kovo 4, 2015
Elektroniniai prietaisai: tvarkyti neverta išmesti

Išgirdus meistro verdiktą, jog už sugedusio prietaiso tvarkymą teks pakloti nemenką sumą, savininkui belieka pasverti – tvarkyti ar, kiek pridėjus prie remonto kainos, nusipirkti naują? Pasak kompiuterinės ir buitinės technikos meistrų, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientui tiesiog patariama nusipirkti naują prietaisą. Elektronikos platintojų asociacija atskleidžia kitą medalio pusę – didėjant tokių prietaisų vartojimui daugėja ir elektronikos atliekų, kurios netvarkomos virs krūva šiukšlių.

Dar prieš kelis metus susiformavusios „zero waste“ idėjos šalininkai kraupsta: pasaulyje ne tik nemažėja vartojimas, bet atvirkščiai, kiekvieną dieną susidaro tūkstančiai tonų elektronikos atliekų. Sunku įsivaizduoti, kokie skaičiai elektronikos išmetami ne tik dėl gedimo, bet ir dėl prarastos prekinės išvaizdos ar tiesiog prietaisui pasenus morališkai.

„Lietuvoje kasmet surenkama ir perdirbama tik apie 40 proc. visų susidariusių elektronikos atliekų. Vadinasi, likusi dalis nukeliauja į sąvartynus, o dalis dūla sandėliukuose žmonių, kurie negali apsispręsti: neverta išmesti ar neverta tvarkyti“, – situaciją Lietuvoje komentuoja Elektronikos platintojų asociacijos vadovas Mantas Varaška.

Jei prietaisas sugedo, lengviau nusipirkti naują

Vieša paslaptis, jog buitinė ar kompiuterinė technika šiais laikais nepasižymi aukšta kokybe, nes gamintojams kur kas naudingiau prietaisą pagaminti iš pigesnių detalių jo tarnavimo laiko sąskaita. Ne visada gelbsti ir prietaisui suteikiama garantija: numestą, sudaužytą, apipiltą daiktą tenka tvarkyti iš savo kišenės. Štai naujesnio modelio telefono ar planšetės ekrano stikliuko pakeitimas gali kainuoti iki 200 eurų.

„Jei detalių ir remonto kaina sudaro 20-35% prietaiso vertės, tvarkyti apsimoka. Klientai pasiryžta sumokėti ir didesnę kainą, jei prietaisas pirktas prieš kelias savaites ar mėnesius. Tuo tarpu esant brangiai remonto kainai, dažnai ieškoma alternatyvų. Pavyzdžiui, vietoj naujos detalės užsakymo, skelbimuose ieškoma to paties modelio panaudoto prietaiso“, – sako svetainės elmeisteris.lt kompiuterinės ir buitinės technikos meistras Marius, pabrėždamas jog tokių atvejų pasitaiko retai. –  „Nupirkti to paties modelio prietaisą su kitu defektu už žemą kainą ir pritaikyti tinkamas dalis –  kaip aklai vištai grūdas.“ Pasak meistrų, kartais lengviau nusipirkti naują prietaisą, nesukant sau galvos.

Koją kiša patys gamintojai

Išleisdami naują prietaisą, kurio originalios detalės kainuoja neproporcingai daug palyginus su prietaiso  kaina, gamintojai sąmoningai sufleruoja seną prietaisą pakeisti nauju. „Neretai pigios kategorijos daiktai gamintojų yra sukonstruojami taip, kad išardyti nesugadinus korpuso tiesiog neįmanoma. Tai dažniausiai būna pigesni virtuvės technikos prietaisai: plaktuvai, maišytuvai, virduliai”, – pasakoja meistras Marius.

Pasak garantinį ir pogarantinį remontą atliekančios įmonės „ServiceNet“ vadovo Gyčio Balčikonio, paprastai didžiąją remonto kainą sudaro gamintojo dalys, o pridėjus mokestį už darbą, taisymas gali stipriai išbrangti. Jei prietaisas senas, neretai skelbimuose ieškoma remontą pigiau atliekančių „meistrelių“.

Pasitaiko, jog net ir apynaujo prietaiso tvarkyti  neapsimoka. Pavyzdžiui, sugedus ar kitaip pažeidus prietaiso mikrokontrolerį  – pačią prietaiso širdį, iš meistro greičiausiai išgirsite liūdną žinią: tvarkyti neverta. Net ir įsigijus naują mikroschemą, į ją reikia įrašyti programinę įrangą, kuria gamintojai nesidalina.  Neverta tvarkyti aukštos energinės klasės taupiųjų prietaisų, naujų šaldytuvų, kuriuose prakiuro freono vamzdelis, indaplovių su vandens purškimo variklio gedimu, sugedus ar sudužus televizoriaus matricai.

Nebenaudojami prietaisai dar gali būti vertingi

Pakliuvę į sąvartynus ar piktavališkai išmesti į gamtą, elektronikos prietaisai išskiria pavojingas medžiagas. „Šios atliekos tarsi tiksinti  bomba – per vandenį, orą, dirvožemį kartu su geriamuoju vandeniu ar maistu  pavojingos cheminės  medžiagos gali pasiekti ir mūsų organizmus. Todėl elektronikos atliekas svarbu išmesti tik į specialias surinkimo vietas, kur vėliau jos yra tinkamai perdirbamos“, – sako EPA vadovas M. Varaška.

Prietaisai, kurie nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų, dar gali būti vertingi. Pavyzdžiui, baterijos ir metalai, esantys telefono viduje, panaudojami naujiems elektronikos prietaisams, juvelyrikai, indams ir kitiems gaminiams. Taip pat iš jų išgaunami tokie metalai kaip auksas, platina, varis.

Nebenaudojamus elektronikos  prietaisus (IT techniką, virtuvės elektroniką, žaislus ir kita) galima išmesti į „Senukų”, „Maximos”, „Rimi“, „Iki”, „Topo centro“, „Avitelos”, „Norfos“, „Ermitažo“, „Euronics“ prekybos centruose esančius EPA surinkimo konteinerius. Lietuvoje veikia ir nemokama surinkimo sistema iš namų, tereikia užsiregistruoti www.epa.lt tinklapyje. Visos surinktos atliekos yra perdirbamos, siekiant sumažinti atliekų kiekį ir išgauti antrines žaliavas.

Share Button


gruodžio 10, 2019

Gruodžio 10-11 dienomis Lietuvoje vieši pasienio kontrolės specialistai ir inovacijų kūrėjai iš Vokietijos, Airijos, Suomijos ir Graikijos. Susitikimo metu aptariamos […]

gruodžio 5, 2019

Gruodžio 5-oji – visame pasaulyje ir Lietuvoje švenčiama tarptautinė jaunimo klubų judėjimo LEO diena. LEO judėjimas jungia jaunimo klubus, užsiimančius […]

gruodžio 3, 2019

„Besimokantieji skaitmeninių įgūdžių bibliotekoje visuomet džiaugiasi, kad galės patys susirasti informaciją, kad nebereikės prašyti vaikų pagalbos, pasijaučia savarankiškesni, – sako […]

gruodžio 3, 2019

Nors girdėdami žodį „netektis“ esame pratę įsivaizduoti artimojo mirtį, psichologiškai vertinant netekties samprata – gerokai platesnė. Netekties jauseną gali sukelti […]

gruodžio 3, 2019

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. Ar egzistuoja Lietuvoje po 30 metų Nepriklausomybės atkūrimo TEISINGUMAS? Atsakymas į Astos Dykovienės straipsnį „Klaipėdos“ (2019-11-25) […]

gruodžio 2, 2019

Lietuvoje susidarius sudėtingai situacijai dėl nelaisvėje netinkamomis sąlygomis laikomų rudųjų meškų skaičiaus, Aplinkos ministerija su pavaldžiomis institucijomis ir nevyriausybinė Lietuvos […]

gruodžio 1, 2019

Tradicinėje dvynių šventėje TWINS PEAK 2019, kurioje dalyvauja ne tik dvynukai, bet ir trynukai bei ketvertukai, įamžinti unikalūs kadrai – […]

lapkričio 29, 2019

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Klimato savaitės konferencijos dalyvius ir pakvietė valdžios institucijas, verslo ir nevyriausybines organizacijas bei […]

lapkričio 27, 2019

Barselona pasiryžusi tapti novatoriškiausiu miestu Europoje ir tą ji ketina pasiekti kartu su technologijų gamintojos „Huawei“ pagalba. Šis Ispanijos miestas […]

lapkričio 27, 2019

„Lietuva, tavo kaimas miršta!” – toks šūkis skelbiamas ant pakelėse kylančių žaliųjų kryžių, šį grėsmingą įspėjimą buvo galima pamatyti ir […]