Vasario 10 dieną vyko išvažiuojamasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Petras Nevulis, Artūras Skardžius. Parlamentarai drauge su vietos aplinkos apsaugos specialistais lankėsi naudotų padangų perdirbimo įmonėse UAB „Torgita“, esančioje Zarasuose, ir UAB „REnotas“, įsikūrusia Sabalunkų kaime (Zarasų raj., Salako sen.).

Aplinkos apsaugos komiteto nariai domėjosi naudotų padangų sutvarkymo, perdirbimo būdais, tam skirtais įrenginiais ir pajėgumais sutvarkyti susidarančius padangų atliekų kiekius; parlamentarai gilinosi į iššūkius ir ateities perspektyvas padangų atliekas ateityje tvarkyti pagal žiedinės ekonomikos principus, atliekas panaudojant kaip žaliavą naujiems produktams, pravartiems įvairiose pramonės srityse – žemės ūkyje, sporto aikštynų ir vaikų žaidimų aikštelių dangų gamyboje, taip pat tiesiant kelius; perdirbtų padangų gaminiai gali būti net eksportuojami į kitas šalis.

Naujoviško požiūrio UAB „REnotas“ Aplinkos apsaugos komiteto nariams paliko puikų įspūdį. Įmonė užima nedidelį plotą, tačiau darbuojasi tvariai ir efektyviai, užsiima gumos granulių ir gumos miltelių gamyba. Anot įmonės direktoriaus Valdo Želnio, UAB „REnotas“ savo aplinkai draugiška veikla prisideda prie gamtos išteklių tausojimo.

Apibendrindama vizitą ir jo metu patirtus įspūdžius, komiteto narė, žiedinės ekonomikos entuziastė Virginija Vingrienė įvertino abi įmones kaip dviejų skirtingų padangų tvarkymo būdų ir požiūrių į atliekų tvarkymą pavyzdžius. „Aplankėme dvi kardinaliai skirtingai dirbančias įmones. Viena jų viso labo imituoja padangų tvarkymą. UAB „Torgita“ vadovas komiteto narius šaltakraujiškai įtikinėjo, jog padangų perdirbti iki žaliavos neapsimoka, o perpjautos padangos ar supresuotos į briketus jau yra nepriekaištingai išbaigtas produktas. Vizito proga jis net demonstratyviai paleido suktis pasenusią įrangą. Privalome liautis toleravę tokio pobūdžio veiklą! O štai UAB „REnotas“ veiklą yra akivaizdus ir pagyrų vertas žiedinės ekonomikos pavyzdys, aiškiai bylojantis, jog pažangiam verslui nereikia nei valstybės strategijų, nei specialių reikalavimų, nei už nugaros stovinčio prievaizdo. Tokios įmonės nesiteisina, neverkšlena, ir nekaulija pinigų ar valstybinių užsakymų. Priešingai, jos savarankiškai imasi iniciatyvos, ieško geriausių sprendimų, rinkų, galimybių, diegia įrangą, gamina žaliai ekonomišką produktą. Džiugina ir žinios, jog įmonėje greit startuos regeneruotos gumos gamybinė linija. Šią produkciją bus galima pardavinėti padangų gamintojams kaip žaliavą naujoms padangoms. Tokių iniciatyvių verslo atstovų atsiranda vis daugiau, pasirengusių realizuoti dar pažangesnes idėjas ir užtikrinti dar didesnes perdirbimo galimybes bei perspektyvas“, – įspūdžiais dalijosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Seimo narės teigimu, nors tokios veiklos rezultatai didele dalimi priklauso nuo verslininkų požiūrio ir intencijų, jų iniciatyvas būtina palaikyti ir skatinti. „Pažangiu požiūriu į ateities perspektyvas savo veiklą grindžiantis atliekų tvarkymo verslas šiandien turi pereiti kryžiaus kelius, jei nori suklestėti. Verslas yra verčiamas taikstytis su valstybės institucijų reiškiamu skepsiu bei konkurentų spaudimu – konkurentų, veikiau imituojančių atliekų tvarkymą, nei realiai jas tvarkančių. Liūdna, kad iniciatyvios įmonės, gebančios rinkoje „prasimušti“ be valstybės paramos ar valstybinių pirkimų, ir išplaukti į dar neištyrinėtus naujovių vandenis, susilaukia ne tik pagalių kaišiojimo į ratus, bet dažnai tampa aplinkosaugos tarnybos kuriamų sąmokslo teorijų taikiniais. Dar apmaudžiau tai, kad į piktybiškai nesitvarkančių, atliekų tvarkymą imituojančių įmonių veiklą ir toliau aplaidžiai žiūrima pro pirštus, – mintimis dalijasi Seimo narė Virginija Vingrienė. – Šio vizito metu dar kartą tvirtai įsitikinau, jog būtina nedelsiant imtis teisinių reformų, kuriomis būtų uždrausta padangų sutvarkymu laikyti jų perpjovimą, supjaustymą, ar supresavimą į briketus, taip panaikinant galimybę piktnaudžiauti šia įstatymine spraga. Privalome laikytis nuostatos, kad sutvarkyta padanga yra ta, iš jos yra pagaminamas konkretus naujas produktas ar naudinga žaliava naujų produktų gamybai, arba ji yra susmulkinama iki ne didesnių nei 2 cm skiedrų (ang. chips), 2 mm granulių ar miltelių. Tik tokiu atveju turėtų būti užskaitomi sutvarkymą įrodantys dokumentai.“