gegužės 27, 2020
Bronis Ropė. Ambicingiems strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslams reikalingos realios priemonės

Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuris suabejotų, jog klimato kaita ir aplinkos tarša yra rimta ir neatidėliotina žmonijos problema, nes kai pajusime akivaizdžias pasekmes, ją spręsti gali būti per vėlu. Gamtos kataklizmai, nebūdingi temperatūrų svyravimai, iki šiol neregėti aplinkos reiškiniai tik patvirtina sparčius klimato pokyčius ir mokslininkų prognozes. Ir niekas kitas taip gerai nesupranta kovos su klimato kaita svarbos, kaip žemę dirbantis žmogus.

Itin jautriai į klimato kaitą jau reaguoja Lietuvos žemės ūkis, kai tenka gelbėtis nuo iki šiol neregėtų kaitrų, sausrų ar nebūdingų liūčių sezonų. Pastebime augmenijos ir gyvūnijos rūšių pokyčius Lietuvoje. Mūsų vaikai ir dar kitos kartos jau gali būti nebepajėgios susidoroti su klimato kaitos rezultatais.

Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė svarbią į žemės ūkį orientuotą strategiją „Nuo lauko iki stalo“. Strategija turėtų tapti Europos „žaliojo susitarimo“ pagrindu. Siekiama, kad perėjimas prie tvarios maisto sistemos duotų naudos aplinkai, sveikatai ir visuomenei, sukurtų ekonominę naudą.

COVID-19 pandemija atskleidė, kaip svarbu, kad kiekviena valstybė narė bet kokiomis aplinkybėmis galėtų apsirūpinti savarankiškai maistu. Tačiau maisto gamyba vis dar išlieka vienu iš klimato pokyčių ir aplinkos taršos šaltinių.

Strategija „Nuo lauko iki stalo“ norima pasiekti, kad maisto grandinė, apimanti maisto gamybą, gabenimą, paskirstymą, prekybą ir vartojimą, turėtų neutralų ar netgi teigiamą poveikį aplinkai. Taip pat norima užtikrinti maisto saugumą ir visuomenės sveikatą, kad kiekvienam europiečiui būtų prieinama pakankamai maistingo, tvaraus, saugaus maisto.

Siekiama palengvinti perėjimą prie tvaresnio ūkininkavimo, kad ūkininkai išnaudotų galimybes sumažinti galvijų metano išmetimą, kad plėtotų atsinaujinančią energetiką, investuodami į biodujų gamybą. Numatoma skatinti saugių, alternatyvių derliaus apsaugos nuo kenkėjų ir ligų būdų naudojimą. Europos Komisija siūlo patikimiau ir išsamiau rinkti pesticidų naudojimo statistikos duomenis. Taip pat iškeliamas tikslas išlaikyti dirvožemio derlingumą, toliau skatinti ekologinį ūkininkavimą, kad iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio naudmenų būtų naudojama ekologiniams ūkiams. Siekiama mažinti maisto produktų sąlytį su cheminėmis medžiagomis, skatinti saugius, tvarius, ekologiškus pakavimo sprendimus.

Strategijoje taip pat numatoma formuoti tvaresnius bei sveikesnius europiečių vartojimo įpročius, skatinti didesnį daržovių ir vaisių vartojimą, ekologiškos produkcijos pasirinkimą.

Remiantis „Horizon Europe“ programa, siūloma išleisti 10 milijardų eurų su maistu ir gamtiniais ištekliais susijusiems moksliniams tyrimams ir naujovėms, skaitmeninių technologijų kūrimui žemės ūkiui ir pan. Siekiama sumažinti ES indėlį į visuotinį miškų naikinimą, mažinant netvarių produktų (tokių kaip soja, palmių aliejus ir pan.) pateikimą į ES rinką.

Didžiuojuosi, kad esu Europos Sąjungos pilietis, kuri yra kovos su klimato kaita, maisto saugumo bei kokybės lyderė. Ir mums tikrai dar yra kur patobulėti. BET… Turime žiūrėti dar toliau – strategija „Nuo lauko iki stalo“ labai ambicinga, tačiau perėjimas prie išsikeltų tikslų turi būti itin išmintingas ir subalansuotas.

Kol esame Pasaulio prekybos organizacijos dalimi ir dalyvaujame pasaulinėje prekybos sistemoje, mes įsileidžiame į ES prekes, kurių gamybos standartams neturime tokios įtakos, kokią galime daryti ES vidaus gamintojams. Tad reikia labai gerai įvertinti, ar ES priimamos strategijos neatsisuks prieš mūsų gamintojus ir mus pačius, vartotojus. Dar labiau sugriežtinus, o tai reiškia – dar  pabranginus ir taip jau griežčiausius bei brangiausius pasaulyje gamybos standartus, ne taip stipriai ekonomiškai išsivysčiusių ES šalių gamintojai greičiausiai galutinai pralaimėtų konkurencinėje kovoje su atvežtine produkcija iš trečiųjų šalių (o ši kova jau ir dabar pakankamai sudėtinga). Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, taip jau yra nutikę ne su vienu produktu, pavyzdžiui, su kinišku medumi. Jei mūsų ūkininkai turės laikytis dar daugiau sudėtingų ir brangių reikalavimų, vartotojai tikriausiai neretai pasirinks šalia jų produkcijos ant lentynos stovinčius keliskart pigesnius produktus.

Įgyvendinant strategiją labai svarbu užtikrinti galimybes reikalavimų laikytis ir smulkiesiems ūkininkams, nes kuo griežtesni reikalavimai, tuo sunkiau juos įgyvendinti būtent smulkiam ūkiui. Europos Sąjungoje siekiama išsaugoti šeimos ūkio modelį, tačiau, tikėtina, kad būtent nedideliems ūkiams prie griežtesnių reikalavimų prisitaikyti būtų sunkiausia.

Turiu pabrėžti, kad strategija „Nuo lauko iki stalo“ nėra teisės aktas, ji kol kas nereiškia šalims jokių naujų įsipareigojimų. Strategiją galima pavadinti ilgalaike vizija, įsivaizdavimu, kokios ateities mes norime. Džiaugiuosi dėl strategijoje išdėstytų ambicingų siekių. Kitas žingsnis – valstybėms narėms susitarti dėl išmintingų, realistiškų jos įgyvendinimo būdų, su adekvačiu visų iniciatyvų, gulsiančių ant ūkininkų pečių, finansavimu.

Prieš įgyvendinant naujas strategijas dar turime išspręsti įsisenėjusias „skolas“ – ES privalo tesėti pažadus, t. y., suvienodinti tiesiogines išmokas žemdirbiams. Esant tokioms nesąžiningoms sąlygoms, kai vienų šalių žemdirbiai iš ES gauna keliskart mažesnes išmokas nei kitose šalyse, nauji reikalavimai gali atnešti ne norimus rezultatus, o tik gerokai sumažinti kai kurių valstybių, kartu ir bendrai visos ES konkurencines galimybes. Svarbus vaidmuo įgyvendinant šią strategiją teks ir Europos Parlamentui – tad jame atstovausiu Jūsų interesams ir dėsiu visas pastangas, kad:

– Pirmiausia būtų išspręsti tiesioginių išmokų suvienodinimo, pieno rinkos reguliavimo klausimai;
– Bendrajai žemės ūkio politikai būtų užtikrintas adekvatus finansavimas, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti ne tik maisto užtikrinimo, bet ir klimato kaitos bei aplinkos apsaugos tikslus.

Į visų su žemės ūkio politika ir naujais reikalavimais susijusių sprendimų derinimą ir priėmimą turi būti įtraukta ir ūkininkų bendruomenė, nes kas, jei ne patys žemdirbiai yra geriausi žemės ūkio ekspertai..? Tad kviečiu Lietuvos ūkininkus ir toliau palaikyti mūsų intensyvų ir sėkmingą bendradarbiavimą.

Bronis Ropė yra Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys

Užsk. Nr. BR-10

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


liepos 14, 2020

Kodėl referendumas dėl dvigubos (vadinamos, daugybinės) pilietybės liko neatsakytas? Kodėl lietuviai ypač iš to plataus pasaulio liko savotiškai nuskriausti? Todėl, […]

liepos 8, 2020

Iranas Faktas: Irano Atominės Energijos agentūra pranešė apie sprogimą ir gaisrą įvykusį Natanz branduolinio kuro sodrinimo įmonėje. Diagnozė: Satelitinė žvalgyba […]

liepos 7, 2020

Nors COVID-19 pandemija sutrikdė daug ekonominių procesų, tačiau gamtos ritmo ji nesustabdė, kaip ir žemės ūkio darbų. O įsibėgėjusi vasara […]

liepos 6, 2020

Minėdamas JAV nepriklausomybės šventę prisikroviau į galvą keistų minčių. Pirma ir paradoksalu pasirodė tai, kad Ameriką atrado tas, kuris visiškai […]

liepos 1, 2020

Rusija Faktas: Liepos 1- ją Rusijos rinkėjai dalyvauja referendume dėl Rusijos konstitucijos pataisų. Diagnozė: Svarbiausiomis ir pavojingiausiomis „pataisomis“ apžvalgininkai laiko […]

liepos 1, 2020

Artėjant rinkimams į Seimą, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo politinėms partijoms stiprinti savivaldos savarankiškumą ir skatinti lygiavertį bendradarbiavimą su centrine […]

birželio 29, 2020

Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymo pataisai dėl ekonominių sankcijų už perteklinę taršą ir netvarkomas atliekas; už pataisą balsavo 77 Seimo nariai, […]

birželio 25, 2020

Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas draudimas įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias […]

birželio 24, 2020

Balkanai/JAV Faktas: Stiprėja amerikiečių diplomatinis aktyvumas Balkanuose. Diagnozė: Sakoma, kad visus rimtus karus Europoje galiausiai pabaigia amerikiečiai. Prieš ketvirtį amžiaus […]

birželio 23, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-4966(2) dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Nutarimo […]

birželio 22, 2020

Tarp Indijos ir Kinijos karių vyksta ginkluoti susirėmimai. Tiesa, žuvusių nedaug ir pats konfliktas kažkur neprieinamuose Himalajuose – kam tas […]

birželio 19, 2020

Išmintingas žmogus planuojasi tiek savo išlaidas, tiek pajamas. Žinojimas, kokia situacija yra „piniginėje“, leidžia geriau įsivertinti savo finansines galimybes, o […]

birželio 17, 2020

Kinija  Faktai: Kinijos sostinės prekyvietėse pastebimas naujas viruso protrūkis, griežtas karantinas skelbiamas vis dažniau. O tuo pat metu valdžia nervingai […]

birželio 17, 2020

Nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos […]

birželio 17, 2020

Vilniaus miesto ugdymo įstaigoms nuo šiol bus paprasčiau nuomotis stadionus, sporto aikštynus, baseinus, sporto sales, kabinetus ir kitas sporto, kultūros, […]

birželio 12, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines […]

birželio 11, 2020

Birželio 10 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl balsavimo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų […]

birželio 10, 2020

Vakar Seimas svarstymo stadijoje pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui, kuriuo iš esmės keičiamos sankcijos už perteklinę taršą, teršimą, už […]

birželio 10, 2020

Filipinai Faktas: Šalies vyriausybė sustabdė bendradarbiavimo su JAV sutarties nutraukimo procesą. Diagnozė: Dar vienas Kinijos politinis pralaimėjimas. Filipinai buvo šalis, […]

birželio 8, 2020

Mano socialinių tinklų draugai pastebėjo, kad dar prieš pusmetį kas antras lietuvis buvo politologas, dabar visi persikvalifikavo į virusologus ir […]