3 rugsėjo, 2021
Vytautas Žeimantas | XXI amžius

Žurnalistas ir poetas Antanas Andrijonas garsina Gelgaudiškį ir gimtąjį kraštą

Antanas Andrijonas prie Gelgaudiškio bažnyčios. 2021 metai

Lankas užtvindė pienių ižas
Ir nežinau, ir nežinau, kuo čia tikėt –
Pavasaris į Gelgaudiškį grįžo
Ar ant palangės saulėn stiebiasi gėlė.

Tai – eilutės iš Antano Andrijono eilėraščio „Pavasaris į Gelgaudiškį grįžo“, 2014 metais paskelbto žurnalistų poezijos rinkinyje „Sušvieski, saule“. Jame žurnalistai galėjo prisistatyti tik vienu eilėraščiu. Kiekvienas siuntė tai, kas jam brangu. A. Andrijonas atsiuntė apie Gelgaudiškį…

Gelgaudiškis

„Mane pakrikštijo senojoje Gelgaudiškio bažnyčioje, kuri paskutinį kartą perstatyta XIX amžiaus antrojoje pusėje ir įgijo iki šių dienų išlikusias gotikines formas. Šios bažnyčios knygose saugomos mano senelių, tėvų, sesers Aldonos gimimo datos, jų vestuvių dienos. Bažnyčia atlaikė du praėjusio amžiaus pasaulinius karus, pokario negandas, o 2011 metais jos istorijos puslapiai sugulė į išsamią šio krašto monografiją „Gelgaudiškis“, kurią man teko ruošti spaudai“, – sako A. Andrijonas.

Taip, Gelgaudiškis, nedidelis ir jaukus zanavykų miestelis, prigludęs prie Nemuno, buvo ir, manau, visada bus A. Andrijono gyvasties atrama, kūrybos žaizdras. Čia jo tėviškė, čia brendo, baigė vidurinę mokyklą, čia dabar praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, čia, Gelgaudiškio dvare, neseniai įvyko tėviškėnų surengtas iškilmingas A. Andrijono 70-mečio paminėjimas. Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“ skaitė A. Andrijono kūrybą, garsus Lietuvos estrados dainininkas Aleksas Lemanas dainavo pagal jo tekstus sukurtas dainas…

Prisiminė ir kitas Gelgaudiškio dvare įvykęs renginys, irgi skirtas A. Andrijonui. 2016 metais čia atidaryta jo knygų paroda. Tuomet rašiau, kad ją sudaro net apie 70 knygų, kurios atspindi jo bibliografiją: autorinės knygos, kolektyviniai darbai, jo sudarytos knygos, kitų autorių knygos, kuriose spausdinami jo straipsniai, eilėraščiai, nuotraukos. Ekspozicijoje knygos buvo suskirstytos į skyrius: „Poezija“, „Knygos Gelgaudiškiui“, „Knygos Šakių kraštui“, „Knygos Lietuvos nepriklausomybei“, „Knygų sudarytojas“, „Automobilių ir kelių istorija“, „Automobilių sporto istorija“, „Žurnalistų sąjungos knygos“, „Enciklopedijos“… Toks tematikos margumas gražiai atskleidžia įvairialypę A. Andrijono kūrybinę virtuvę.

Dešimtmečiai žurnalistikai

Antanas gimė 1951 m. liepos 20 d. Gelgaudiškyje. 1978 metais Vilniaus universitete baigė žurnalistiką ir jai paskyrė visą savo gyvenimą.

Daugiau kaip dvidešimt metų (1978–1999) jis dirbo laikraštyje „Vakarinės naujienos“. Buvo korespondentas, atsakingasis sekretorius, vyr. redaktoriaus pavaduotojas. „Vakarinės naujienose“ kartu su juo teko dirbti dešimt metų. Tai buvo audringi metai – Gorbačiovo pertvarka, Sąjūdžio susikūrimas ir stiprėjimas, Vilniaus Arkikatedros grąžinimas tikintiesiems, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Kremliaus ekonominė blokada, ginkluotų desantininkų smurtas (pats mačiau, kaip A. Andrijoną iš Spaudos rūmų automatais ginkluoti desantininkai beveik vienmarškinį išstūmė į sausio šaltį). Bet jis juos vyriškai pergyveno.

Vėliau A. Andrijonas labiau susidomėjo leidyba, viešaisiais ryšiais. Dirbo „Trijų žvaigždžių“ ir „Versmės“ leidyklose. Buvo ir savaitraščio „Autoekspresas“ vyriausiasis redaktorius.

Gimtajam kraštui

Turbūt neapsiriksiu pasakęs, kad A. Andrijonas daugiausia dėmesio skyrė ir skiria gimtajam kraštui – Gelgaudiškiui, Šakių rajonui. Šiomis temomis jis parašė šimtus straipsnių periodinėje spaudoje, išleido ir daug knygų, autorinių ir su bendraautoriais. Tarp jų: „Gelgaudiškio kalendorius. 2001-ieji metai“ (2001), „Brasta per lietuviškojo laiko upę“ (Šakių r. kalbos ir literatūros dienų 30-mečiui, 2002), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973–2007“ (kartu su J. Augustaičiu, 2007), „Nemuno sūnūs sugrįžta“ (2008) „Pramintais gimtinės takais“ (2009), „Kalbos ir literatūros dienos Šakių krašte 1973–2012“ (2012), kitos.

Dažnai jo pavardę galima aptikti Gelgaudiškiui, Šakių kraštui skirtose knygose: „Gelgaudiškio vidurinė mokykla“ (sudarytojos – Lilija Ūsienė, Rimutė Jievaitienė, 2005), „Su Gelgaudiškiu širdyje“ (Benjaminas Kondratas, 2005), „Pajotijo kaimas“ (Danutė Vaičaitienė, 2010), „Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas“ (Gražina Gerulaitytė-Narbutienė, 1998), „Per žodžio gyvastį ir dvasią“ (Albina Šiupienienė, 2001), „Kur žodžio tėviškė“ (Vytautas Armonavičius, 2007) „Esam zanavykai“ (sudarytoja – Aurelija Papievienė, 2015) ir kitose.

„Į knygas, straipsnius spaudoje greta Gelgaudiškio sudėjau kitų Šakių krašto bažnyčių istorijos daleles – Plokščių, Griškabūdžio, Sintautų, Sudargo, – sako A. Andrijonas. – O iš pokalbių su šviesios atminties ir tragiško likimo Vilniaus Žvėryno parapijos klebonu Stasiu Lidžiu gimė straipsniai, kurie pasirodė spaudoje, o vėliau ir kunigo Igno Paberžio knygoje „Gyvenimas ne sau“ (1994)“.

Tačiau didžiausias A. Andrijono indėlis į gimtojo krašto kraitę – monografijos „Gelgaudiškis“ dvitomis, išleistas 2011 metais. Jis buvo ne tik šio milžiniško, kelis tūkstančius puslapių turinčio leidinio sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius, bet ir pluošto straipsnių autorius. Jo plunksnai priklauso įdomūs ir informatyvūs straipsniai „Šimtmečius trukusių kovų pėdsakai Nemuno pakrantėse“, „Generolo Antano Gelgaudo gyvenimo ir kovų pėdsakai prie Gelgaudiškio“, „Gelgaudiškis nuo Sapiegų iki Komarų (XIV a. pab. – XIX a. pab.)“, „Gelgaudiškio dvaro parceliacijos pirmieji žingsniai“, „Gelgaudiškio dvaras ir jo palivarkai parceliacijos dešimtmečiais (1920–1938)“, daug kitų.

Ne dažnas Lietuvos valsčius gali pasigirti tokiu fundamentaliu leidiniu. Gelgaudiškis – gali. Tai pasiekta ilgamečio A. Andrijono triūso dėka.

Poezija

Ketvirtoje klasėje mažasis Antanėlis parašė pirmuosius eilėraščius. Mokykliniais metais juos spausdino rajono laikraščio „Draugas“ literatūriniame puslapyje „Lygumų šaltinis“. Jo literatūriniai rašiniai tarp rajono moksleivių darbų užimdavo prizines vietas. 1969 metais Antanas dalyvavo respublikiniame vidurinių mokyklų jaunųjų literatų kūrybos konkurse Trakuose. Jį organizavo Lietuvos švietimo ministerija ir Lietuvos rašytojų sąjunga. 1970 metais vienintelis iš Šakių rajono abiturientų lietuvių kalbos egzamine pasirinko laisvą literatūrinę temą „Žmonės amžinai eina į laimę“. Laisva literatūrine tema rašė ir 1973 metais, kai stojo į Vilniaus universitetą. Bestudijuojant eilėraščiai spausdinti universiteto laikraštyje.

A. Andrijonas jau yra išleidęs tris eilėraščių rinkinius: „Gelgaudiškio dvaro papėdėj“ (1997), „Atveriu langą į Nemuną“ (2001), „Sidabrinių klevų skambesy“ (2011). Pristatydamas pirmąjį rinkinį, autorius sakė: „Žinau, kad ir mano gimtajame Gelgaudiškyje kasmet mokyklos duris praveria nedrąsūs pirmokėliai. Nuo jų pirmojo rugsėjo prasideda nauja abiturientų karta. Be kupino pažinimo mokyklinio gyvenimo, jiems teks pajusti ir save, surasti savojo dvaro papėdę. Kaip ir mus, tas takas ves per mokyklinę jaunystę. O ji verta ne vien susižavėjimo, bet ir išbandymų. Bent jau savęs… Šį daugiausia mokyklinių eilėraščių pluoštą ir skiriu tiems einantiems į save. Kad po prabėgusių rugsėjo šalnų jų širdies šilumos jau prireiktų kitiems“.

1999 metais A. Andrijono lyrika pateko į 100 meilės eilėraščių rinkinį „Kam pakėlei mane lig žvaigždžių…“ (sudarytojas – Julius Jasaitis). Jie skelbiami eilėraščių rinkinyje „Kur žodžio tėviškė“ (sudarytojas – Vytautas Armonavičius, 2007), „Zanavykijos pradinės mokyklos“ (sudarytojas – Jonas Bosas, 2009).

Dainos

Panemunėm vingiuoja senas kelias,
Lekėčių pušys ošia praeitim.
Priglausk prie lūpų Sūduvos rugelį,
Kuris Šakius ir tėviškę primins.

Šakiai, Šakiai, kur lygumos išplaukia
Į prūsų žemę ties pašešupiais.
Šakiai, Šakiai mes su tavim suaugę
Kartų kartom po ąžuolais plačiais.

Tai – žodžiai iš „Šakių dainos“, eiles kuriai parašė A. Andrijonas, o muziką sukūrė kompozitorius Valentinas Bagdonas.

Prisimenu prieš keletą metų Gelgaudiškyje vykusią šventę. Būta joje visko. Bet labiausiai įsiminė dainininko Alekso Lemano dainuotos A. Andrijono dainos. Jų melodingi žodžiai plačiai sklido po miestelį, kilo virš Gelgaudiškio bažnyčios bokštų, žilojo Nemuno, beldėsi į kiekvieno klausytojo širdį.

Antano eilėraščiai jausmingi, ritmiški, aiškiai apibrėžta tematika, todėl dainas kuriantiems kompozitoriams jie labai tinka. Pagal kolegos Antano eiles kompozitorius Valentinas Bagdonas parašė net keturiolika dainų. Penkios iš jų greitai pasirodys žurnalistų dainų knygoje „Ačiū tau, žeme“, kurią spaudai ruošia Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Lietuvos Žurnalistų sąjungoje

A. Andrijonas Lietuvos žurnalistų sąjungoje aktyviai veikia jau ne vieną dešimtmetį. Iš pradžių buvo aktyvus tuo metu veikusiame LŽS „Presautoklube“, vėliau kituose skyriuose.

2013 metais buvo priimtas į Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją, Lietuvos kultūros ministro įsakymu jis tapo valstybės pripažintu meno kūrėju.

O visai neseniai A. Andrijonas už žurnalisto profesinio vardo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Linkime sukaktuvininkui tvirtos sveikatos ir sėkmės gyvenime ir kūryboje.

 


18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]

Valdo Knyzelio nuotr.
15 kovo, 2024

Kovo 14 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko integracinis futbolo turnyras  8 prieš 8 “KAFF taurė […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Paryžiuje. Antradienio vakarą šalies vadovas kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu bei […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Paryžiuje. Trečiadienį Lietuvos vadovas dalyvavo vieno žymiausių kubizmo atstovų skulptūroje, litvako Žako Lipšico […]

Luko Balandžio nuotr.
12 kovo, 2024

Šiemet jau 34 kartą džiaugiamės laisve ir atkurta savo šalies nepriklausomybe. Džiaugiamės ir nauja, labai viltinga karta, gimusia, užaugusia, subrendusia […]

12 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kultūros premijos šiemet atiteks penkiems kūrėjams – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Martynui Beinariui, poetui Edmundui […]

12 kovo, 2024

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas. Premijomis […]

11 kovo, 2024

Ukraina sumokėjo siaubingą kainą už savo pirmąjį „Oskarą“, bet ši pergalė yra svarbi, nes teisybė triumfavo. Tai pabrėžė Ukrainos pirmoji […]

8 kovo, 2024

Penktadienį Vyriausybės rūmuose pagerbti kultūros ir meno premijų laureatai. Šiais metais Vyriausybės kultūros ir meno premijos skirtos pedagogei, dailėtyrininkei Aleksandrai […]

8 kovo, 2024

Vienas iš Lietuvos  nepriklausomybės atkūrimui  skirtų renginių – knygos  sutiktuvės Ignalinos viešojoje  bibliotekoje ir susitikimas su autoriumi. Istorikas, karybos tyrinėtojas […]

Manto Iljinovo nuotr.
8 kovo, 2024

Pavasarėjančią 2024 m. kovo 5 d. popietę į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką rinkosi garbingi svečiai, bibliotekos bičiuliai bei meno […]

7 kovo, 2024

Jau daugiau nei penkmetį Tauragėje organizuojamas „Menų Festas“ siekia užtikrinti, kad nemokama kokybiška kultūra pasiektų kiekvieną, o ypač – jaunimą. […]

7 kovo, 2024

„Neradau bibliotekoje norimos knygos, tai užsisakiau ją iš kito miesto. Pristatys į knygomatą“. Dar prieš keliolika metų toks sakinys būtų […]

7 kovo, 2024

Kovo 6 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili […]

7 kovo, 2024

Šiandien vis dažniau atsisukame į tikrus, vertingus, labai savitus mūsų kultūros dalykus. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
7 kovo, 2024

Antradienio vakarą Rašytojų klube tekstologei, vertėjai, tautosakininkei Lilijai Kudirkienei įteikta Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos premija už 2023 metais […]

Rimas Tuminas, L. Lavastes nuotr.
6 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl teatro režisieriaus Rimo Tumino mirties. „Rimas Tuminas buvo išskirtinė asmenybė, formavusi Lietuvos […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos rajoną pasiekė ilgai laukta Lietuvos nacionalinio kultūros centro žinia – Veiviržėnų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai įtraukti į Lietuvos nematerialaus […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) paskutinę žiemos dieną – vasario 29-ąją – startavo […]