Merkinėje, Lankytojų centro „Šalcinis“ svetainėje, pristatyta merkiniškio Vinco Baublio knyga „Šventa sala“. Jos gimimas yra ypatingas, nes autorius ją parašė jau praradęs regėjimą ir gyvendamas Merkinės globos namuose. Pristatymas buvo labai jautrus, nes prisimintas ir nelengvas Vinco gyvenimas. Skaudūs pasakojimai apie autoriaus gyvenimo sunkumus ir begalinį norą kurti tamsoje užgavo jautriausią sielos stygą turbūt visiems ten dalyvavusiems. Bet pristatydamas savo knygą, Vincas Baublys šypsojosi ir sakė: „Niekuomet nelaidokime patys savęs pirma laiko, kaip aš save buvau palaidojęs. Mano širdyje dabar šviesu“. Kiekvienas kalbėjęs apie knygos autorių, nepamiršo pridurti, jog Vincas labai nuoširdus, optimistiškas ir geraširdis žmogus. Ir jis pats, pasakodamas, kaip gyvena ir kuria, kalbėjo su optimizmo gaidele balse.
Apysaka „Šventa sala“ pasakoja apie sovietinėje armijoje tarnavusio, buvusio Afganistano karo dalyvio, jauno žmogaus bandymus įsitvirtinti Lietuvoje XX amžiaus pabaigoje. Detektyvinių prieskonių turintis kūrinys intriguoja herojaus minčių srautu, atminties blyksniais iš jo praeities. Autobiografinių elementų nestokojanti knyga persmelkta artėjančios nelaimės nuojautos, tik jos priežastys ir detalės išaiškėja istorijos pabaigoje.
Pirmosios knygos sutiktuvės vyko patiems artimiausiems žmonėms globos namuose, kur knyga buvo parašyta. Renginio vedėjas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus visuomenės informavimo specialistas Algimantas Černiauskas sakė, kad V. Baublys yra labai geras pavyzdys, jog niekada nereikia pasiduoti gyvenimo sunkumams.
Merkinės globos namų direktorė Rasa Žukauskienė sakė, kad Vinco sėkme džiaugiasi visas globos namų kolektyvas. „Kai Vincas apsigyveno globos namuose, pamatėme, kiek daug gali padaryti žmogus nematydamas. Jis daug dirba kompiuteriu, skaito elektronines knygas. Kad ši knyga išvystų dienos šviesą, prisidėjo daug žmonių. Globos namų kolektyvo vardu dėkojam jiems visiems. Ir dar svarbu pasakyti, kad čia gyvena tikrai ne atstumti artimųjų, o tie žmonės, kuriems reikia kvalifikuotos pagalbos, o to negali padaryti artimieji. Vincas – puikus pavyzdys, kad globos namuose ne tik gyvenama, bet ir kuriama“.
Knygos redaktorė, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos mokytoja Rita Černiauskienė prisipažino, kad jai buvę labai įdomu skaityti rankraštį, kurį parašė neregintis žmogus. „Suvokiau, kad tai – nematančio žmogaus tekstas, bet parašytas kaip matančio. Knyga spinduliuoja šviesą, kuri yra autoriaus viduje. Žaviuosi, kaip veikia jo atmintis, nes aprašyti Vilniaus vaizdai, kokie jie buvo Atgimimo pradžioje, labai tikslūs. Džiugu, kad prisiliečiau prie žmogaus, matančio vidumi, kūrybos“, – kalbėjo knygos redaktorė.
Merkinės globos namų darbuotoja Birutė Janickienė, kuri Vincą globoja, sakė: „Vincui noriu padėkoti, kad jis yra toks bendraujantis. Visi gyventojai aplink jį buriasi, jis – mūsų akių ir širdžių šviesa“.
V. Baublio tekstus gyrė rašytojas ir žurnalistas Henrikas Gudavičius: „Skaitydamas galvojau, kad Vincas Baublys yra senyvo amžiaus, nes taip vaizdingai aprašyti senovinio dzūkų gyvenimo būdo vaizdai! Jis turi Dievo dovaną kurti, džiaugiuosi, kad turėjo galimybę rasti kelią į viešą žodį“.
Knygos autorius, kukliai pasakodamas apie save ir sunkumus, kuriuos jam teko patirti ir išgyventi, braukė skruostu riedančią ašarą ir dėkojo visiems, kurie atėjo į knygos pristatymą, kurie jam padėjo ją išleisti ir prisideda, kad jo kasdienybė būtų šviesesnė ir džiugesnė. Vincas – neregys ne nuo gimimo. Taip jau susiklostė, kad apako būdamas 37 metų. Prisipažino, jog tuomet buvo labai sunku psichologiškai. Tačiau džiaugiasi, kad ilgainiui susitaikė, nugalėjo savo negalią. Išmoko naudotis kompiuteriu, diktofonu, įrašyti tekstus. „Labai džiaugiuosi savo išleista knyga. Ją rašiau ilgai, su pertraukomis, maždaug devynerius metus. Kai mačiau, kompiuteriu nesinaudojau, kai pradėjau mokytis, buvo baisu, kad nepasiseks. Paskui pusantrų metų „Žvejo svetainėje“ pagal autorinę sutartį dirbau, kūriau tekstus. Jei žmogus turi noro, jis tikrai daug pasieks. Reikia norėti, nes, jei nenorėsi, gulėsi, sutrūnysi“, – optimistiškai apibendrino Vincas.
Knygos autorių pasveikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas. „Su Vincu susipažinau ir apie jo polinkį rašyti sužinojau prieš kelerius metus. Malonu, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija rėmė jo knygos leidybą. Linkiu Vincui sveikatos, stiprybės ir gražių kūrybinių minčių. Ši knyga labai reikšminga žmonėms, kurie susiduria su gyvenimo sunkumais“. Dovanų direktorius jam įteikė ausines ir gėlių.
Seimo narys Juozas Baublys, įteikdamas simbolinę dovanėlę, kalbėjo: „Džiaugiuosi, kas pagaliau pavyko išpildyti vieną iš savo svajonių, į kurią kantriai ir ilgai žengėte. Labai svarbu pradėti nuo savęs. Esate pavyzdys kiekvienam, nes daugiau padarote nei kiti sveikesni. Linkiu ir kitų svajonių išsipildymo“.
Vincas Baublys gimė netoli Perlojos gyvenvietės, šiuo metu jau išnykusiame Paperlojo kaime. Augo pas senelius, vėliau mokėsi Merkinės internatinėje mokykloje, Daugų technikume studijavo agronomiją. Paskui buvo pakviestas tarnauti sovietinėje armijoje. Tarnavo Pamaskvio kosmodrome, ginkluotame branduoliniu ginklu. Visa tai skausmingai atsiliepė vėliau. Tapęs neįgaliu aklu žmogumi Vincas pradėjo savo kūrybos kelią, apie kurį dažnai pagalvodavo vaikystėje. Knyga „Šventa sala“ 2016 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos literatų konkurse laimėjo antrą vietą.
Vincas yra aktyvus Merkinės FB bendruomenės narys. Kiekvieną rytą ir vakarą jis džiugina gražiais ir nuoširdžiais palinkėjimais: „Labas rytas. Gražios ir geros Jums dienos“, „Laimingo ir gražaus vakarojimo“ ir daugybe kitų.
Jo knyga žavi labiausiai – kiek gali žmogaus stiprybė, optimizmas ir vidinis įsitikinimas: „Aš galiu!“. Tai labai motyvuoja. Knygos „Šventa sala“ sutiktuvėse autoriui kiekvienas atėjęs negailėjo gražių žodžių, o merkiniškis mokytojas Kęstutis Breidokas su savo mokine Rugile skyrė muzikinę dovaną – gražias dainas.
