Gavusi ekspertų rekomendacijas ir siūlymus dėl Punios šilo apsaugos tikslų nustatymo Aplinkos ministerija prašo juos koreguoti – netaikyti, ekspertų nuomone, reikalingų apsaugos tikslų daliai Punios šilo teritorijos. Rašte Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ministerija prašo „pakoreguoti taip, kad Europos bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugos tikslai genetinių medynų teritorijoje nebūtų keliami“. Pateikiamas aptakus tokio sprendimo argumentas – „įvertinus įvairių suinteresuotų institucijų argumentus“.
„Šis pavedimas yra akivaizdus pavyzdys, rodantis, jog Aplinkos ministerijos siūlomas „alternatyvus“ Punios šilo apsaugos organizavimas negriežtinant šilo apsaugos statuso yra nepatikimas. Kaip matome, ministras lengva ranka koreguoja siūlymus taip, kad gamtosauga būtų „patogi“ siauram suinteresuotų asmenų ratui. Tai visiškai neatitinka ilgalaikių Punios šilo apsaugos poreikių ir tik dar sykį įrodo, jog rezervato statusas – tinkamiausias sprendimas. Galų gale, tai galima vertinti kaip tiesmuką pasityčiojimą iš sistemoje dirbančių ekspertų darbo.“ – sako vienas iš judėjimo dėl Punios šilo išsaugojimo iniciatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Teikdami savo išvadas ekspertai pažymėjo, jog keliami apsaugos tikslai yra suderinami su genetinių draustinių išsaugojimu, todėl Aplinkos ministerijos prašymas šias teritorijas išskirti yra nesuprantamas. Lapkričio mėnesį viešame renginyje pristatydamas ministerijai teikiamas gamtos apsaugos tikslų siūlymus ekspertas Vytautas Ūselis sakė: „Aplinkos ministerijai pateikti Punios šilo apsaugos tikslai neprieštarauja genetinių medynų apsaugos tikslams ar miško tvarkymo taisyklėms. Problemų nėra, kai siekiama ilgaamžiškumo ir savaiminio miško atsikūrimo. Problemos atsiranda, kai norima iškirsti medžius ir juos atsodinti dirbtinai. Mes su tuo negalime sutikti. Vertinant iš genetinės įvairovės pusės, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vyksta klimato kaita. Iškirtę esamus medžius ir užsėję plotus ta sėkla, kuri šiuo metu, mūsų požiūriu, yra geriausia, tipiškiausia – nieko nepasieksime. Vykstant klimato kaitai natūraliai užauga tokie medžiai, kurie jau yra prisitaikę prie kintančių sąlygų. Pats svarbiausias genetinės įvairovės išsaugojimo principas yra tos natūralios kaitos atsikūrimas“.
Šiuo Aplinkos ministerijos žingsniu pasipiktinę ir mokslininkai. Lietuvos mokslų akademijos narys ir šios nacionalinės akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos sekcijos pirmininkas habil. dr Mečislovas Žalakevičius sakė: „Aš kategoriškai nesutinku su tokia Aplinkos ministerijos pozicija – arba mes saugome biologinės įvairovės vertybes šioje teritorijoje, arba ją naudojame miškų ūkio reikmėms ir tuomet apie jokią apsaugą negali būti net kalbos. Kaip nėra sąvokos „truputį nėščia moteris”, taip negali būti ir „truputį saugome Punios šilą“. Aplinkos ministerija jau kuris laikas mokslininkų biologų rekomendaciju nesilaiko, jie jai nereikalingi, nes daromi politiniai sprendimai, remiantis vien miškininkų pozicija ir norais. Man keista ir skaudu, kad Lietuva, kaip ES narė, ignoruoja tarptautinius įsipareigojimus, konvencijas ir leidžia niokoti unikalias šalies vertybes.”
Šiuo metu kova dėl Punios šilo išsaugojimo vyksta teisme. Vasario 11 d. vyks antrasis teismo posėdis. Visuomenė ir toliau palaiko rezervato plėtros idėją ir tai netgi remia finansiškai – teismo procesui jau surinkta daugiau nei 6200 Eur, aukotojų skaičius viršija 220. Paramą skirti galima puslapyje puniossilas.lt.
