kūrybos žaizdras. Čia jo tėviškė, čia brendo, baigė vidurinę mokyklą, čia dabar praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, čia, Gelgaudiškio dvare, neseniai įvyko tėviškėnų surengtas iškilmingas A. Andrijono 70-mečio paminėjimas. Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“ skaitė A. Andrijono kūrybą, garsus Lietuvos estrados dainininkas Aleksas Lemanas dainavo pagal jo tekstus sukurtas dainas…

Prisiminė ir kitas Gelgaudiškio dvare įvykęs renginys, irgi skirtas A. Andrijonui. 2016 metais čia atidaryta jo knygų paroda. Tuomet rašiau, kad ją sudaro net apie 70 knygų, kurios atspindi jo bibliografiją: autorinės knygos, kolektyviniai darbai, jo sudarytos knygos, kitų autorių knygos, kuriose spausdinami jo straipsniai, eilėraščiai, nuotraukos. Ekspozicijoje knygos buvo suskirstytos į skyrius: „Poezija“, „Knygos Gelgaudiškiui“, „Knygos Šakių kraštui“, „Knygos Lietuvos nepriklausomybei“, „Knygų sudarytojas“, „Automobilių ir kelių istorija“, „Automobilių sporto istorija“, „Žurnalistų sąjungos knygos“, „Enciklopedijos“… Toks tematikos margumas gražiai atskleidžia įvairialypę A. Andrijono kūrybinę virtuvę.

Dešimtmečiai žurnalistikai

Antanas gimė 1951 m. liepos 20 d. Gelgaudiškyje. 1978 metais Vilniaus universitete baigė žurnalistiką ir jai paskyrė visą savo gyvenimą.

Daugiau kaip dvidešimt metų (1978–1999) jis dirbo laikraštyje „Vakarinės naujienos“. Buvo korespondentas, atsakingasis sekretorius, vyr. redaktoriaus pavaduotojas. „Vakarinės naujienose“ kartu su juo teko dirbti dešimt metų. Tai buvo audringi metai – Gorbačiovo pertvarka, Sąjūdžio susikūrimas ir stiprėjimas, Vilniaus Arkikatedros grąžinimas tikintiesiems, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Kremliaus ekonominė blokada, ginkluotų desantininkų smurtas (pats mačiau, kaip A. Andrijoną iš Spaudos rūmų automatais ginkluoti desantininkai beveik vienmarškinį išstūmė į sausio šaltį). Bet jis juos vyriškai pergyveno.

Vėliau A. Andrijonas labiau susidomėjo leidyba, viešaisiais ryšiais. Dirbo „Trijų žvaigždžių“ ir „Versmės“ leidyklose. Buvo ir savaitraščio „Autoekspresas“ vyriausiasis redaktorius.

Gimtajam kraštui

Turbūt neapsiriksiu pasakęs, kad A. Andrijonas daugiausia dėmesio skyrė ir skiria gimtajam kraštui – Gelgaudiškiui, Šakių rajonui. Šiomis temomis jis parašė šimtus straipsnių periodinėje spaudoje, išleido ir daug knygų, autorinių ir su bendraautoriais. Tarp jų: „Gelgaudiškio kalendorius. 2001-ieji metai“ (2001), „Brasta per lietuviškojo laiko upę“ (Šakių r. kalbos ir literatūros dienų 30-mečiui, 2002), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973–2007“ (kartu su J. Augustaičiu, 2007), „Nemuno sūnūs sugrįžta“ (2008) „Pramintais gimtinės takais“ (2009), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973–2012“ (2012), kitos.

Dažnai jo pavardę galima aptikti Gelgaudiškiui, Šakių kraštui skirtose knygose: „Gelgaudiškio vidurinė mokykla“ (sudarytojos – Lilija Ūsienė, Rimutė Jievaitienė, 2005), „Su Gelgaudiškiu širdyje“ (Benjaminas Kondratas, 2005), „Pajotijo kaimas“ (Danutė Vaičaitienė, 2010), „Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas“ (Gražina Gerulaitytė-Narbutienė, 1998), „Per žodžio gyvastį ir dvasią“ (Albina Šiupienienė, 2001), „Kur žodžio tėviškė“ (Vytautas Armonavičius, 2007) „Esam zanavykai“ (sudarytoja – Aurelija Papievienė, 2015) ir kitose.

„Į knygas, straipsnius spaudoje greta Gelgaudiškio sudėjau kitų Šakių krašto bažnyčių istorijos daleles – Plokščių, Griškabūdžio, Sintautų, Sudargo, – sako A. Andrijonas. – O iš pokalbių su šviesios atminties ir tragiško likimo Vilniaus Žvėryno parapijos klebonu Stasiu Lidžiu gimė straipsniai, kurie pasirodė spaudoje, o vėliau ir kunigo Igno Paberžio knygoje „Gyvenimas ne sau“ (1994)“.

Tačiau didžiausias A. Andrijono indėlis į gimtojo krašto kraitę – monografijos „Gelgaudiškis“ dvitomis, išleistas 2011 metais. Jis buvo ne tik šio milžiniško, kelis tūkstančius puslapių turinčio leidinio sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius, bet ir pluošto straipsnių autorius. Jo plunksnai priklauso įdomūs ir informatyvūs straipsniai „Šimtmečius trukusių kovų pėdsakai Nemuno pakrantėse“, „Generolo Antano Gelgaudo gyvenimo ir kovų pėdsakai prie Gelgaudiškio“, „Gelgaudiškis nuo Sapiegų iki Komarų (XIV a. pab. – XIX a. pab.)“, „Gelgaudiškio dvaro parceliacijos pirmieji žingsniai“, „Gelgaudiškio dvaras ir jo palivarkai parceliacijos dešimtmečiais (1920–1938)“, daug kitų.

Ne dažnas Lietuvos valsčius gali pasigirti tokiu fundamentaliu leidiniu. Gelgaudiškis – gali. Tai pasiekta ilgamečio A. Andrijono triūso dėka.

Poezija

Ketvirtoje klasėje mažasis Antanėlis parašė pirmuosius eilėraščius. Mokykliniais metais juos spausdino rajono laikraščio „Draugas“ literatūriniame puslapyje „Lygumų šaltinis“. Jo literatūriniai rašiniai tarp rajono moksleivių darbų užimdavo prizines vietas. 1969 metais Antanas dalyvavo respublikiniame vidurinių mokyklų jaunųjų literatų kūrybos konkurse Trakuose. Jį organizavo Lietuvos švietimo ministerija ir Lietuvos rašytojų sąjunga. 1970 metais vienintelis iš Šakių rajono abiturientų lietuvių kalbos egzamine pasirinko laisvą literatūrinę temą „Žmonės amžinai eina į laimę“. Laisva literatūrine tema rašė ir 1973 metais, kai stojo į Vilniaus universitetą. Bestudijuojant eilėraščiai spausdinti universiteto laikraštyje.

A. Andrijonas jau yra išleidęs tris eilėraščių rinkinius: „Gelgaudiškio dvaro papėdėj“ (1997), „Atveriu langą į Nemuną“ (2001), „Sidabrinių klevų skambesy“ (2011). Pristatydamas pirmąjį rinkinį, autorius sakė: „Žinau, kad ir mano gimtajame Gelgaudiškyje kasmet mokyklos duris praveria nedrąsūs pirmokėliai. Nuo jų pirmojo rugsėjo prasideda nauja abiturientų karta. Be kupino pažinimo mokyklinio gyvenimo, jiems teks pajusti ir save, surasti savojo dvaro papėdę. Kaip ir mus, tas takas ves per mokyklinę jaunystę. O ji verta ne vien susižavėjimo, bet ir išbandymų. Bent jau savęs… Šį daugiausia mokyklinių eilėraščių pluoštą ir skiriu tiems einantiems į save. Kad po prabėgusių rugsėjo šalnų jų širdies šilumos jau prireiktų kitiems“.

1999 metais A. Andrijono lyrika pateko į 100 meilės eilėraščių rinkinį „Kam pakėlei mane lig žvaigždžių…“ (sudarytojas – Julius Jasaitis). Jie skelbiami eilėraščių rinkinyje „Kur žodžio tėviškė“ (sudarytojas – Vytautas Armonavičius, 2007), „Zanavykijos pradinės mokyklos“ (sudarytojas – Jonas Bosas, 2009).

Dainos

Panemunėm vingiuoja senas kelias,
Lekėčių pušys ošia praeitim.
Priglausk prie lūpų Sūduvos rugelį,
Kuris Šakius ir tėviškę primins.

Šakiai, Šakiai, kur lygumos išplaukia
Į prūsų žemę ties pašešupiais.
Šakiai, Šakiai mes su tavim suaugę
Kartų kartom po ąžuolais plačiais.

Tai – žodžiai iš „Šakių dainos“, eiles kuriai parašė A. Andrijonas, o muziką sukūrė kompozitorius Valentinas Bagdonas.

Prisimenu prieš keletą metų Gelgaudiškyje vykusią šventę. Būta joje visko. Bet labiausiai įsiminė dainininko Alekso Lemano dainuotos A. Andrijono dainos. Jų melodingi žodžiai plačiai sklido po miestelį, kilo virš Gelgaudiškio bažnyčios bokštų, žilojo Nemuno, beldėsi į kiekvieno klausytojo širdį.

Antano eilėraščiai jausmingi, ritmiški, aiškiai apibrėžta tematika, todėl dainas kuriantiems kompozitoriams jie labai tinka. Pagal kolegos Antano eiles kompozitorius Valentinas Bagdonas parašė net keturiolika dainų. Penkios iš jų greitai pasirodys žurnalistų dainų knygoje „Ačiū tau, žeme“, kurią spaudai ruošia Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Lietuvos Žurnalistų sąjungoje

A. Andrijonas Lietuvos žurnalistų sąjungoje aktyviai veikia jau ne vieną dešimtmetį. Iš pradžių buvo aktyvus tuo metu veikusiame LŽS „Presautoklube“, vėliau kituose skyriuose.

2013 metais buvo priimtas į Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją, Lietuvos kultūros ministro įsakymu jis tapo valstybės pripažintu meno kūrėju.

O visai neseniai A. Andrijonas už žurnalisto profesinio vardo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Linkime sukaktuvininkui tvirtos sveikatos ir sėkmės gyvenime ir kūryboje.

 


22 gegužės, 2024

Gegužės 31 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma neeilinė paroda. Joje – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas tarpukario Lietuvos […]

22 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato „Sarmatų karvedžius“ – parodą, atskleidžiančią pripažintų ir gerbiamų XVI–XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karo […]

21 gegužės, 2024

Pirmadienį Varėnoje režisieriui Algiui Kuzmickui įteikta septintoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija, pranešė Varėnos rajono savivaldybė.   Skelbiama, kad premija režisieriui skirta […]

20 gegužės, 2024

Minint Europos muziejų naktį, Žemaičių kaimo muziejus trečiąjį kartą pakvietė į tradicinę etninę kultūrą puoselėjančią bei regiono išskirtinumą atspindinčią amatų […]

20 gegužės, 2024

Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. Istoriko, buvusio kultūros […]

19 gegužės, 2024

Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu […]

18 gegužės, 2024

Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyko tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui […]

17 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 14 d. Visagino vaikų lopšeliuose-darželiuose parodytas performatyvus ir interaktyvus klasikinės muzikos ir šiuolaikinės klounados spektaklis „Linksmūzų muzikinė […]

17 gegužės, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje pagerbti nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ laureatai. Konkurse įvairių Lietuvos mokyklų mokinių komandos siekia kūrybiškai […]

17 gegužės, 2024

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo […]

17 gegužės, 2024

Gegužės 16-osios vidurdienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) klegėjo vaikai – tarsi piemenėliai   nuotaikingai šventė […]

16 gegužės, 2024

Gegužės 4 dieną Telšių kultūros centre vyko išskirtinis renginys – jau antrą kartą organizuotas baleto ir šiuolaikinio šokio konkursas, pritraukęs […]

16 gegužės, 2024

Gegužės 15 d. Jono Basanavičiaus gimtinės sode atidaryta nauja lauko paroda „Iš avilio“. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje veikianti paroda atskleidžia […]

14 gegužės, 2024

Rokiškio verslo klubo, Rokiškio profesinio rengimo centro ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas skatinti moksleivius […]

14 gegužės, 2024

Balandžio 10 – ąją Telšių rajone, Biržuvėnuose, vėl duris atvėrė atsinaujinęs Biržuvėnų dvaras – itin vertinga XVIII–XIX a. stambios medinės […]

13 gegužės, 2024

Gegužės 8-13 dienomis Plungėje XIII kartą vyko tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija ,,Mažoji Melpomenė“. Tai vienas didžiausių teatrinių projektų Lietuvoje, šis […]

13 gegužės, 2024

Lietuvos Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija (LSVBA) paskelbė geriausius 2023 m. Viešųjų bibliotekų ir jų padalinių (filialų) Metų nominacijų laureatus.  Skuodo […]

10 gegužės, 2024

Tebelaukiant Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos, netrukus turėtų prasidėti pastato fasado valymo darbai. Kaip rašo portalas „Made in Vilnius“, šių darbų […]

10 gegužės, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė audito metu nustatė dvi to paties asmens vadovaujamas asociacijas, galimai neskaidriai naudojusias kultūros projektams skiriamą finansavimą. Kaip […]

10 gegužės, 2024

Siekiant atkurti Radvilų pilį Dubingiuose, įsteigta viešoji įstaiga „Dubingių pilies fondas“. Pasak fondo iniciatorių, įkūrus fondą ketinama parengti pilies atkūrimo […]